Klausimas, kylantis ne vienam, yra šeimos turto registravimas. Šiame straipsnyje aptarsime argumentus UŽ ir PRIEŠ namo pridavimą, baudų grėsmę, gyvenamosios vietos deklaravimą, GPM lengvatas, finansavimo galimybes, paveldėjimo klausimus, paramą saulės jėgainėms, turto draudimą ir kitus svarbius aspektus. Jei turite savo nuomonę šiuo klausimu - palikite komentarą.

Baudos už neregistruotą turtą
Vienas iš gąsdinančių argumentų - baudos. Nors šiuo metu išduoti statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR) ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos. Atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras (gavus statybos užbaigimo aktą ar surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą), statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre (NTR) privaloma įregistruoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo akto gavimo dienos.
Statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui - nuo 290 iki 580 eurų. Savivaldybių administracijos turi teisę administracinę atsakomybę taikyti ir už registruotinų negyvenamosios paskirties statinių naudojimą, neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų ir neįregistravus NTR. Taigi, rimtai nežiūrint į klausimą - pasirodo galima ir rimtai pasiploninti piniginę.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimui svarbių bei reikalingų dalykų: vaikų darželiai, mokyklos, galimybė balsuoti, dalyvavimas bendrijos veikloje, registracija gydymo įstaigose, GPM lengvata ir pan. Norint tai turėti - reikia turėti deklaruotą gyvenamą vietą. Tam, kad ją turėtum kur deklaruoti - reikalingas registruotas NT.
Koks namo baigtumas procentais privalo būti registruotas norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą? Atsakymas - šiam klausimui atsakyti neužtenka vien skaityti įstatymus. Gyvenamosios vietos deklaravimą nusako šis įstatymas - Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo. Tačiau jame nėra detalizuotas toks niuansas kaip namo baigtumas procentais. Pasirodo, kad čia turėtų galioti protingumo kriterijus.
Praktikoje atsakingi seniūnijų / savivaldybių darbuotojai "priima" deklaruojamą vietą ir nebaigtos statybos name. Kadangi įstatymu konkretus baigtumo procentas nenustatytas - daro kaip kas nori. Tai ar privalau "priduoti" pilnai baigtą namą norėdamas registruoti savo gyvenamą vietą? Ar tam užtenka nebaigtos statybos registravimo? Atsakymas - dažniausiai užtenka ir nebaigtos statybos. ~70proc ir daugiau. Tačiau žiūrint visumą argumentų - priduoti 100proc vis tiek reikia.
GPM lengvata parduodant turtą
Pastačius namą ir turint minčių jį ateityje parduoti - tai labai rimtas argumentas. Jau daug metų GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas 10 metų. T.y. įsigytas prieš 10metų, arba užregistruotas prieš 10metų. Arba buvo deklaruota gyvenamoji vieta ne trumpiau nei 2 metus. Šioje vietoje viskas labai paprasta.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatos, apskaičiuojant pelno mokestį
Banko finansavimas ir turto įkeitimas
Jeigu tik reikalingas banko finansavimas - būsit priversti registruoti ir įkeisti turtą net kelis kartus. Užbaigus namo statybas - bus terminas per kiek laiko privalo namas būti teisiškai užbaigtas - priduotas. Iš praktikos galim pasakyti, kad apie pusė visų mūsų darbų yra daroma tam, kad būtų galima gauti finansavimą ir įkeisti turtą bankui.

Paveldėjimo klausimai
Argumentas, kurį dažnu atveju tenka išgirsti iš vyresnio amžiaus žmonių: namai pastatyti, bet ne iki galo "sutvarkyti". Susimąstoma apie testamentą, ką paliksi vaikams, kaip reikės pasidalinti. Dažnu atveju tėvai nenori palikti "nesutvarkytų galų" su NT vaikams ir pasirūpina tuo patys. Būna, ir taip, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms senatvėje tenka keisti būstą. Bet kuriuo atveju - rimtas argumentas UŽ namo pridavimą.
Parama saulės jėgainėms
Šiemet bent keli klientai atskubėjo su prašymu kuo skubiau padėti priduoti namą, nes norėjo patekti į paramos saulės jėgainėms įsirengti programas. Vienas iš reikalavimų yra - pilnai priduotas namas. Ir tas taikoma saulės jėgainėms, norintiems gauti paramą pasikeisti šildymo katilą. Tačiau praktika rodo - norit pretenduoti į oficialią paramą - reikia turėti oficialiai registruotą turtą.
Turto draudimas
Kam reikalingas turto draudimas? Turto draudimo paskirtis - padėti apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti, jei turtas bus apgadintas dėl gamtos stichijų, nelaimių ar kitų asmenų veiksmų. Draudžiant nekilnojamąjį turtą (butą, namą, kotedžą, sodo namelį ar kitą statinį), kartu galima apdrausti ir jame esantį kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką ir kt.). Taip pat galima apdrausti turto savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę. Taigi norint pastatytą namą apdrausti - reikia jį pirmiausiai įregistruoti.
Kiti argumentai
- "Nešvarūs" pinigai: Būna atvejų, kai namai statomi iš "nešvarių" pinigų. Prisibijoma jį registruoti. Na... Kažkada vis tiek tą klausimą reikės spręsti. Kodėl ne dabar?
- "Milijonierių mokestis": Esu girdėjęs ir tokį kontrargumentą. Turto jau tiek daug, kad dar vienas namas ir jau reikės mokėti "milijonierių mokestį". Bet, jei jau esi turtingas. Gal nieko baisaus ir to mokesčio kažkiek sumokėti?
- Kainos: Taip. Priduoti namą kainuoja. Bet žiūrint istoriškai - dauguma paslaugų Lietuvoje tik brango. Ne išimtis ir visos paslaugos "namų popierizmo" srityje. Nesu tikras ar palaukus kurį laiką bus galima sutaupyti.
- Nelegalios statybos: Jeigu dėl tam tikrų priežasčių namas pastatytas nelegaliai - pvz neturint projekto, statybos leidimo, statant neleistinoje teritorijoje ar pan. - namą įteisinti tikrai gali būti komplikuota. Ir čia jau ne tiek, kad to nenorėtų savininkas. Tai iš to, kad įteisinimas gali būti ir apskritai neįmanomas.
- Šiukšlių mokestis: Pastačiau namą, bet neregistruosiu jo, nes reikės mokėti už šiukšlių išvežimą…. 🙂 O savo šiukšles sumesiu kur kaimynui ar pavešiu iki miesto konteinerių. Nėra sunku…. Šiaip argumentas tikras. Tiesa girdėtas per 10 metų gal du kartus. Tačiau mano nuomone, tai nėra tikroji priežastis tvarkyti namo dokumentus.
Dokumentai, reikalingi parduodant butą
Kokių dokumentų reikia parduodant butą? Štai sąrašas:
- Turto įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
- Buto kadastrinių matavimų byla.
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- VĮ Registrų centro išrašas.
- Notaro leidimas butą parduoti (jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas).
- Kreditoriaus leidimas parduoti (jei butas yra įkeistas kredito įstaigai).
- Sklypo planas (jei butui ar pastatui priklauso ir sklypas).
- Kitų bendraturčių sutikimas (jei butas priklauso keliems bendraturčiams).
- Buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti (jei esate išsituokęs ir nebuvo teismo sprendimo dėl turto padalijimo).
- Energetinio naudingumo sertifikatas.
- Namo administratoriaus arba namo bendrijos pažyma apie tai, kad neturite skolų.
- Pažyma apie renovacijos kredito likutį (jei namas yra renovuotas ir mokate renovacijos kreditą dalimis).
Svarbūs naujos statybos būtų pardavimo pokyčiai nuo 2024-ųjų
Nuo 2024 m. pradžios nekilnojamojo turto (NT) vystytojai naujos statybos butus galės parduoti tik pačius daugiabučius užbaigę 100 proc.
Kaip nusistatyti kainą?
Buto kainos nustatymas - vienas svarbiausių žingsnių buto pardavimo procese. Tam, kad būtų lengviau, išsitirkite panašius rinkoje esančius pasiūlymus. Palyginkite butus panašius į Jūsų butą. Taip susidarysite nuomonę apie galimą Jūsų buto kainą. Tikslesnę kainą Jums galėtų įvardinti nekilnojamojo turto vertintojas arba NT brokeris.
Kaip paruošti butą pardavimui?
Butą prieš pardavimą reikia paruošti fotografavimui. Sutvarkykite ir papuoškite savo namus bei atlikite profesionalią fotosesiją. Kad sudomintumėte potencialius pirkėjus - Jūsų butas turi būti pateiktas estetiškai gražiai.
Kiek kainuoja NT brokerio paslaugos parduodant butą?
Buto pardavimas su NT brokeriu Jums kainuos apie 2 - 4 proc. nuo faktinės pardavimo kainos.
Šeimos turtas ir sutuoktinių nuosavybė
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan., šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
tags: #seimos #turtas #registravimas #rc