Lietuvos miestuose ir miesteliuose glūdi neįtikėtinai įdomios ir mažai atrastos vietos. Tad keliaukime į Pakruojo rajoną ir susipažinkime su "Senąja Ruslių sodyba".
Pakruojo dvaras - vienas didžiausių dvarų kompleksų Lietuvoje. Šaltinis: Wikipedia
Etnokultūrinio Kaimo Turizmo Konkursai Lietuvoje
Jau antrus metus iš eilės Lietuvos kaimo turizmo asociacija drauge su Etninės kultūros globos taryba ir su Žemės ūkio ministerija kvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse.
- Konkursui buvo pateiktos 9 paraiškos: 4 iš Aukštaitijos, 1 iš Dzūkijos (Dainavos), 2 iš Mažosios Lietuvos ir 2 iš Suvalkijos (Sūduvos).
- Net 5 sodybos pasiryžo Konkurse dalyvauti antrą kartą.
Konkurso Nugalėtojai
Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse I vieta skirta sodybai „Pagulbis“.
- „Pagulbis“ - tai išsaugotas aukštaitiškas dvarelis su visais autentiškais pastatais, kurie po šiai dienai rakinami prieš 100 metų kalvio nukaltais raktais.
- Namą supa tradicinių gėlių darželiai ir šimtametis obelų sodas.
- Vartus saugo šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų.
- Sodyboje organizuojamos stovyklos, etnokultūriniai renginiai ir tradicinių amatų dirbtuvės: liejamos vaškinės žvakės, lipdoma iš molio, gaminami odiniai papuošalai, veliama vilna, kepami šakočiai.
Sodybai „Po vienu rūmu“ Konkurse skirta II vieta.
- Sodybos „Po vienu rūmu“ įdomybė - sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru.
- Šioje pirkioje kuriamas namų muziejus, kuriame galima apžiūrėti daugybę tradiciniame gyvenime naudotų rakandų.
- Ši pirkia unikali ir tuo, kad kadaise tai buvo ir gyvenamasis, ir ūkinis pastatas.
- Iš čia ir sodybos pavadinimas: būtent taip Dieveniškėse buvo vadinami namai, kuriuose gyveno ir žmonės, ir gyvuliai.
- Sodyba įsikurūsi Grybiškių kaime, Šalčininkų rajone.
Sodybai „Pakalnė“ Konkurso komisija skyrė III vietą.
- Sodyba „Pakalnė“ įsikūrusi Rusnės saloje, ant Pakalnės upės kranto.
- Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės tik 30 metrų, upe tik 2 kilometrai iki Kuršių marių.
- Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams.
- Aplinkui - vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis.
- Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai.
- Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai.
"Senoji Ruslių Sodyba" - Aukštaitiškų Tradicijų ir Modernumo Harmonija
"Senoji Ruslių sodyba" - tai iš naujo atgimusi sodyba, kurioje harmoningai dera aukštaičių tradicijos ir modernios šių dienų detalės.
Kitos Etnokultūrinės Kaimo Turizmo Sodybos:
- Senosios Gegužinės ūkį savo protėvių žemėje įkūrė entuziastingi senosios Lietuvos kaimo architektūros tyrinėtojai, architektai Neringa ir Rolandas Bortkūnai.
- Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio - tai erdvė, kurioje kuriamas vaizduotę žadinantis lietuvių mitologinės būtybės Laumės pasaulis.
- Ažvinčių sodyba įsikūrusi buvusios dvarvietės valdose, išsaugant autentišką išplanavimą.
- Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis" gali didžiuotis itin puikiomis etnokultūrinėmis edukacijomis.
- Sodyba „Šilas" įkurta 1936 metais.
- Dalgedų sodyba įdomi kuriamu namų muziejumi.
- Sodyba „Ėvė“ - tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu).
- Mociškių palivarkas - tai renovuota Mažosios Lietuvos ūkininko sodyba.
- „Gervių giesmė" - sodyba, kurioje išsaugoti autentiški, tradiciniai Suvalkijos (Sūduvos) vienkiemiui būdingi trobesiai ir jų aplinka, o taip pat - gamtos artumas ir visa ko natūralumas.
- Kaimo turizmo sodyba „Mockynė“ įsikūrusi labai vaizdingoje vietoje - ant aukšto Nemuno kranto, nuo kurio atsiveria vaizdas į upę ir kitame krante matomą Vilkijos miestelį.
- Sodyba „Kukarskė“ - tai renovuota XX a. Suvalkiečio sodyba - tai išsaugotas XIX a. pabaigos etnografinis ūkis su dideliu kiemu ir sodu, klėtimis ir kitais ūkiniais pastatais.
- „Prie šaltinio" - žemaitiška sodyba, kurioje visi pastatai pasižymi šio krašto tradicinei architektūrai būdingais bruožais.
- Etnografinė Bilionių sodyba „Gīvenėms" - tai unikali, žemaitiško vienkiemio dvasią išsaugojusi vieta.
Kelionė "Camino Lituano" ir Atradimai Pakruojo Krašte
Pernakvojus Ruslių sodybos patogiose lovose, sušveitus piligrimiškus pusryčius, Camino Lituano žygeiviai leidosi kelionėn. Saulutei šviečiant, gervėms klykiant keliauname vieškeliu link Lygumų miestelio. Paėjus keletą kilometrų supranti kodėl miestelis į kurį žygiuojame pavadintas Lygumai.
Žygeivių akį patraukė Bitaičių kaime stovinti neįprasta medinė tvora ir vartai su metalinėmis aprūdijusiomis žemės ūkio padargų detalėmis. Tai Leono Šulco sodyba. Menininkas įsikūręs ant Kruojos tvenkinio kranto, kartu su žmona lipdo keramikos dirbinius.
Inkilai, varnai, žuvys - dažni Leono kūrybos motyvai. Jo rankomis nulipdytas ir dviejų metrų aukščio arbatinukas. L. Po 2km. pasiekėm Lygumų miestelį.
Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia. Šaltinis: Pakruojis.lt
Tik kirtus Kruojos upę, iš tolo išdidžiai mus pasitinka geltonų plytų Lygumų švč. Trejybės bažnyčia. Pastatyta ji 1914m. klebono Rubkos iniciatyva ir parapijiečių lėšomis. Šiame miestelyje galite dar aplankyti netoli bažnyčios esančią akmeninę kapinių koplyčią. Koplyčia yra įtraukta į LR kultūros registrą.
Ištroškusieji ir jau spėję praalkti, miestelyje ras parduotuvėlę, o kas nepanorės į ją užsukti, gali apžiūrėti centrinėje aikštėje esantį paminklą Vytautui Didžiajam.
Tie keliautojai, kurie domisi ne tik katalikiškomis bažnyčiomis, gali pasižvalgyti po Pakruojo gatvėje stūksančius senus žydų statinius, viename iš jų buvo kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Žygeiviams buvo atrakintos pastato durys ir galėjome pakliūti vidun. Šalimais pastebėsite dviejų aukštų, raudonų plytų senutę sinagogą. Deja, bet dabar išlikę tik jos apgriuvusios sienos.
Istorija byloja, kad sinagogos visada buvo statomos šalia upės, o už upės būdavo žydų kapinės. Kad ir kaip būtų įdomu Lygumų miestelyje, turime judėti toliau.
Vėl vieškelis, vėl lygūs, žali ir geltoni Lietuvos laukai, link Juknaičių, toliau Viliūnaičių, Paliečių gyvenviečių. Jei esate susižavėję Lietuvos senaisiais vėjo malūnais, užsukite į Aleknaičius (Viliūnaičiuose teks išsukti iš Camino Lituano sužymėto kelio 2km.). Čia stūkso vėjo malūnas. Kūgio formos su aštuoniakampe kepure, pastatytas dar XIX a.
Bet sugrįžkite atgal į Camino Lituano kelią ir keliaukime link Paliečių kaimo. Šiame kaime žygeiviai netikėtai sutiko draugišką, mielai bendraujančią Sigutėnų bendruomenės narę, kuri leido pailsinti kojas savo kieme. Iki Sigutėnų belikę vos 4km. kelio.
Jau ištolo pastebime aštuoniakampį vėjo malūną, pastatytą XX amžiuje. Kaip supratome, seniai jis nėra matęs grūdų, bet dabar jo pašonėje prieglobstį surado Sigutėnų bendruomenės namai.
O čia žygeivių laukė staigmena. Sigutėnų bendruomenė sutiko mus su gyva muzika ir pačių paruoštais kultūrinio paveldo virtiniais. Tokių virtinių žygeiviai dar nebuvo nei matę, nei ragavę, o jų receptas žinomas tik Sigutėnų šeimininkėms.
Jie susikūrė 2005 metais. Patys pasistatė bendruomenės namelį. Įdomu tai, kad jų būstine tapo senovinė klėtis, atgabenta iš už 40 km nuo Sigutėnų esančio vienkiemio. Ir pagaliau Pakruojis!
Pakruojis mus pasitinka su dideliu tvenkiniu, kurį suformuoja užtvenkta upė Kruoja. Keista, bet šitas tvenkinys su bangom primena jūrą. Akmeniniame parkelyje ištiesiame trumpam dulkinas kojas. Pakruojis tai Šiaulių apskrities miestelis, įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje.
Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), kuriame buvo kuriamas vaidybinis filmas „Tadas Blinda“, atrestauruota medinė žydų sinagoga. Ar dar kur Europoje esate matę medinę sinagogą?
Pakruojyje yra viena iš seniausių Europoje medinė žydų šventovė. Čia mus pasitinka guvi gidė ir mielai supažindina ne tik su šio pastato atkūrimu, bet primena Pakruojo žydų istoriją ir atskleidžia, kuo naudinga ši erdvė miesto bendruomenei. Šiai sinagogai jau daugiau kaip 200 metų.
Vidaus sienas puošia atkurti, pagal surastą pavyzdį, mėlyni tapetai, lubos simbolizuoja rojų, o antrą aukštą puošia floros ir faunos motyvai. Piešiniai ant sienų simbolizuoja žydų patarlę-išmintį, kuri moko kaip reikia pradėti dieną.
Kad ir kaip būtų įdomu, turime judėti. O visai čia pat, šventovės pašonėje, įsikūręs 14 ha. miesto parkas. Tai upės slėnyje įkurta renginių bei poilsio vieta, papuošta medžio skulptūromis. Saulė vakarop, o Camino Lituano komanda jau pavargusi, tad trumpomis, siauromis gatvelėmis suka link svečių namų KRUOJA, ieškotis nakvynės.
Apgyvendinimo Galimybės Pakruojo Rajone
Pakruojo rajone galima rasti įvairių apgyvendinimo vietų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir norams:
- Malūnininko name įsikūręs viešbutis „Stadala“: 22 jaukūs, unikalūs ir kiekvienas su sava dvasia kambariai, kurie leis pajusti istorišką atmosferą ir pasijausti kaip namie.
- Klasicistinio stiliaus centriniuose Pakruojo dvaro rūmuose: 11 Barono svečiams skirtų kambarių, kurie atveria duris visiems, norintiems ypatingo laiko ir istorija alsuojančios prabangos.
- Ruslių kaimas: (El. p.)
- Mariaus pirties nuoma: Naujiesiems, kitoms asmeninėms šventėms, darbo dienai, savaitgaliui.
- Pakruojo ,,Atžalyno“ gimnazijos bendrabutis: L. Giros g. Bendrabutyje yra 35 dviviečiai kambariai. Svečių skaičius 70 (per mokinių vasaros atostogas). 9 dviviečiai kambariai - svečių skaičius 18 (mokslo metų laikotarpiu). Atsistojus bendrabutyje pro langus atsiveria graži panorama į Pakruojo tvenkinį.