Patalpos vidaus apdailos variantai gali skirtis, priklausomai nuo buto ar namo amžiaus, išplanavimo ir vidaus konstrukcijų medžiagų. Sienų lyginimas yra esminis kokybiško sienų paruošimo etapas, ypač drėgnose patalpose.
Paruošiamieji darbai
Prieš pradedant sienų lyginimą, būtina atlikti paruošiamuosius darbus:
- Sienų paviršiaus paruošimas: senų dažų, tapetų, tinko pašalinimas ir apdorojimas giluminiu gruntu.
- Elektros instaliacija: senų aliuminio laidų keitimas į varinius, griovelių pjovimas sienoje laidams ir paskirstymo dėžutėms įrengti.
- Langų angokraščiai ir jų sutvarkymas.
- Sienų apšiltinimas: polistireninio putplasčio plokščių montavimas, prieš tai išlyginus sienų paviršių.
- Gipso kartono montavimas: ant sienos apšiltinimo sluoksnio, siūlių užglaistymas ir paviršiaus glaistymas prieš dažymą.
Norint užtikrinti geresnį naujo glaisto ir tinko sukibimą su sienos paviršiumi, nuo sienų šalinamas senų dažų, tinko, tapetų sluoksnis. Po to plikos betono sienos apdorojamos giluminiu gruntu.
Gruntavimas
Gruntavimo tikslas - pagerinti ir užtikrinti sienos paviršiaus bei apdailos medžiagos sukibimą. Gruntas iš dalies išlygina sienos akytumą ir nelygumus. Daugelis gruntų turi antiseptinių savybių: užkerta kelią pelėsių, grybelių, bakterijų atsiradimui, drėgnose patalpose atlieka ir hidroizoliacinę funkciją. Gruntavimas neleidžia apdailos medžiagai įgerti drėgmės iš sienos, supelyti ir deformuotis.
Elektros instaliacija
Daugelyje 30-60 metų amžiaus butų dar likę aliuminio elektros laidai. Laikui bėgant aliuminio savybės prastėja. Žymiai geresnis elektros laidininkas yra varis. Kol sienos dar plikos - pats laikas senų laidų keitimui į varinius ir naujų instaliacijos takų frezavimui. Tik jokiu būdu nejunkite aliuminio laidų tiesiogiai su variniais - šie du metalai nesuderinami tarpusavyje, prasidės korozija. Sienoje galima išpjauti ar iškalti griovelius variniams laidams kloti pagal naują elektros instaliacijos planą. Laidai bus paslėpti sienoje, jų nesimatys paviršiuje. Saugesnis sprendimas - laidus patalpinti į nedegius lanksčius plastikinius vamzdžius ir šiuos išvedžioti grioveliuose. Sienoje įrengiamos paskirstymo dėžutės elektros sujungimams, prieš tai išpjovus joms stačiakampes nišas. Grioveliai ir nišos slepiami po gipso tinku.
Sienų apšiltinimas ir gipso kartono montavimas
Teisingas apšiltinimas iš vidaus padeda pakeisti rasos taško susidarymo sąlygas savo naudai. Šiltinimui galima naudoti polistireninio putplasčio plokštes, tvirtinant jas klijavimo būdu. Tam skirtos purškiamos iš balionėlių klijuojančios putos. Sienos paviršių prieš tai būtina išlyginti. Išlyginti galima ir klijų putų masės sluoksniu, purškiant ant sienos paviršiaus ir lyginant glaistykle pagal gulsčiuką. Klijuojančių putų balionėlis įdedamas į statybinį pistoletą. Putos tolygiai išspaudžiamos ant polistirolo plokštės. Pagal gamintojų instrukciją užpurkštas klijų putas reikia palaikyti ant šiltinimo plokštės paviršiaus apie 10 minučių. Ir tik po to klijuoti plokštę prie sienos, tvirtai prispaudus palaikyti kelias minutes.
Yra keli šiltinimo sluoksnio apdailos variantai: vieni polistirolo sluoksnį iš viršaus tinkuoja (bet toks sienos paviršius būtų trapesnis), kiti - montuoja apkalą iš gipso kartono plokščių (GKP). Antrą variantą galima taip pat atlikti klijavimo būdu, be tradicinių aliuminio profilių. Gipskartonio tvirtinimui galima naudoti purškiamas klijuojančias putas. Sausoje patalpoje verta montuoti populiarias baltas gipso kartono plokštes - jos yra skirtos būtent šiai patalpų kategorijai. Ant plokštės paviršiaus išspaudžiamos klijų putos. Jas reikia palaikyti apie 5 minutes, prieš prispaudžiant pačią plokštę. Po to visą GKP paviršių verta paruošti dažymui arba tapetams - nuglaistyti.
Glaistymas ir šlifavimas
Išlyginimas daromas švitrinėmis kempinėmis, trintuvėmis, tinkleliais, šlifavimo mašinėlėmis. Jeigu užglaistytą sieną planuojate apklijuoti tapetais - pernelyg kruopščiai šlifuoti ir lyginti lyg per mikroskopą neverta. Tačiau, sieną, ruošiamą dažymui, būtina išlyginti idealiai, nes dažų sluoksnis labai išryškins visas menkiausias duobeles. Tokiam šlifavimo darbui rekomenduojame naudoti lempą iš šono, pridėjus ją prie sienos. Lempos šviesa išryškins nelygumus.
Tinkamas sienų glaistas yra esminis kokybiško sienų paruošimo etapas. Glaistas sienoms yra būtinas, norint užtikrinti lygų, tvirtą paviršių. Net geriausi dažai negali atskleisti savo grožio, jei pagrindas yra nelygus arba netinkamai paruoštas.
Glaisto pasirinkimas pagal paviršiaus tipą
Kaip pasirinkti tinkamą glaistą sienoms, kai jų paviršiai ir sąlygos gali labai skirtis?
- Gipso kartonas: rekomenduojama rinktis plonasluoksnį glaistą, kuris užtikrina tolygų paviršių, paslepia siūles, varžtų galvutes ir kitas smulkmenas. Šviesūs glaistai dažnai yra geriausias pasirinkimas.
- Betonas: betoninėms sienoms reikia naudoti stipriai sukimbantį glaistą, kuris galėtų užpildyti poras ir nelygumus. Cementiniai glaistai dažniausiai naudojami betonui, nes jie yra atsparūs drėgmei ir labai patvarūs.
- Tinkuotos sienos: jei tinkas yra lygus, galite naudoti plonasluoksnius glaistus. Tačiau jei tinkas yra šiurkštus arba turi akivaizdžių defektų, reikėtų rinktis storesnius arba specializuotus glaistus.
- Mediena: būtina pasirinkti elastingą glaistą, kuris prisitaiko prie medienos. Poliuretaniniai arba lateksiniai glaistai yra geriausias pasirinkimas.
- Drėgnos patalpos: būtina naudoti glaistus, kurie yra atsparūs drėgmei ir pelėsiui. Cementiniai glaistai yra dažnas pasirinkimas.
Jei nesate tikri dėl savo pasirinkimo, galite kreiptis į specialistus arba statybinių medžiagų parduotuvės konsultantus. Be to, nedideliame sienos plote galite išbandyti glaistą, kad įvertintumėte jo savybes ir sukibimą.
Papildoma apsauga nuo drėgmės
Norint išsaugoti ir užtikrinti sienų, grindų ir stogo apšiltinančio sluoksnio savybes, reikia sukurti garus izoliuojantį sluoksnį. Tam naudojamos izoliacinės medžiagos - pvz., plėvelė, dengta aliuminio folija. Ji atspindi iš patalpos skleidžiamą šilumą ir gražina ją atgal į patalpą. Ši savybė aktyviai naudojama drėgnose patalpose: vonios kambaryje, baseine, pirtyje, saunoje. Standartinės garo izoliacinės plėvelės veikia kaip barjeras, saugantis nuo garų, užkerta kelią kondensato susidarymui sienų ir stogo šiltinimo sluoksnyje.
Plėvelės montavimo pradžioje reikia nustatyti kritines zonas, reikalaujančias didesnės garo izoliacijos. Pirmiausia reikia apsaugoti zonas, kontaktuojančias su drėgnu ir šiltu oru. Medžiaga pritvirtinama prie metalinių profilių cinkuotais profiliniais bėgeliais, priveržiant juos savisriegiais. Plėvelių lakštai turi sudaryti vientisą dangą - joje neturi būti nė menkiausių plyšelių, angų ar skylučių. Kitaip pro jas skverbsis garai. Plėvelių užlaidas suklijuoja lipnia juosta. Inžinerinių komunikacijų ir apšiltinimo išdėstymas tarp garo plėvelių profilių ertmėje.
Impregnuoti - apsaugoti sienas ir statybines medžiagas. Sienos turi būti apsaugotos nuo drėgmės, nes daugelis bendrų sienų statybinių medžiagų yra daugiau ar mažiau akytos ir todėl sugeria vandenį. Be to, vanduo gali prasiskverbti per mūro siūles pavyzdžiui tarp plytų arba smulkių įtrūkimų. Viena vertus tai gali pakenkti statybinėms medžiagoms, kita vertus sienos gali nutekėti nuo atmosferos poveikio (drėgmės, lietaus, sniego, šalčio), kas leis galiausiai formuotis ir išplisti visame plote pelėsiui, kerpėms, samanoms, dumbliams ant drėgnos sienos.
Šlapioje drėgnoje sienoje statybinėje medžiagoje susiformavę dumbliai, kerpės, samanos, pelėsis pradeda ardyti sieną, statybinę medžiagą. Laikui bėgant atsiranda įtrukimai, statybinė medžiaga eižėja, pradeda trupėti, praranda kietumą, veikiama atmosferos poveikio nyksta. Ypatingai neapsaugotoje išorinėje statinio sienoje, kuri yra nuolatos veikiama atmosferos poveikio (lietaus, sniego), taip pat temperatūrų skirtumo.
Čia padeda impregnuojanti apsauginė danga - statybinė (ės) medžiaga (os) mirkoma apsauginiu skysčiu visame paviršiaus plote. Daugelio apsauginių dangų veikimo mechanizmas susideda iš plėvelės, kuri tarnauja kaip mechaninis barjeras nuo drėgmės patekimo. Tačiau daugeliu atvejų statybinės medžiagos hidrofobiškumas gali būti svarbesnis ir veiksmingesnis.
Hidrofobiniai sandoriai reiškia, kad statybinė medžiaga turi vandenį atstumiantį įtaisą. Impregnantas patenka į poras ir sudaro vandeniui atsparią plėvelę. Tai neleidžia vandeniui patekti, skverbtis į statybinės medžiagos vidų ir sukelti žalą ten. Poveikis gali būti vertinamas ant paviršiaus per vadinamąjį "vandens diafragmos poveikį".
Patarimas: Impregnuokite paviršius (išorines statinių sienas, rūsio sienas, pamatus, kitas statybines medžiagas, betoną, mūrą) nuo atmosferos poveikio. Sukursite papildomą apsaugą nuo grybelinių, pelėsio ir dumblių užkrėtimo, samanų ir kerpių susiformavimo. Apsaugosite ir atitolinsite statybinių medžiagų irimo procesą jas veikiant atmosferos poveikiui. Taip pat tinka grįstiems įvažiavimo takams, sodo takeliams, terasoms, aikštelėms, laužavietėms.
Dažymas arba tapetavimas
Kai visi paruošiamieji darbai yra baigti, ateina laikas užsiimti estetika - kosmetine apdaila. Paprastesnis variantas - dažymas. Dažymui patogesnis įrankis yra volelis. Volelį prideda prie sienos paviršiaus ir paritina vertikaliai arba horizontaliai. Dažant sienas voleliu, reikia ritinti nuo viršaus į apačia, vertikaliai, pradėjus nuo vieno sienos kampo ir taip - iki kito kampo. Kiekvienas naujas dažų potėpio kraštas turi dengti ankstesnį 5 cm. Nepatogumų gali iškilti norint nudažyti kampus tarp sienų, tarp grindų ir sienos (būsimų grindjuosčių vietose), kitus iškilius ir įgaubtus sienų elementus, sunkiai pasiekiamas vietas.
Flizelino tapetai - neaustinė medžiaga iš celiuliozės pluoštų, naudojamų popieriaus gamybai. Savo sudėtimi flizelinas yra giminingas popieriui, iš kurio paveldėjo geriausias savybes: ekologiškumą ir gebėjimą "kvėpuoti". Tačiau jis yra žymiai atsparesnis susidėvėjimui, vandeniui, plyšimui ir ugniai. Flizelino tapetai nuo popierinių skiriasi ir tuo, kad juos galima plauti. Įdomiausia tai, kad daugumą flizelino tapetų galima ir reikia dažyti. Jie yra kaip pagrindas dažų sluoksniui. Šie tapetai yra bespalviai ir beveik permatomi.
Grindų įrengimas
Paplitusi ir mėgstama grindų dangos medžiaga - vinilinės grindys. Šios medžiagos plokštės pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu mechaniniams paviršiaus pažeidimams, nesudėtinga montavimo technologija.
Apšvietimo valdymas
Atnaujinant elektros instaliaciją verta sumontuoti bent minimalų apšvietimo valdymą. Bet kurio lygio valdymas suteikia daugiau komforto, taupo elektros energiją, sukuria skirtingas interjero nuotaikas. Galimas automatinis, rankinis ir JUNG Home apšvietimo valdymas.
Dvigubas jungiklis patogus prie įėjimo durų, kuomet atėjus galima įjungti šviesą virtuvės arba svetainės zonoje, arba iš karto abejose. Dvigubo jungiklio nereikėtų painioti su trijų krypčių jungikliu, kuris naudojamas šviesai valdyti iš dviejų skirtingų taškų, pavyzdžiui, ilgame koridoriuje su jungikliais kiekviename gale arba miegamajame nuo durų ir lovos.
Norint valdyti šviestuvą iš dviejų vietų, reikės dviejų perjungiklių, o norint valdyti iš trijų vietų - dviejų perjungiklių ir vieno kryžminio perjungiklio. Pavyzdžiui, norint miegamajame junginėti lubinį šviestuvą nuo durų ir nuo lovos, reikia dviejų perjungiklių ir pravesti laidą (3x1,5) nuo durų iki lovos. Dar prie lovos gali būti sieninis šviestuvas, jo maitinimą galima atvesti nuo rozetės.
Jungiklio prie lovos aukštis - apie 20-25 cm nuo čiužinio aukščio, sieninių šviestuvų aukštis prie lovos - apie 40-50 cm nuo gulėjimo aukščio. Prie lovos geriausią naudoti dvigubą jungiklį viename rėmelyje - vienas klavišas lubų šviestuvui, kitas sieniniam šviestuvui prie lovos.
Automatinis apšvietimo valdymas realizuojamas judesio ir būvio jutiklių pagalba. Reguliuojamo laiko ir šviesos ryškumo judesio jutikliai, gamintojas - JUNG. Šviesos dimeriavimas arba šviesos intensyvumo, stiprumo reguliavimas tampa interjero elementu, galinčiu jį pakeisti iš esmės. Dimeris arba intensyvumo reguliatorius parenkamas pagal šviestuvo lempų tipą, dažniausiai tai LED. Jei šviestuvas turi integruotą LED lempą, reiktų pasitikslinti, ar šviesos šaltinis dimeriuojamas ir kokio tipo jungikliu.
