Siekiant užtikrinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę ir sudaryti jiems palankias gyvenimo sąlygas, Lietuvoje numatytos įvairios priemonės, įskaitant būsto pritaikymą pagal individualius poreikius. Šiame straipsnyje aptariami būsto pritaikymo neįgaliam vaikui reikalavimai, paramos galimybės ir svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus.
Teisinė bazė ir reglamentavimas
Būsto pritaikymo neįgaliesiems procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymai ir kiti teisės aktai. Šiuo Aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ar savivaldybių administracijų įgaliotos įstaigos ir jų sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos, priimdamos sprendimus dėl būsto pritaikymo asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, bei neįgaliųjų asociacijos ir jų atstovai, dalyvaujantys komisijų darbe bei vykdantys būsto pritaikymo priežiūrą.
Visi būsto pritaikymo neįgaliesiems projektai ir atliekami statybos darbai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reikalavimus.
Kas gali pretenduoti į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Marijampolės savivaldybė informuoja, kad priima prašymus pritaikyti būstą neįgaliems vaikams su sunkia negalia. Prašymus pritaikyti būstą gali pateikti vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas) ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas.
Kaip nurodoma pranešime, būstas ir aplinka gali būti pritaikoma visiems vaikams, turintiems sunkią negalią (slauga nėra būtina).
Šeimoms yra galimybė įsigyti sensorikos priemonių, t.y. visko, kas sunkios negalios vaikams gali palengvinti sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Tai gali būti pasunkintos antklodės, liemenės, batutai, sūpynės, hamakai, kamuoliai ir pan.
Būsto pritaikymo reikalavimai
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Taip pat svarbu, kad būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
Būsto pritaikymo procesas
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Prašyme turi būti nurodyta, kad neįgalaus vaiko atstovas pagal įstatymą sutinka leisti savivaldybės administracijai naudoti neįgalaus vaiko duomenis, susijusius su būsto pritaikymo organizavimu.
Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys - tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas.
Pareiškėjas prašymą pateikia tiesiogiai savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą arba internetu per Būsto pritaikymo neįgaliesiems apskaitos sistemą (BPNAS), kurios adresas yra www.unriis.lt.
Reikalingi dokumentai:
- išrašą ar jo kopiją iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a);
- dokumentų, patvirtinančių būsto nuosavybę, kopijas;
- laisvos formos rašytinį pareiškėjo patvirtinimą, kad būstas nėra nuomojamas (išskyrus atvejį, kai prašoma pritaikyti socialinį būstą).
Jeigu pagal pareiškėjo ir savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus savivaldybės administracija nustato, kad prašomas pritaikyti būstas neatitinka šio Aprašo II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, prašymas pritaikyti būstą toliau nenagrinėjamas.
Pirmajame etape, jeigu pagal turimus dokumentus pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam ir jo prašomas pritaikyti būstas atitinka šio Aprašo II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus, ne mažiau kaip vienas trečdalis (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas būtinas) komisijos narių ir specialistai vyksta apžiūrėti prašomo pritaikyti būsto. Išvyka organizuojama su pareiškėju suderintu laiku.
Komisija, atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri, vertina būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį ir pildo akto (1 priedas) III bei IV dalis.
Savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas praneša pareiškėjui apie komisijos sprendimą dėl prašymo pritaikyti būstą tenkinimo per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Jei komisija siūlo finansuoti būsto pritaikymą neįgaliajam, savivaldybės administracija pasirašytinai supažindina pareiškėją su komisijos sprendimu, patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu.
Finansavimo šaltiniai ir apribojimai
Būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai atliekami bei šio Aprašo 93 punkte nurodytos kompensacijos išmokamos iš šiam tikslui skirtų lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete bei savivaldybių biudžetuose.
Vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių išmokų dydžio suma.
Jeigu būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidos viršija būsto mokestinę vertę, nustatytą masiniu būdu, viršijama suma dengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Neįgaliųjų asociacijų atstovams dalyvauti komisijų darbe (darbo užmokestis, transporto išlaidos ir pan.) ir būsto pritaikymo priežiūrai vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurių dydis yra 2 procentai visų būstui pritaikyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Jei atitinkamais metais būstui neįgaliesiems pritaikyti patvirtinta valstybės biudžeto lėšų suma mažesnė, lyginant su visų savivaldybių pateiktu preliminariu valstybės biudžeto lėšų poreikiu, kiekvienai savivaldybei skiriama suma sumažinama tokia dalimi, kokia dalimi bendra patvirtintų valstybės biudžeto lėšų suma mažesnė, lyginant su savivaldybių pateiktu preliminariu valstybės biudžeto lėšų poreikiu ir atsižvelgiant į praėjusiais metais kiekvienoje savivaldybėje patenkintų pareiškėjų prašymų pritaikyti būstą skaičių, lyginant su būsto pritaikymo neįgaliesiems eilėse įrašytų pareiškėjų skaičiumi.
Pareiškėjai, kuriems dėl lėšų trūkumo būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai nefinansuojami, turi likti būsto pritaikymo neįgaliesiems eilėse.
Kitos paramos galimybės
Be būsto pritaikymo, neįgaliesiems gali priklausyti papildoma lydimoji pagalba Užimtumo tarnyboje, netekto darbingumo bei invalidumo pensijos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, kompensacijos automobiliui įsigyti ar pritaikyti, finansinė pagalba studentams su negalia.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 18,8 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą.
Jeigu darbdaviui reikia pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama. Ji gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų.
Taip pat, būstas ir gyvenamoji aplinka atskira tvarka gali būti pritaikoma ir vaikams su sunkia negalia. Greta būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo egzistuoja ir galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui.
Pavyzdžiai, ką galima pritaikyti būste
Pagal galimybes būste galima pritaikyti įvairius elementus, pavyzdžiui:
- Įvairaus tipo keltuvai (liftai) (vertikalūs, nuožulnūs, laiptų kopikliai) ir jų įrengimas.
- Būsto įėjimo pritaikymas.
- Sanitarinių mazgų pritaikymas.
- Vidinių durų platinimas.
- Vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas.
Universalus dizainas
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vadovaudamasi Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos 9 straipsniu bei nacionaliniais teisės aktais, patvirtino Universalaus dizaino (UD) principų įgyvendinimo rekomendacijas. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti, kad fizinė aplinka, gaminiai ir paslaugos būtų prieinami visiems, nepriklausomai nuo jų gebėjimų.