Nors dauguma lietuvių dabar gyvena miestuose, vis tik pavasarį bene kiekvieną mūsų ima kirbinti toks jaudulys: o kaip ten kaime? Ar gerai žiemkentėliai keliasi, ar jau pradžiūvo dirvos, kas pirmas sprogsta - beržas ar alksnis? Ir daugybė kitų kaimo žmogui rūpimų dalykų, pastebėjimų iš pavasarėjančios gamtos.
O kaipgi senovėje būdavo matuojama dirbamoji žemė? Žinoti tikslų plotą vertė feodaliniai santykiai: nuo to priklausė imamos duoklės valdžios reikmėms dydis. Tačiau netaisyklingos formos žemės sklypo plotą nustatyti nėra paprasta.
Didžiųjų kunigaikščių laikais duokles mokėdavo ūkiniai vienetai, vadinami dubomis, kiemais ar dūmais. Ir nesvarbu, ar toje sodyboje gyvena du, ar dvidešimt žmonių. Beje, duba - tai labai įdomus ir daugiareikšmis senoviškas žodis. Juo įvardijamas paukščio uoksas, drevė, taip pat slėnys, užuovėja, galiausiai - ir žmogaus namai, sodyba. Kad išmaitinus didelę šeimą, tekdavo plėsti dirbamos žemės plotus, deginant miškus, raunant kelmus.
O žemė tada imta matuoti žagre arba žambiu, arklu. Vienetu tapo vienu jaučių jungu įdirbamos žemės plotas. Dvigubai mažesniu mokesčiu būdavo apdedamas ūkis, jeigu ariama arkliu, nes darbas perpus mažiau našus. Mat mediniu arklu dirvoną lengvai plėšti tik pora jaučių pajėgdavo. Panašius žemės ploto matus turėjo ir kaimynai: vokiečiai, rusai, latviai.
Iš vokiečių buvo pasiskolintas būdas išmatuoti mažesnį žemės ploto vienetą - margą. Jo pavadinimas - iš vokiško žodžio „morgen“ (rytas). Tai arimas, jaučiais išvagojamas nuo saulėtekio iki pietų.
XVI amžiaus viduryje atlikus Valakų reformą ir įvedus trilaukę sėjomainą, 30 margų sudarė valstiečio šeimai paskirtą valaką (apie 20-21 ha). Septyni valakiniai kiemai turėdavo įdirbti vieną valaką dvaro palivarke. Tai - lažas. Šios reformos iniciatorė buvo valdovo Žygimanto Senojo žmona italė Bona Sforca. Todėl ir pavadinimas „valakas“ yra kilęs iš lenkiško žodžio, reiškiančio „italų, itališkas“.
Reformos metu, matyt, ir buvo įdiegta kvadratūros sąvoka - ilgio ir pločio sandauga. Tačiau sukėlus valstiečius į baudžiavinius kaimus, valaką kiekvienam šeimininkui teko atmatuoti ilgais rėžiais. Tada margą imta dalyti į vienodą skaičių „šniūrų“. Tai daugiau ilgio matas, jį sudarydavo 25 sieksniai arba 75 uolektys. Priemiesčių ir daržų žemė matuota rykštėmis bei rykštelėmis.
Įdomu, kad lietuviški matai dydžiais nesutapo su lenkiškais. Taigi, nors ir unijoje, tai buvo atskiros valstybės. Lietuviška uolektis, 64,97 cm, buvo didesnė už lenkišką, nesiekiančią 60 cm, todėl ir lietuviški margai bei valakai buvo didesni už lenkiškuosius, vadinamuosius Karūnos. Savi matai buvo vartojami iki trečiojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimo 1795 metais.
Istoriografiniuose šaltiniuose truputis žinių yra ir apie baltiškuosius orės pradžios religinius ritualus. Štai Prūsijoje, prieš išeinant arti, būdavo pagerbiama dievybė Pergubrius. Apie tai žinome iš „Sūduvių knygelės“, parašytos apie 1583 metus. Ši mitinė būtybė pašlovinama tokiais žodžiais: „Tu nuveji žiemą, tu grąžini pavasario smagumą, per tave laukai ir sodai žydi, per tave slėniai ir miškai žaliuoja!“ Kartu vykdavo ir vaišės, vadinamos pavasario sambariais. Vaidila, išgėręs dievo garbei kaušelį alaus, turėdavo neliesdamas rankomis, įsikandęs dantimis, permesti jį per petį. Taigi alų senovėje mūsų protėviai gamindavo ne dirbtinei linksmybei, o apeigoms.
Dar sakydavo senieji, kad pavasarėjančiame danguje matomos Artojų žvaigždės. O šalia jų esanti ryški žvaigždė - tai Valgio nešėja. Kitas šios žvaigždės lietuviškas įvardas - Tikutis. Reiškiantis paukštį, dar vadinamą perkūno oželiu, nes „mekena“ prieš audrą. Ir šis pavadinimas gerai pritinka dangiškojo artojo įvaizdžiui, nes pagal papročius arti būdavo pradedama pirmajam griaustiniui pažadinus žemę. Žinoma, šių šviesulių reiktų dairytis arti horizonto, tarsi bevagojančių dirvą. Tokią žvaigždžių konfigūraciją atitiktų Dvynių, Vežėjo, taip pat Šunelio ar Oriono žvaigždynų ryškiausios žvaigždės. Du jaučiai - tai astronomų įvardijimu žvaigždės Kastoras ir Poluksas (Dvynių žvaigždyne), artojas - Betelgeizė (Orione) arba Prokionas (Šunelyje), valgio nešėja - Kapela (Vežėjo žvaigždyne).
Kelionė po Lietuvos dvarus
Lietuva - tai ne tik gražūs miestai ir gamta, bet ir turtinga dvarų istorija. Šiandien daugelis dvarų atkurti ir atviri lankytojams, siūlantys įvairias pramogas ir edukacines programas.
Pakruojo dvaras - didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba. Šaltinis: Wikipedia
Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. Dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. atgyja kelių šimtmečių dvaro istorija. Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. dvariškos virtuvės paragausite rūmuose barono valgomajame įrengtame restorane - XIX a. pab. - XX a. pr. Bene vienintelis Lietuvos dvaras, kuris kviečia susipažinti naktinių ekskursijų metu, kai klaidžiojant po parką atskleidžiamos šiurpiausios paslaptys ir legendos.
Burbiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. XX a. įkūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu. dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių.
Ilzenbergo dvaras Rokiškio krašte, tarp dviejų - Ilgio ir Apvalaso - ežerų, ant kalvos, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė iš Livonijos atsikėlusiai Bistramų giminei - taip kilo ir jo pavadinimas. atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. čia rasite unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“. dvare gegužės-rugsėjo mėn. festivaliuose. aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a.
Astravo dvaras - išraiškinga XIX a. itališkų vilų stiliaus. Būtent grafams Tyzenhauzams nuo XVIII a. priklausė dvaras, o dvaro rūmai buvo pastatyti 1801 m. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva. susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. drabužių kolekciją, išsaugotą dvaro tarnų. muziejuje eksponuojamas vienintelis išlikęs karo inžinieriaus Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis (XVII a.).
Žagarės dvaras bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha.
Kelmės dvaras - tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a. Daugiau nei 300 metų jį valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai. Šiandien išlikę devyni XVII-XIX a. pastatai. dėmesį patraukia dviaukštis bokšto išvaizdos XVII a. vartų pastatas. dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose sukaupta daugiau nei 21 tūkst. eksponatų.
Salų dvaras. Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai. kolonų portiką rinkdavosi svečiai į prabangiausias to meto puotas, skambėjusias visoje Lietuvoje. į Salų dvarą veda ir lietuviško kino maršrutas.
Dvariška virtuvė Pakruojo dvare. Šaltinis: Pakruojo dvaro svetainė
Senieji malūnai
Apie 10 km nuo Ilzenbergo dvaro nutolęs vis dar veikiantis Senasis Ramygalos malūnas, pastatytas 1929 m.
Akmeninis Juodagalvių vandens malūnas su užtvanka Ignalinos rajone, Mielagėnų seniūnijoje, Kančioginos upės pakrantėje buvo pastatytas XIX a. viduryje (maždaug 1830-1850 m.) prie Kančioginos upės, gana giliame upės slėnyje. Romantizmo požymiai Lietuvos architektų kūryboje pradėjo ryškėti 19 a. antrame ir trečiame dešimtmetyje. Romantizmo bruožai pirmiausia pasireiškė pastatuose, kuriuose stengtasi atsisakyti klasicizmo principų. Šiems pastatams būdingas simetriškas planas, laipsniuota konfigūracija, įvairius stilius primenančios langų formos, balkonai, bokštai ir t.t. Išskirtinis romantizmo laikotarpio architektūros reiškinys - akmens mūro statiniai. Statyta iš skirtingo dydžio, įvairių faktūrų ir spalvų natūralių ar skeltų akmenų, akmens skaldos bei kalkių skiedinio. Kartais šios medžiagos derintos ir su plytomis, iš kurių buvo mūrijamos ir konstrukcinės, ir dekoratyvinės pastatų dalys (kampai, angų apvadai).
Juodagalvių vandens malūnas. Šaltinis: Wikipedia
Žagarės dvare garsiausi - seniausias (1770-1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas.
Kiti įdomūs objektai
Netoli Ilzenbergo dvaro rasite Pašilių stumbryną, kuris yra apie 18 km nuo dvaro. Taip pat netoli 3 km nuo Burbiškio dvaro rasite Kleboniškių kaimo buities muziejų - „mažąsias Rumšiškes“. Jame atkurta ypatinga XIX a. - XX a. pradžios kaimo atmosfera.
Šalia Biržų pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras - seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m.
Dvarų maršrutai
Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centras siūlo dvarų maršrutą „Kelionė po 12 dvarų“. Gačionių ir kt.
Lietuvos dvarų žemėlapis
| Dvaras | Rajonas | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Pakruojo dvaras | Pakruojo | Didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje, Gyvasis istorijos muziejus |
| Burbiškio dvaras | Radviliškio | Parkas su 15 salų ir 20 tiltelių |
| Ilzenbergo dvaras | Rokiškio | Atkurtas dvaras, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta |
| Astravo dvaras | Biržų | Itališko stiliaus dvaras, priklausęs Tyzenhauzams |
| Žagarės dvaras | Joniškio | Dvaras su seniausiu malūnu Lietuvoje |
| Kelmės dvaras | Kelmės | Barokinis dvaras su įspūdingu vartų pastatu |
| Salų dvaras | Rokiškio | Klasicistinio stiliaus dvaras, filmuotas kine |