Šiaurės šalys garsėja ne tik savo unikalia gamta, bet ir turtinga kultūra. Islandija, vadinama „ledo ir ugnies žeme“, yra viena iš kontrastingiausių valstybių Europoje, kur žaliuojanti gamta vasarą susitinka su sniego kalnais žiemą. Be to, Šiaurės šalyse vyksta įvairūs kultūriniai projektai, skirti puoselėti tradicijas ir literatūrą.
Šiaurės pašvaistė - vienas įspūdingiausių Šiaurės šalių gamtos reiškinių.
Islandijos gamtos stebuklai
Islandija ne veltui vadinama „ledo ir ugnies žeme“ - visas šalies reljefas yra suformuotas iš dažnai besiveržiančių ugnikalnių. Nors paskutinį kartą Islandijos ugnikalnis išsiveržė jau prieš beveik dešimtmetį, vis dar skaičiuojama, kad jo galima tikėtis vidutiniškai kas trejus metus. Vis dėlto, daug labiau tikėtina, kad kelionė į Islandiją bus lydima ne ką mažiau užburiančio vaizdo - šiaurės pašvaistės. Islandija yra šalis, į kurią norisi sugrįžti ne vieną kartą. Daugelis keliautojų juokauja, kad jei čia nebuvai skirtingais metų laikais, tai nebuvai iš viso. Bene visas Islandijos lankytinų vietų dešimtukas susideda iš unikalių gamtos stebuklų.
Vienas žinomiausių yra Žydroji lagūna. Nepaisant metų laiko vanduo lagūnoje nenukrenta žemiau 37 laipsnių šilumos. Nemažiau dėmesio sulaukia ir Didysis geizeris, kurio ertmė siekia beveik 15 metrų, o gylis - daugiau nei 100. Mokslininkų teigimu, anksčiau šis geizeris vandens srovę galėdavo iškelti daugiau nei 60 metrų į aukštį. Islandijoje galima apžiūrėti ir vieną didžiausių ledynų visoje Europoje. Vatnajokulio ledynas užima daugiau nei 8 tūkst. kvadratinių kilometrų. Turbūt ne kartą teko matyti fantaziją primenančius vaizdus, kai iš skaidraus ežero kyšo melsvi ledynai?
Kelionės į Islandiją dažniausiai organizuojamos vasarą, kuomet visi keliai būna atviri - žiemos periodu daugelis jų būna tiesiog nepravažiuojami dėl sniego kiekio. Viena iš tokių vietovių - Askja. Šiame kalnų regione galima išvysti ugnikalnius bei fantastinių filmų kūrėjų mėgstamą atšiauraus klimato suformuotą reljefą. Tiesa, norintieji keliauti žiemos periodu gali rinktis ir puikiai išvystytą oro transportą.
Tingveliro nacionalinis parkas yra viena svarbiausių istorinių vietovių Islandijoje. Parkas įtrauktas į į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šioje vietoje dar 10 a.
Vienas didžiausių iššūkių, į kurį leidžiasi dažnas keliautojas, siekia beveik 50 km. pėsčiomis. Tai - Laugavegur pėsčiųjų maršrutas. Pėsčiųjų maršrutas apima itin vaizdingas vietoves: keliautojai turi galimybę pamatyti laukinę Islandiją, sustingusios lavos laukus. Taip pat galima išsimaudyti karštosiose versmėse, kurios nėra tiek daug apgultos, kiek kitose lankytinuose objektuose. Kelionės metu iš arti stebimi ledynai, tolumoje matomi ugnikalniai.
10 geriausių lankytinų vietų Islandijoje – kelionių gidas
Nors Islandija garsėja savo gamta, tačiau Islandijos sostinė Reikjavikas dažnaiusiai yra ta vieta, nuo kurios pradedama pažintis su šalimi. Šiauriausia pasaulio sostinė garsėja jaukiomis senamiesčio gatvelėmis, išpuoselėta krantine. Beje, jei eidami dairysitės „McDonald’s“ restoranų, galite nusivilti - jų šalyje tiesiog nebėra. Reikjavike beveik visuomet, net ir perkant už nedidelę sumą, atsiskaitoma banko kortele. Nenustebkite Islandijoje išgirdę kalbant ispaniškai - sakoma, kad ši kalba labai artima senųjų laikų skandinavų kalbai.
Islandija - kelionės kryptis, kurios tiesiog privalu „paragauti”. Ir geriausia, netgi ne kartą, o sugrįžtant skirtingais metų laikais.
Šiaurės šalių literatūros savaitė
Šiaurės šalių literatūros savaitė - jau beveik tris dešimtmečius vykdomas kultūros projektas, vykstantis tamsiausiu metų laiku - lapkričio 14-20 dienomis. Šios iniciatyvos siekis - puoselėti garsinio skaitymo ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją. Kasmet ši idėja įtraukia vis daugiau dalyvių: dalyvauja miesto mokyklų bibliotekos, darželiai, įvairios bendruomenės.
Šiaurės šalių literatūros savaitė bibliotekoje.
Šiame projekte jau daugiau nei dvidešimt metų dalyvauja ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka. Šiaurės šalių literatūros savaitė vyko penkiuose Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padaliniuose: vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“, biblioteka „Židinys“, vaikų biblioteka „Žiburėlis“, Šiaurinė ir Smėlynės bibliotekos. Juose vyko garsiniai skaitymai vaikams „Auštant“. Šiaurės šalių literatūros savaitėje dalyvavo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai.
Bibliotekose žibant žvakėms ir žibintams į garsinius skaitymus atvykę vaikai pakliuvo į tikrą mišką, kuriame gausu medžių, o šalia palapinės kūrenasi laužas. Beklausant gamtos garsų, vaikai susipažino su Šiaurės šalių gamta, gyvūnais, išsiaiškino įdomių faktų apie mešką ir išgirdo jos riaumojimą. Tuomet renginio dalyviai iš laikraščio pasigamino kepures, susikūrė laužą ir svarstė, kaip reikėtų pasielgti, jeigu miške netikėtai sutiktų lokį. Visa tai ir dar daugiau vaikai išsiaiškino perskaitę nuotaikingą knygelę „Jei sutiktum lokį“.
Po garsinių skaitymų ikimokyklinio amžiaus vaikai piešė lokius ant šviečiančio molberto ir smėlio, gaminosi darbelį „Lokys“, stojo į akistatą su savo baimėmis - jas nulipdė iš modelino ir mokėsi įveikti. Vyresni vaikai diskutavo apie žmogaus ir gamtos santykį, aiškinosi, kodėl svarbu gyventi harmonijoje. Šiaurės šalių literatūros savaitėje apsilankę ketvirtokai iš Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokė šokti suomių liaudies šokį Letkį, o teatro trupės „Mažųjų teatras“ nariai atliko meninę inscenizaciją „Kalbantis miškas“. Į garsinius skaitymus atvykę pirmokai iš Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos išgirdo mokytojos Vilmos Baltrėnienės skaitomą Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Lakštingala“.