Šis straipsnis skirtas aptarti senovės lietuvių būsto raidą, pradedant nuo seniausių laikų ir baigiant viduramžiais. Būsto tipas priklausė nuo gamtos sąlygų, socialinės struktūros ir kultūros tradicijų.
Lietuvos etninių regionų žemėlapis
Ankstyvasis paleolitas ir mezolitas
Ankstyvojo paleolito žmonės dažniausiai gyveno kalnų urvuose ir olose. Paleolito ir mezolito būstas buvo palapinės tipo, apskrito arba ovalaus plano.
Paleolitas Europos ir Azijos miškų zonoje
Europos ir Azijos miškų zonoje apskrito plano būstus jau paleolite pradėta statyti iš įvairaus tankumo statmenų šulų, kurie būdavo išpinti šakomis ir apkrėsti moliu, su viduryje išgrįsta aikštele židiniui.
Neolitas
Po paskutinio ledynmečio pasaulio klimatui atšilus imta kurti sėslias gyvenvietes. Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių ir Vidurio Europoje neolito gyvenamieji pastatai dažniausiai keturkampiai, kartais su akmeniniais pamatais (Sesklas, Tesalija), jų karkasai iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti (Çatal Hüyükas, Turkija), arba pastatų konstrukcija stulpinė, jie šiek tiek įleisti į žemę, su dvišlaičiu stogu (Achilėjas, Tesalija); židiniai dažniausiai buvo įrengiami kieme.
Rytų Europa
Rytų Europoje buvo paplitusios žeminės ir pusiau žeminės.
Vidurio ir Vakarų Europa, Lietuva
Vidurio ir Vakarų Europoje (ir Lietuvoje) statyti būstai buvo keturkampiai (6-8 m ilgio, 4-6 m pločio), stulpinės konstrukcijos, su atviru židiniu prie angos (Tolkmicko gyvenvietė, Lenkija, Šventoji, Palanga). Sienos darytos iš pavienių arba dvigubų kuolų eilių. Tarpai užpildyti gulsčiomis kartimis ir šakomis, samanomis. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis, rėmėsi į pėdžių eilę statinio viduje. Stogo paklotas darytas iš eglių mauknų, dengtas nendrėmis arba velėna.
Ovalūs pėdinės konstrukcijos būstai
Be keturkampių, iki bronzos amžiaus statyti ir ovalūs pėdinės konstrukcijos būstai (Samantonių stovyklavietė), jų sienos pintos žabais ir iš abiejų pusių apkrėstos moliu. Šiaudų ir mauknų stogą laikė būsto viduje į žemę įkastos dvi storos pėdžios, ant kurių pašelmenyje gulėjo permetinis rąstas gegnėms užkabinti. Vėliau apskrito ar ovalaus plano dažniausiai buvo tik kulto pastatai; jų liekanų randama piliakalniuose.
Vėlyvasis neolitas
Vėlyvajame neolite pradėta statyti ilgus, kelių patalpų būstus su giliau įleista asla ir dvigubų šulų eilių sienomis. Židiniai buvo įrengiami visose patalpose, dažniausiai duobėse. Tokių būstų (tik židiniai apdėti akmenimis) randama ir ankstyvuosiuose piliakalniuose. Paskutiniais amžiais pr. Kr. ir pirmo tūkstantmečio pirmaisiais amžiais patalpos kampe iš akmenų pradėta mūryti primityvias krosnis (Kernavė).
Metaliniai darbo įrankiai
Pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius (kirvį ir kaltą) pastatų konstrukcija tobulėjo, sudėtingesnis tapo ir būsto dalių apdorojimas, sienas pradėta ręsti iš gulstinių rąstų.
Baltų генčių gyvenvietės
Gyvenvietės kūrėsi arčiau gerų ganyklų, pievų. Jose buvo gyvenamųjų namų ir ūknių pastatų. Pirmųjų statinių sienos būdavo statmenai į žemę sukalti šulai, apipinti šakomis ir apkrėsti moliu.
Senovės lietuvių kulto vietos
Senovės lietuvių kulto vietos vadinamos alkais. Tai dažniausiai būdavo natūralūs kalneliai, rečiau šventi miškeliai, nedidelės laukymės arba pievutės prie upelių ar jų santakų. Alkuose įrengdavo aukurus, dažnai iš akmenų su įdubimu. Aukuruose kūrendavo ugnį ir aukodavo aukas. Amžinąją ugnį saugodavo žynės arba vaidilutės.
| Laikotarpis | Būsto tipas | Konstrukcija | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Paleolitas | Palapinės, urvai | Šulai, šakos, molis | Apskrito arba ovalaus plano |
| Neolitas | Keturkampiai pastatai, žeminės | Rąstai, molis, stulpai | Akmeniniai pamatai, plokšti arba dvišlaičiai stogai |
| Bronzos amžius | Ovalūs pastatai | Pėdinė konstrukcija, žabai, molis | Šiaudų arba mauknų stogai |
| Pirmieji amžiai po Kr. | Kelių patalpų būstai | Dvigubų šulų eilės | Židiniai visose patalpose, akmeninės krosnys |
Kernavės muziejus