Žmonės, kurie renkasi šiaudinius namus, dažnai siekia gyventi aplinkai draugiškame būste. Juos vienija rūpestis aplinka, noras turėti švarų namą be alergiją keliančių medžiagų ir su geru mikroklimatu. Kiti vertina galimybę patiems dalyvauti statybos procese ir jį kontroliuoti, matydami, kaip šiaudai atkeliauja iš laukų ir patys juos dėdami į sienas.
Dar viena grupė žmonių tikisi, kad šiaudinio namo statyba bus pigi. Tačiau, kaip teigia Kauno rajone gyvenantis fotografas Erlendas Bartulis, ekologiškumas yra gerai, bet svarbu atsižvelgti į estetiką, praktiškumą ir kainą. Jei darai pats, gali padaryti pigiai.
Šiaudinio namo statybos procesas
Specifiniai šiaudinių namų statybos niuansai
Šiaudinių namų statytojų asociacijos narys Dalius Jurevičius teigia, kad Lietuvos rinka dar nėra tinkamai paruošta šiaudinių namų statybai. Trūksta informacijos apie tokių statybų galimybes, taip pat nėra pakankamai architektų, inžinierių, konstruktorių, statybininkų, tinkuotojų ir nekilnojamojo turto prekiautojų, kurie specializuotųsi šioje srityje.
D. Jurevičius, turintis beveik dešimtmetį patirties šiaudinių namų projektavimo srityje, teigia, kad Lietuvoje tokie namai neplinta taip, kaip galėtų, būtent dėl informacijos stygiaus. Šiaudinis namas nepelija, nedega ir atitinka šiuolaikiniams namams keliamus reikalavimus. Organiniai pluoštai, tokie kaip medis ar šiaudai, savo charakteristikomis yra daug kokybiškesni už sintetines medžiagas.
Vis dėlto, kiekviena technologija ir statybinė medžiaga turi specifinių niuansų. Šiaudinio namo statybos problema yra ta, kad dažnai žmogus turi statytis namą pats. Rinka nėra išplėsta ir standartizuota, todėl sunku rasti reikalingų medžiagų ir specialistų.
Lietuvoje veikia kelios įmonės, kurios gamina šiaudų skydus, tačiau jie nėra pigūs. Tokius namus, t.y. dėžutę, pastato per 1-2 dienas. Šiaudiniai namai tinkuojami moliu, bet ne visi žino, kaip reikia tinkamai juos tinkuoti. Sunku rasti tokius tinkuotojus.
Ekobendruomenių kūrimasis
Atsiradus šiaudiniams namams, Lietuvoje pradėjo kurtis ekobendruomenės. Tai žmonės, kurie propaguoja sveiką ir ekologišką gyvenimo būdą. Jų prioritetas - grynas oras ir gražūs vaizdai pro langą. Ekogyvenviečių pradininkai įprastai nusiperka žemes, statosi ekologiškus namus, o paskui parduoda plotus ir leidžia bendraminčiams įsikurti šalia jų. Ekobendruomenių nariai tradiciškai statosi šiaudinius namus, dažnai patys žinodami ir išmanydami šiaudinių namų statybą.
Ekobendruomenė prie šiaudinio namo
Saviveikla ir rizika
Erlendas Bartulis teigia, kad šiaudinių namų statyba pagrįsta bendruomeniškumu. Jei esi sveikas ir turi draugų ar giminių, kurie gali padėti, statybos procesas gali būti sklandesnis. Tačiau, jei sveikata šlubuoja ir nėra pagalbos, statybos kaina gali tapti tokia pati ar net didesnė, nei statant tradicinį namą. Be to, ekologinės statybos meistrai kainuoja brangiai.
E. Bartulis pataria, kad jei statytų antrą kartą, tai pirktų jau pagamintus šiaudų skydus, kurie yra sertifikuoti, lygūs ir sandarūs. Kai darai pats, pridarai klaidų, kurias sunku ištaisyti. D. Jurevičius pritaria, kad šiaudinių namų statyboje saviveiklos yra ne mažiau nei įprastų namų statybose. Didžiausia klaida - žmonės neįvertina statybų technologijos specifikos ir pradėjus statyti atsiranda nenumatytų problemų.
Svarbiausia yra pasiruošti statybai ir turėti gerą projektą. Projektuojant turi būti sunku, o statyti lengva. Lietuvoje žmonės dažnai daro greitai ir pigiai, o paskui kenčia.
E. Bartulis, gyvenantis dviejų aukštų 180 kv. metrų šiaudiniame name, teigia, kad ekobendruomenių gyventojai mėgsta pasigirti, kad pasistatė namą už nedidelę sumą. Tačiau klausimas kyla, koks tas namas? Jei kalbama apie dviejų aukštų didelį normalų namą šeimai, tada viskas kitaip, darbai yra kitokie, planavimas sudėtingesnis.
Kas renkasi šiaudinius namus?
Daugybę ekologiškų namų projektavęs D. Jurevičius tikina, kad šiaudinius namus nori turėti ir jaunas, ir senas, ir bedarbiai, ir labai turtingi asmenys. Visus vienija meilė gamtai, noras gyventi sveikai ir ekologiškai. Šiaudinius namus renkasi pakankamai kultūringi žmonės.
Visą gyvenimą Kaune gyvenęs E. Bartulis, nepaisant sudėtingo statybų proceso, į miestą grįžti gyventi nebenorėtų. Kartu su šeima jis džiaugiasi gamta, grynu oru ir ramybe. E. Bartulį žavi ir pati idėja gyventi ekologiškame name, kuriame šilta ir malonu būti.
Šiaudinių namų statybinės medžiagos yra ekologiškos, o šiaudus galima pirkti iš šalia esančių ūkininkų. Namo sienų užpildas kainuoja nedaug, o tinkavimo medžiaga - molis - yra ekologiška ir maloni liesti.
Šiaudinių namų privalumai
Architektas D. Jurevičius teigia, kad šiaudinių namų sienos yra kvėpuojančios, jos išleidžia drėgmės perteklių ir be papildomų sudėtingų sistemų leidžia namuose palaikyti gerą mikroklimatą. Šiaudiniame name pelėsio tikrai nebus. Jei langai ir durys sudėti teisingai, namas bus šiltas ir higieniškas.
Anksčiau buvo draudimo, paskolų ir kitų dokumentinių problemų susijusių su šiaudiniais namais, bet dabar tos problemos yra išspręstos. Dabar visame pasaulyje statomi ir daugiabučiai namai, vaikų darželiai, prekybos centrai.
Kaina ir ekonominis aspektas
Pasak D. Jurevičaus, šiaudinio namo kainą lemia projektas. Pati namo dėžutė sudaro tik 15 proc. kainos, nesvarbu, iš kokių medžiagų statomas namas. Langai, stogas turi būti geras, šildymo sistema efektyvi. Visiems reikia įprastos vonios, dušo ir kitų patogumų, elektros technikos. Daugiausia šitie dalykai ir didina namo kainą. Šiuo požiūriu nėra didelio skirtumo.
Šiaudiniai namai nesudaro didelės rinkos dalies, nes statybininkai gerai uždirba ir iš betono. Jie neskuba pereiti prie ekologiškesnio standarto. Šiaudas statybose naudojamas tūkstančius metų, tai viena seniausių statybinių medžiagų.
Šiaudinio namo statybos etapai
Šiaudinių namų savybės
- Sveika aplinka: Ruginiai šiaudai turi antiseptinių savybių, o moliu tinkuotos sienos neskleidžia toksinių elementų.
- Ekologiškumas: Statybai naudojami atsinaujinantys vietiniai ištekliai, sumažinamas atmosferos teršimas.
- Šiluminės savybės: Šiaudų briketų namai išsiskiria didele šilumine varža, sumažinančia apšildymo išlaidas.
- Garso izoliacinės savybės: Storos šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo.
- Priešgaisrinės savybės: Pastatai iš šiaudų briketų ypač atsparūs ugniai.
Jono Kačerausko šiaudinio namelio statyba. Guronys 2015.
Šiaudai - puiki alternatyva statybai iš tradicinių medžiagų
Analizuojant visą pastato gyvavimo ciklą, šiaudiniai pastatai aplinkai daro dešimtis kartų mažesnį poveikį. Šiaudus panaudojus statybai, prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. Šiai medžiagai pagaminti užtenka saulės energijos, nereikia eikvoti išteklių, be kurių neapsieinama gaminant kitas statybines medžiagas. Be to, tokiam namui šildyti sunaudojama kur kas mažiau medžiagų, nes šiaudinis namas labai gerai laiko šilumą.
Pirmieji namai iš šiaudų ryšulių iškilo XIX a. pabaigoje JAV. Atvykusiems gyventi naujakuriams trūko medienos ir statybinių medžiagų, tačiau buvo palankios sąlygos grūdinėms kultūroms auginti.
Kaip gimsta šiaudų namas
Statant presuotų šiaudų ryšulių namą, galima rinktis: statybą nenaudojant karkaso, karkasinę statybą arba statybą iš presuotais šiaudais užpildomų skydų. Greičiausiai, taupiausiai išteklių atžvilgiu ir pigiausiai šiaudinį namą galima pastatyti naudojant bekarkasės statybos metodą. Tačiau šitaip statant namą tenka susitaikyti su keletu apribojimų: nestatyti didelio pastato, sulaukti nelietingo oro, be to, ribojamas galimas langų plotas vienoje sienoje.
Kai statomas karkasinis namas, šiaudų ryšuliai yra šiltinamoji medžiaga, o pastato svorį laiko karkasas. Mūsų kraštuose jis meistraujamas iš medienos, o ten, kur medienos trūksta, mūrijamas iš plytų. Karkasinius namus galima „užauginti“ net iki kelių aukštų. Didelis tokios statybos privalumas - statyti galima bet kokiu oru. Visų pirma pastatomas karkasas ir uždengiamas stogas, o po juo šiaudams ir lietus nebaisus.
Statant statinį iš skydų, atvežami jau į specialius skydus įtvirtinti šiaudų ryšuliai. Toks šiaudinis namas brangiausias, tačiau sutaupoma laiko ir išlošiama geresnė pastato kokybė. Lietuvoje yra visų trijų minėtų statybos metodų pavyzdžių.
Ekologijos ir technologijos dermė
Vienas pirmųjų Lietuvoje šiaudiniais namais susidomėjo kaunietis Domantas Surkys. Šiandien jis yra šiaudinių namų statytojus vienijančios asociacijos pirmininkas. Statydamas 300 m2 ploto modernų namą, D. Surkys sako norėjęs paneigti žmonių įsivaizdavimą, jog šiaudinis namas būtinai turi būti nedidukas ir sukrypęs „paršiuko Čiuko namelis“: „Norėjau parodyti, kad įmanoma derinti ekologiją ir technologiją.“
Nestato tik ten, kur neauga javai
Tikslios statistikos, kiek šiaudinių namų pastatyta ar jau statoma Lietuvoje, nėra. D. Surkio žiniomis, pernai Lietuvoje jau buvo 20 šiaudinių namų, o dar 7 statomi šiemet. Pirmųjų šiaudinių namų Lietuvoje statytojai informacijos ir patarimų ieškojo interneto platybėse užsienio kalba. Šiandien jų pasekėjams kur kas lengviau: šiaudinių namų statytojai mielai dalijasi patirtimi, organizuojami seminarai, kursai, išleista knyga.
Europoje šiaudai taip pat sėkmingai naudojami ne tik naujų pastatų statybai, bet ir senų atnaujinimui. Temperatūros svyravimai šiaudams nebaisūs, labiausiai jie bijo drėgmės. Dėl to šiaudiniai namai turi vieną išskirtinį bruožą - platesnes nei įprasta pastoges, kad krituliai nekristų ant pastato sienos.