Seimo Reglamentuojami Apribojimai Įsigyjant Žemės Ūkio Paskirties Žemę: 10 ha Žemės Sklypo Pavyzdys

Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta nustatyti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę daugelį metų dirbančių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus ir užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą.

Jau galiojančius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas.

Asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus leidimą, išduotą apsvarsčius savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą.

Tačiau nustatyti reikalavimai nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį.

Todėl aš siūlau nenukišti į „ilgąjį stalčių“, o nagrinėti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymų pakeitimų projektus. Kaip jau ne kartą minėjau, įsigaliojus įstatymų pataisoms žemdirbiai galės įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų sklypus, o surinktos 1,5 mlrd. eurų lėšos prisidės prie šalies gynybos fondo.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: fiziniam asmeniui - trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui - 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).“

Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla.

Situacijos Apžvalga Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje iš 6,53 mln. hektarų žemės - 3,37 mln. hektarų yra žemės ūkio naudmenos. Iš jų 182 948 ha sudaro išnuomota valstybinės žemės ūkio paskirties žemė. Suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 104 633 žemės sklypai. Vidutinis išnuomoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas - 1,75 ha.

Dar 18 015 ha, o tai 18 757 valstybinės žemės plotai - neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, juose tik laikinai suteikta teisė naudotis ir vykdyti žemės ūkio veiklą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miesteliuose. Vidutinis tokio suteikto laikinai naudotis ploto dydis - 0,96 ha. Dar 631 840 ha valstybinės niekieno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus ir t. t., neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Joje nustatyti 212 803 plotai, tinkami žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti ir tai sudaro dar 110 081 ha. Vidutinis tokio formuotino sklypo plotas - 0,52 ha.

Žemiškos Bėdos

Šiuo metu laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė (išskyrus kelis įstatymo numatytus atvejus) neparduodama. Vidutinė ariamos žemės hektaro rinkos kaina šalyje yra 5012 Eur. Dažnu atveju, skirtumas tarp žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio tarifo ir žemės mokesčio tarifo yra labai nedidelis. Pasitaiko atvejų, kuomet žemės nuomos mokesčio tarifas sutampa ar yra net mažesnis už žemės mokesčio tarifą.

Netiksli valstybinės žemės apskaita sudaro sąlygas neteisėtam valstybinės žemės naudojimui ir pasėlių deklaravimui. Iš nenaudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės negaunama pajamų ir naudos. Neskatinamas nenaudojamų valstybinės žemės plotų suformavimas, jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Neužtikrinamos ilgalaikės žemės naudojimo perspektyvos, negalimas žemės naudojimo santykių perleidimas ar įkeitimas, sudėtingas ilgalaikių investicijų planavimas. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik tam tikromis sąlygomis, o žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamosiose vietovėse formuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jiems prilyginamus žemės sklypų planus.

Ką Siūloma Keisti?

Pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūlau suteikti savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme, ir įmonėms, kurių įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. jų pajamų. Kalbu apie prekybą tik dirbama žeme, o pirmenybę įsigyti ją turėtų tik tie sklypo savininkai, kurių žemė ribojasi ir yra dirbama.

Siūlau pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Žemės ir Valstybės gynybos fondo įstatymus, sudarant galimybę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai naudoti tinkamus valstybinės žemės plotus parduoti:

• bendraturčiams;
• nuomininkams ir asmenims, kuriems suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme;
• besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus formuoti ne tik žemės reformos žemėtvarkos projektais ir jiems prilyginamais planais, bet asmenims pageidaujant, ir žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektais. Reikia 80 procentų valstybės biudžeto pajamų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skirti Valstybės gynybos fondui.

Tačiau reikia numatyti saugiklius. Teisė pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galėtų būti taikoma:

• fiziniam asmeniui, jeigu jis ne mažiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos arba deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus;
• juridiniam asmeniui, jeigu jis - žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;

Parduodami ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės sklypai ir žemės sklypais nesuformuoti žemės ūkio veiklai tinkami naudoti valstybinės žemės plotai. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha. Asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejų besiribojančių savivaldybių teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus arba žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti valstybinės žemės plotus.

Kai pirkti parduodamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise pageidautų keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, šis žemės sklypas būtų parduodamas asmeniui, iš valstybės įsigijusiam mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą. Valstybinė žemė parduodama tik tose kadastro vietovėse, kuriose yra pasibaigęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, neparduodama. Saugomose teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama. Teisės aktais neprivatizuotinai žemei priskirta valstybinė žemė neparduodama.

Parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimo būdą ir didinama 10 procentų. Galimybė įsigyti žemę iš valstybės sumokant iš karto arba išsimokėtinai per 15 metų laikotarpį mokant 5 procentų metines palūkanas. Galimybė pasirinkti - nuomoti ar pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

tags: #seimas #10 #ha #zemes #paskirties #zemes