Pesčiai - kaimas, turintis turtingą istoriją, siekiančią XVI amžių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pesčių kaimo ir palivarko istoriją nuo pirmųjų paminėjimų iki šių dienų, atskleidžiant svarbius įvykius ir žmones, formavusius šios vietovės identitetą.
Pesčių Kaimo Ištakos
Pesčiai pirmąkart paminėti ir pažymėti matininko Jokūbo Laškovskio per Valakų reformą 1568 m. rugpjūčio 7 d. parengtame Salantų apylinkių žemėlapyje. Daugėjant žemdirbių šeimų, bendro naudojimo žemėje žemdirbystei buvo įsisavinami vis nauji sklypai. Taip vakarinėje dalyje XVII a. Krašte plintant palivarkinei ūkio sistemai, XVIII a. Iš pradžių Pesčiai priklausė Salantų dvaro Grūšlaukės vaitijai, o 1675 m. tapo naujai įsteigto Grūšlaukės dvaro valdų dalimi.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis XVI a.
Palivarko Įkūrimas ir Raida
Tai buvo savarankiškas Grūšlaukės dvaro ūkinis gamybinis padalinys. Palivarko sodyba iškilo vakarinėje žemių dalyje, prie aukšto Pestupio skardžio, šalia ankstyvųjų kaimo kapinių, dabartiniame Leliūnų kaime. Taip pat į ją užsukdavo užkąsti ir pernakvoti Darbėnų-Salantų vieškeliu vykstantys keliautojai. Tarp palivarko ir kaimo buvo iškastas tvenkinys, šalia kurio 1832 m. iškilo vandens malūnas. Sunykus Grūšlaukės dvaro sodybai, šio dvaro administraciniu ir ūkiniu centru grafų Tiškevičių laikais XIX a.
Gyventojai XIX a.
Juose 1821 m. gyveno 118, 1843 m. - 135, o 1845 m. - 240 (117 vyrų, 123 moterys) katalikų. Pačioje Pesčių gyvenvietėje 1846 m. buvo belikę 7 baudžiauninkų kiemai. Palivarko savininkams toliau plečiant dirbamos žemės plotus, XVIII a.-XIX a.
Paleidus valstiečius iš baudžiavos ir steigiant luominę savivaldą, 1861 m. Pesčių kaimo bendruomenėje 1870 m. buvo registruoti 335 prievolininkai valstiečiai, per pobaudžiavinę žemės reformą gavę 1 tūkst. Per pobaudžiavinę reformą nuo Pesčių galutinai atsiskyrė Barkeliai, Žudgalis ir Klecininkai, tapę savarankiškais kaimais. Į šiaurę nuo kaimo, valstiečiams išsipirkti skirto palivarko žemėje ėmė kurtis naujakuriai.
Prasidėjus pobaudžiavinei reformai Pesčių kaime 1866 m. buvo 7 kiemai su 59 valstiečiais, o palivarke - 1 kiemas su 19 gyventojų. Reformą užbaigus, XX a. pradžioje kaime savo sklypuose jau ūkininkavo 16 valstiečių šeimų.
Pokyčiai XX Amžiuje
Per žemės reformą grafui Juozapui Tiškevičiui palivarke buvo palikta 120 dešimtinių (131,1 ha) žemės. Palivarko žemėje netoli malūno iškilo dvaro poreikiams ir pardavimui plytas iš vietinio molio degusi plytinė, kurią visi vadino Cigelne. Plečiamas karjeras po kiek laiko pasiekė Pestupio krante buvusias visų seniai pamirštas ankstyvąsias kaimo kapines. Todėl čia palaidotųjų ramybei apsaugoti prie kelio į Žalimus 1917 m. buvo pastatytas stogastulpis.
Vykdydama Lietuvos žemės reformą, dvaru vadinamą Pesčių palivarką valstybė 1923-1927 m. nusavino ir išparceliavo. Dvaro žemėje įsikūrę naujakuriai nutarė savo nausėdiją pavadinti Leliūnų kaimu, kurio vardą 1927 m. Senąjį Pesčių vardą išsaugojo arčiau Salantų buvęs kaimas ir 1923 m. Per Lietuvos žemės reformą Pesčių kaimas prarado prie Pestupio buvusias žemes drauge su vandens malūnu ir Maro kapeliais, jos buvo priskirtos Klecininkams.
Kaimo turizmo sodybos" Pas Nijolę" reklaminis klipas
Sovietinė Okupacija ir Tremtys
Sovietams 1944 m. reokupavus Salantus, 1945 m. Partizanus rėmė iš priverstinių darbų grįžęs Vincentas Bagdanavičius. Už tai enkavedistų 1948 m. Iš paties Pesčių kaimo 1949 m. į Krasnojarsko krašto Jemeljanovo rajoną buvo ištremti mažiausiai 8 žmonės: Augustinas Šakinis su žmona Kazimiera, dukromis Kazimiera, Albertina, Vaclava ir sūnumi Augustu, taip pat Ona ir Juozas Vičiai.
Lietuvos okupacijos žemėlapis
Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą.
Žymūs Žmonės
- Pesčių malūno savininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Vincentas Bagdanavičius su žmona Zuzana ir sūneliu Vincu.
- Stanislovas Bendikas gimė valstiečių Jono ir Barboros Stonkutės Bendikų šeimoje.
- Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, policijos pareigūnas Juozas Suodys.
Pesčiai Šiandien
Kaip ir daugelis mūsų krašto kaimų, Pesčiai XX a. antroje pusėje patyrė nemažą demografinį nuosmukį. Jei per 1959 m. surašymą čia gyveno 88 žmonės, tai 2001 m. Patogi geografinė padėtis, šio mikroregiono administracinio-kultūrinio centro Salantų kaimynystė, šalia esantys keliai, vedantys į Plungę, Palangą, Skuodą ir Kretingą, kol kas saugo Pesčius nuo greta buvusių ir pokariu ištuštėjusių Kirkšių ar Barkelių likimo. Dauguma jų telkiasi abipus Tvenkinio gatvės, dvi sodybos stovi šalia M. Mėgstama žvejų mėgėjų vieta tapo Pesčių tvenkinys.
Kaimo pakeles ir sodybas nuo seno puošė, o taip pat gyventojus ir keleivius saugojo Žemaičių kraštui būdingi puošnūs monumentalūs kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės su šventųjų skulptūromis. Vieną jų, tarpukariu atnaujinta kalvio Pranciškaus Vičiaus, o sovietmečiu - Joskaudo, 1981 m.
Bendrovė naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el. paštu.