Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.
Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.).
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Turto paveldėjimas galimas dviem būdais: pagal testamentą arba įstatymą, primena, teisininkė Iveta Jarašiūnaitė. Pagal testamentą paveldi tie asmenys, kurie jame nurodyti, o pagal įstatymą paveldi įpėdiniai, kurių eilės nurodytos Civiliniame kodekse.
Turtą dovanoti ar palikti testamentu | Teisinėkonsultacija.lt
Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse. Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
„Penktai ar šeštai įpėdinių eilei palikimas retai kada atitenka. Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai“, - reziumuoja I. Jarašiūnaitė.
Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei. Lietuva taip pat gauna turtą tų žmonių, kurių artimieji nesikreipė dėl palikimo priėmimo arba visi įpėdiniai jo atsisakė.
Pirma Eilė: Vaikai ir Įvaikiai
Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą.
Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą. Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.
Antra Eilė: Tėvai ir Anūkai
Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str.).
Ketvirta Eilė: Broliai, Seserys, Proseneliai ir Prosenelės
Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
Penkta Eilė: Sūnėnai, Dukterėčios, Dėdės ir Tetos
Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
Šešta Eilė: Pusbroliai ir Pusseserės
Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną.
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Sutuoktinio Teisės Paveldėjimo Atveju
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (vaikų, įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Paveldėjimas, Jei Nėra "Vidurinės" Įpėdinių Eilės
I. Jarašiūnaitė pasakoja dažnai susidurianti su atvejais, kai asmens tėvai miršta anksčiau senelių. Tuomet įpėdinių eilės šiek tiek persiskirsto. „Už mirusį tėvą ar motiną, kuris iš senelių būtų paveldėjęs turtą, paveldi jo vaikai. Kitaip tariant, jie „įstoja“ į savo tėvų vietą. Anūkai už mirusius tėvus paveldi senelių turtą ir tais atvejais, kai pirmoje eilėje yra kitų įpėdinių. Pavyzdžiui, seneliai turi savo vaikų, iš kurių vienas ar keli mirę. Todėl pirmoje eilėje yra likę gyvi vaikai, o vietoje mirusiųjų į palikimą pretenduoja jų vaikai, kad ir kiek jų būtų“, - paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Teisininkė pateikia dvi hipotetines situacijas:
- 1 situacija. Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus - vienas gyvas, kitas miręs anksčiau. Tokiu atveju būtų buvę du pirmos eilės įpėdiniai, bet vienas iš jų jau yra miręs. Vadinasi, močiutės/senelio palikimą paveldi gyvas vaikas ir mirusiojo vaikai (anūkai). Tai vadinama paveldėjimu atstovavimo teise.
- 2 situacija. Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus, bet nespėjus priimti palikimo vienas iš jų miršta. Tuomet palikimą paveldi gyvas vaikas, ir mirusiojo įpėdiniai, kurie šiuo atveju gali būti ne tik vaikai.
Žinoma, jeigu mirusio senelio arba močiutės sutuoktinis yra gyvas, turtą paveldi ir jis, ir kiti įpėdiniai pagal eilę.
Ką Daryti, Jeigu Praleidote Terminą Palikimui Priimti?
Būtina įsidėmėti, kad palikimas savaime nepereina įpėdiniui - jis turi išreikšti valią priimti palikimą aktyviais veiksmais: paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ar faktiškai pradėti valdyti mirusio asmens turtą. Palikimo priėmimas yra asmeninis įpėdinio veiksmas, kuris turi būti atliktas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, o praleidus terminą - dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujinamas tik paties įpėdinio ar jo teisių perėmėjų iniciatyva.
Atsakant į klausimą, ar galima prašyti teismo atnaujinti terminą mirusio asmens vardu jam priimti palikimą, - deja, negalima. Tačiau galimas kitas procesas, jeigu tas jau miręs asmuo valdė anksčiau mirusio asmens turtą kaip savo. Tuomet galima kreiptis į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs asmuo priėmė anksčiau mirusio asmens palikimą aktyviais veiksmais - faktiškai valdydamas turtą, jį prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius ir pan. Teismui nustačius šį faktą, notaras įtrauks ir šį turtą į mirusio asmens paveldimo turto balansą, kurį jūs galėsite paveldėti.
Šio proceso neatlikus, jūs galėsite paveldėti tik tą turto dalį, kuri priklausė mirusiam asmeniui, tačiau tos dalies, kuri priklausė anksčiau mirusiam - negalėsite. Ši situacija gan dažna ir ją būtina susitvarkyti, norint paveldėti visą turtą.
Pažymėtina, kad šis procesas gali būti vykdomas ir kartu su savarankišku prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai jūs pats esate praleidęs terminą kreiptis į notarą. Tuomet rengiamas dvigubas pareiškimas teismui ir prašoma nustatyti juridinius faktus, kad jūs priėmėte palikimą faktiškai valdant įpėdinio (mirusio asmens) turtą ir tuo pačiu, kad įpėdinis dar būdamas gyvas priėmė palikimą faktiškai valdant anksčiau mirusio asmens turtą.
Praktinis pavyzdys galėtų būti toks: mirė jūsų mama, tačiau kai kreipėtės į notarą, šis nurodė, kad jūs praleidote trijų mėnesių terminą palikimui priimti, o tuo pačiu notaras nurodė, kad niekas (nei jūsų mama, nei jūs ir (ar) kiti vaikai) nėra priėmę palikimo po anksčiau jau mirusio tėčio mirties. Būtent tokiu atveju ir būtų reikalingas dvigubas pareiškimas teismui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad jūs galėtumėte paveldėti visą turtą, o ne jo dalį.
Atvejai, Kai (Pro)vaikaičiai Paveldi Senelių Turtą
Rečiau pasitaikanti situacija - jūsų artimas asmuo miršta per trijų mėnesių laikotarpį, kai jis pats dar galėjo priimti pas notarą palikimą po anksčiau mirusio asmens, tačiau nespėjo to padaryti. Tokiu atveju jūs kaip įpėdinis galite priimti palikimą ir to mirusio (nespėjusio priimti palikimą) asmens palikimą. Ir nesvarbu, ar buvo galimybė paveldėti pagal testamentą, ar pagal įstatymą.
Jūs turite teisę priimti palikimą, bet ne pareigą. Galite pasirinkti, ar priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą, ar priimti tik palikėjo paliktą turtą, arba priimti ir tą, ir tą.
Taip pat svarbu žinoti, kad jeigu esate mirusio asmens (palikėjo) vaikaitis ar provaikaitis, jūs palikimą galite priimti vietoj savo mirusių tėvų. Tai yra atvejai, kai jūsų tėvai miršta anksčiau už senelius. Tai tą turtą, kurį galėjo paveldėti senelių vaikai (jūsų tėvai), jūs galite paveldėti kartu su kitais gyvais senelių vaikais (tetomis ir dėdėmis).
Pavyzdžiui, jei palikėjas turėjo tris vaikus, kurių vienas mirė iki palikėjo mirties, šio mirusio įpėdinio vaikai galės paveldėti kartu su kitais dviem palikėjo įpėdiniais. Tačiau jei du įpėdiniai (gyvi vaikai) nepriims palikimo, palikėjo vaikaičiai negalės paveldėti atstovavimo teise už savo tėvus, o paveldės kaip antros eilės įpėdiniai visą turtą.
Paveldėjimo Terminai
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.
Galimybės Atnaujinti Praleistą Terminą Palikimui Priimti
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Jeigu praleidote šį terminą, mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka ir už jus parengti visus reikiamus dokumentus teismui, gauti bylai reikiamus registro išrašus ir pažymas, taip pat veiksmingai ir konfidencialiai konsultuoti jus visos proceso metu.
Būdai Priimti Palikimą Per Teismą
Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.
Paveldimo Turto Mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
- Mokesčio mokėtojai: Nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Mokesčio objektas: Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai); Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
- Mokesčio tarifai:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio Lengvatos
Mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista.
Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia; Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.
Testamentas: Dvi Rūšys - Skirtingi Niuansai
Turtą dalintis paprasčiau, kai žmogus palieka testamentą - tada palikimą gauna tie asmenys, kurie nurodyti dokumente. Tačiau ir testamentų būna skirtingų, todėl reikėtų žinoti tam tikrus niuansus.
Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis.
- Asmeninis testamentas parašytas ranka. Tokiame testamente turi būti nurodyta:
- testatoriaus vardas ir pavardė;
- testamento sudarymo vieta;
- testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena);
- išreikšta aiški testatoriaus valia (nurodyta, apie kokį turtą kalbama, tiksliai ir suprantamai parašyta, kokiems asmenims jis paliekamas);
- testamentas turi būti pasirašytas.
- Oficialusis testamentas sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno, kai asmuo yra ne Lietuvoje.
Abiejų rūšių testamentai yra teisėti, bet oficialusis yra geriau apsaugotas. Kadangi vienas oficialiojo testamento egzempliorius laikomas pas notarą, mažesnė tikimybė, kad jis bus sunaikintas arba sugadintas.
Oficialusis testamentas turi ir daugiau privalumų. Pavyzdžiui, jei žmogus ranka parašo asmeninį testamentą, o vėliau pas notarą sudaro oficialųjį, laikoma, kad oficialusis yra aukštesnės galios. Be to, oficialųjį testamentą sunkiau nuginčyti teisme.
Testamento Pripažinimas Negaliojančiu
Dėl palikimo šeimos dažnai susipyksta. Didžiausias nepasitenkinimas kyla tada, kai pagal velionio testamentą kas nors iš šeimos narių negauna turto. Kai kuriais atvejais giminės netgi ima bylinėtis, kad tik prisiteistų, jų nuomone, jiems priklausančią palikimo dalį. Vis dėlto teismai atskirų šeimos narių užgaidų netenkina.
Kaip pažymi I. Jarašiūnaitė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu galima kreiptis tik su rimta priežastimi, pavyzdžiui, jei testamentą parašė neveiksnus žmogus arba testatorius buvo verčiamas, jei testamentas suklastotas ir panašiai. Vien tai, kad kažkas iš šeimos narių negavo palikimo, nėra priežastis testamentą pripažinti negaliojančiu.
Gauti testamente neapibrėžtą turto dalį gali tik tie mirusiojo šeimos nariai, kuriems reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju į teismą kreipiamasi dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo. Pagal Civilinį kodeksą teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, t. y. jie pensinio amžiaus, neįgalūs ar dėl kitų priežasčių negali savęs išlaikyti. Taigi, jei tėvas visą turtą paliko mylimajai, bet turi nepilnamečių vaikų, galima kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo jiems.
Patarimai ir Rekomendacijos
Paveldėjimo procese yra daug procesų, procedūrų ir dažnai kyla nemažai klausimų, todėl svarbu kreiptis ir klausti - notaro ar advokato - kad vėliau nereikėtų kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų ir kitų klausimų. Nors tam tikrais atvejais, deja, tačiau be teismo sprendimo viso palikimo proceso neįmanoma susitvarkyti.
Atvejai, kai palikimas atitenka valstybei, nėra dažni, tačiau nėra ir itin reti, sako „Soranien“ partnerė advokatė Jurgita Karvelė. „Pirma, valstybė, priešingai nei kiti įpėdiniai, nori ar nenori palikimą priimti privalo. Tuo siekiama užtikrinti, kad neliktų bešeimininkio turto, kuriuo niekas nesirūpina, kad toks turtas nekeltų pavojaus kitiems asmenims, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai. Antra, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, nebent sudaro paveldimo turto apyrašą“, - komentuoja J. Karvelė.
Net jei su kai kuriais giminaičiais nebendraujate arba jų beveik nepažįstate, jūsų mirties atveju jie gali teisėtai paveldėti jūsų turtą - to reikalauja įstatyme nustatyta paveldėjimo eilė.
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Taigi, įgyvendinant palikimo teisę, praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, atsiranda prevolė įrodinėti svarbių priežasčių aplinkybes.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Jeigu palikėjas turėjo skolų ir norite priimti tokį palikimą, rekomenduojama jį priimti pagal apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą vykdomąjį patvarkymą. Šiuo atveju įpėdinis pagal palikėjo skolas atsakys ne daugiau nei paveldimo turto vertė (įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu).
Svarbu: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios teisinės konsultacijos. Kilus klausimams ar neaiškumams, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.