Bet kurią hidraulinę šildymo sistemą sudaro vamzdžių sistema, šilumos šaltiniai (radiatoriai, šildomos grindys ir pan.) ir šildymo katilas. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, šildymo sistemoje gali būti papildomų mazgų, tokių kaip akumuliacinė talpa, išsiplėtimo indas, kombinuotas/netiesioginio šildymo vandens šildytuvas ir t.t.
Atviros ir Uždarytos Šildymo Sistemos
Šildymo sistemos skirstomos į atviras ir uždaras. Atvira šildymo sistema, dar dažnai vadinama gravitacine (savitake) šildymo sistema, yra paprasta ir nepriklausoma nuo el. energijos. Atviro tipo sistemoje vandens cirkuliavimas vyksta savaime - natūraliai karštas vanduo kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia.
Siekiant užtikrinti laisvą vandens judėjimą atvirose šildymo sistemose yra naudojami stori vamzdžiai, kuriuos pakankamai sudėtinga paslėpti po apdaila ir nesugadinti interjero. Vanduo juda pajungta vamzdžių sistema iš didesnio slėgio srities link žemesnio, užtikrinant savaiminį gravitacinį vandens cirkuliavimą. Pagrindinis atvirų sistemų šilumos nešėjas yra vanduo. Kadangi sistema nėra hermetiška, karštas vanduo pastoviai garuoja ir jo lygi būtina sekti. Nukritus termofikato lygiui žemiau normos į šildymo sistemą patenka oras ir sutrikdo jos veikimą.
Siekiant užtikrinti tinkamą termofikato cirkuliavimą, šildymo katilą būtina montuoti žemiausiame sistemos taške, o išsiplėtimo baką - aukščiausiame (dažniausiai palėpėje). Atitinkamai, būtina išsiplėtimo baką tinkamai apšiltinti žiemos periodui.
Uždara šildymo sistema yra hermetiška, visi sistemos mazgai apjungti į vientisą sistema, o šilumos nešėjas cirkuliuoja siurblio pagalba. Vietoj atviro išsiplėtimo bako montuojamas išsiplėtimo indas, užtikrinantis šildymo sistemos hermetiškumą. Tik labai retais atvejais uždarose sistemose naudojama savaiminė gravitacinė cirkuliacija.
Tendencijos Lietuvos šildymo technologijų rinkoje parodo, kad žmonės vis dažniau renkasi uždaro tipo šildymo sistemas su priverstine termofikato cirkuliacija, įrenginėjant naują bustą arba renovuojant senąjį.
Naudojant cirkuliacinį siurblį šildymo sistema tampa priklausoma nuo elektros tiekimo. Tai vienintelis nedidelis minusas lyginant su gravitacine sistema, visais kitais atvejais uždara sistema su priverstine termofikato cirkuliacija yra pranašesnė. Cirkuliacinis siurblys leidžia efektyviau šildyti patalpas, suteikia galimybę eksploatuoti papildomus šildymo sistemos elementus (pvz., šildomos grindys, kuriuose savitoji cirkuliacija tiesiog neįmanoma dėl plonų ilgų vamzdžių).
Priverstinė termofikacinio vandens cirkuliacija sušildo sistema daug greičiau. Taip pat yra galimybė reguliuoti temperatūrą individualiai kiekviename kambaryje.
Atviros šildymo sistemos trūkumai:
- Griozdiška
- Pakankamai brangi
- Sunkiai realizuojama
- Turi žemą naudingumo koeficientą
Uždaros šildymo sistemos privalumai:
- Efektyvesnis patalpų šildymas
- Galimybė eksploatuoti papildomus šildymo sistemos elementus
- Greitesnis sistemos sušildymas
- Galimybė reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje individualiai
Cirkuliacinių Siurblių Tipai
Cirkuliaciniai siurbliai naudojami ne tik šildymui, bet ir karšto vandens tiekimo bei patalpų oro kondicionavimo sistemose. Yra du pagrindiniai cirkuliacinių siurblių tipai:
- Su "šlapiu" rotoriumi
- Su "sausu" rotoriumi
Pirmuoju atveju įrenginio rotorius yra tiesiogiai šilumnešio terpėje, kuri kartu yra ir visų judančių dalių tepamoji medžiaga ("šlapias" rotorius). Šie perpumpavimo įrenginiai buvo išrasti ir pradėti naudoti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Jie pasižymi paprastumu ir nereikalauja techninės priežiūros po pirminio įrengimo. Tokį siurblį galima sumontuoti savarankiškai, vadovaujantis naudojimo instrukcijomis. Pagrindinė būtina sąlyga - siurblio korpusas turi būti pastatytas taip, kad rotorius būtų griežtai horizontaliai žemės atžvilgiu. Šalutinė šių siurblių eksploatacijos nepatogumo pasekmė yra mažas jų naudingumo koeficientas (iki 40 %).
Antruoju atveju siurblio rotorius nuo siurbiamo aušinimo skysčio yra izoliuotas riebokšliais ir sandarinimo elementais (vadinamasis "sausas" rotorius). Šiuo atveju visų judančių siurblio dalių tepalas yra speciali techninė alyva. Šie įrenginiai pasižymi dideliu efektyvumu (virš 70%), todėl dažniausiai naudojami dideliuose pastatuose su ilgomis šildymo trasomis ir vandentiekio vamzdynais didelių kiekių skysčiui perpumpuoti.
Pagal konstrukciją cirkuliaciniai siurbliai skirstomi į:
- Konsolinius
- Monoblokus
- Linijinius
Konsoliniai - turi atskirai išdėstytą įrenginio variklį tiesiogiai ir jo darbinę dalį, su kuria jis sujungtas specialia jungtimi. Abi dalys montuojamos ant vieno lygio pamatų bloko, išskyrus bet kokį ne lygiagretų išdėstymą.
Monoblokas - elektros variklis ir darbinė dalis yra atskirti, tačiau sumontuoti po vienu korpusu į vieną bloką.
Linijiniai - tokios pat konstrukcijos kaip ir konsoliniai modeliai, tačiau jų sandarumas didesnis, nes naudojami specialūs nerūdijančio plieno arba keraminiai O-žiedai. Šie žiedai užtikrina visišką siurblio vandenį varančios dalies izoliaciją. Juos suspaudžia spyruoklės, todėl laipsniškas amortizacinis nusidėvėjimas automatiškai kompensuojamas.
Cirkuliacinis siurblys: kas tai yra ir kodėl jis svarbus?
Cirkuliacinio Siurblio Montavimas
Prieš įrengiant cirkuliacinį siurblį reikia kruopščiai išplauti šildymo sistemą, kad iš jos būtų pašalintos visos kietosios nuosėdos, arba visiškai užbaigti įrengimo darbus, jei sistema buvo naujai pastatyta ar pertvarkyta. Siurblys tvirtinamas tiesiai prie padavimo arba grįžtamojo vamzdžio.
Bet kokio tipo cirkuliacinio siurblio negalima paleisti, kol jis nėra pripildytas aušinimo skysčio. Modeliuose su "šlapiu" rotoriumi tai lemia greitą variklio perkaitimą ir jo gedimą, nes jame esantis vanduo atlieka aušinimo elemento vaidmenį, kai konstrukcijoje nėra ventiliatoriaus. Įrenginiuose su "sausu" rotoriumi tai nėra taip kritiška, tačiau vis tiek lemia siurblio hermetiškumo pažeidimą ir nutekėjimų atsiradimą. Taip nutinka dėl greito sandarinimo žiedų nusidėvėjimo. Šis gedimas nėra labai pavojingas pačiam siurbliui ir gali būti pašalintas pakeičiant žiedus, ką galima padaryti savarankiškai, tačiau vis tiek rekomenduojama kreiptis į specialistą.
Kitas žingsnis - išleisti orą iš sistemos, t. y. visiškai pašalinti orą iš vamzdžių ir paties cirkuliacinio siurblio. Tai daroma taip: šildymo sistema pripildoma aušinimo skysčio, joje atidarant specialius ventilius ("nuorintojus") atliekamas pirminis oro pašalinimas. Atidarykite prieš siurblį esantį čiaupą ir pripildykite jį vandens, tada užsukite ir atidarykite išleidimo vamzdžio už siurblio čiaupą. Leiskite įrangai veikti kelias minutes ir ją išjunkite. Tada atlikite antrinį oro išleidimą per sklendes. Tuo pačiu metu būtinai stebėkite aušinimo skysčio slėgį sistemoje ir, jei reikia, papildykite sistemą.
Yra nemažai siurblių, turinčių kelis rotoriaus greičius, todėl galima reguliuoti jų našumą ir energijos sąnaudas. Tai gali daryti tiesiogiai naudotojas arba pagal iš anksto nustatytą programą elektroniniame valdymo bloke.
Prieš kiekvieną cirkuliacinio siurblio paleidimą reikia kruopščiai patikrinti, ar jo elektros dalių - kabelių ir sujungimų - izoliacija nėra pažeista.
Cirrkuliacinio siurblio tarnavimo laikas gali būti iki 10 ar daugiau metų, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei jis tinkamai parinktas ir atitinka eksploatavimo taisykles. Jei įrenginys ilgą laiką nenaudojamas, būtina jį išvalyti nuo galimų nuosėdų, kad neužsikimštų vidiniai mechanizmai, arba pradėti dirbti didžiausiu greičiu, jei jį galima reguliuoti rankiniu būdu.
Kruopščiai pasirinkus siurblį, teisingai apskaičiavus reikiamą slėgį ir našumą, jūsų šildymo ir vandentiekio sistemų darbas bus nepertraukiamas ir patogus. Kiekvienam siurblio modeliui numatytos individualios eksploatavimo taisyklės, jų griežtas laikymasis leis jį naudoti kuo ilgesnį laiką.
Šildymo Siurblio Pajungimo Schemos
Labai dažnai gyventojai būna nepatenkinti centrinio šildymo veikimo kokybe. Vis daugiau šilumos vartotojų pirmenybę teikia individualioms šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoms. Organizuoti autonominę ir papildomą sistemą galima ir nuosavame name, ir daugiabutyje. Vieni iš pagrindinių tokios sistemos komponentų yra cirkuliaciniai siurbliai. Kuo protingesnis siurblys, tuo efektyvesnis yra šildymas. Pavyzdžiui, išmanusis cirkuliacinis siurblys šildymo sistemai.
Priklausomai nuo pastato savybių ir tipo bei nuo energijos šaltinio, naudojamos kelios cirkuliacinio siurblio pajungimo schemos. Jeigu prie kiekvieno radiatoriaus įrengtas termostatas (reguliuojantis kranas, palaikantis pastovią temperatūrą patalpoje), tuomet cirkuliacinis siurblys, valdomas dažnio keitiklio, praleidžia tiek vandens, kiek reikia paduoti per termostatus.
Yra du pagrindiniai cirkuliacinio siurblio vietos variantai - grįžtamojo srauto vamzdyje arba karšto vandens tiekimo srauto vamzdyje. Hidraulikos atžvilgiu principinio skirtumo nėra. Bet dažniausiai cirkuliacinį siurblį įtaiso grįžtamojo srauto vamzdyje. Variante su kieto kuro katilu siurblys įrengiamas grįžtamojo srauto vamzdyje.
Grįžtamojo srauto vamzdyje montuojamas hidroforas - išsiplėtimo indas. Ir tik atkarpoje tarp hidroforo ir kieto kuro katilo montuojamas cirkuliacinis siurblys. Technologai rekomenduoja siurblį įrengti ant papildomo apėjimo vamzdžio su 2 uždarymo kranais. Apėjimo vamzdis gali būti reikalingas tam atvejui, kai cirkuliacinis siurblys išjungiamas arba remontuojamas.
Efektyvus, taupus ir proporcingas šildymas per radiatorių sistemą įmanomas, jeigu tokioje sistemoje yra pažangus išmanusis cirkuliacinis siurblys, reaguojantis į tam tikrus svarbius faktorius: debito pokyčius, slėgio kritimą. Dėl šių faktorių paprastesni siurbliai išnaudoja daugiau energijos, o varikliai veikia garsiau, sukeldami diskomfortą.
Katilo aprišimas bei pajungimas prie šildymo sistemos yra ganėtinai sudėtinga užduotis, todėl geriau patikėti šį darbą santechnikui, kuris specializuojasi šioje srityje jau ilgą laiką. Katilas - yra pagrindinis įrenginys namo šildymo sistemoje ir kad jis nepriekaištingai veiktų, bei užtikrintų optimalią temperatūrą, būtina pasirinkti tinkamą katilo aprišimo schemą.
Pagrindinės katilo pajungimo schemos
Pagrindinės katilo pajungimo schemos yra gravitacinė, kai vamzdžiai sumontuoti su nuolydžiu ir uždara su cirkuliaciniu siurbliu. Šiuo atveju apžvelgsime vieną iš populiariausių - uždarą katilo pajungimo schemą: tai radiatoriai su grindiniu šildymu ir boileriu.
Katilo gryžtamojo srauto temperaturą čia reguliuoja ketureigis pamaišymo vožtuvas, mažojo rato vamzdzių diametras tuti ne mažiau 32mm.Kitose katilų pajungimo schemose naudojami trieigiai maišymo vožtuvai, arba ladomatai, jei montuojama su akumuliacine talpa.
Montuojami du cirkuliaciniai siurbliai, vienas radiatoriams kitas boileriui ir grindinio šildymo pamaišymo mazgas su siurliu.Ši katilo pajungimo schema paprasta, bet ganėtinai efektyvi ir plačiai naudojama pas mus.
| Elementas | Funkcija |
|---|---|
| Radiatoriai | Patalpų šildymui |
| Boileris | Šilto vandens saugojimui |
| Šildomos grindys | Patalpų šildymui |
| Išsiplėtimo indas | Vandens pertekliaus laikymui |
| Cirkuliacinis siurblys | Vandens judėjimui per vamzdžius |
| Saugos grupė | Katilo apsaugai nuo per didelio slėgio |
| Uždaroji armatūra | Remonto darbams |
| Pamaišymo vožtuvas | Grįžtamo srauto į katilą temperatūros reguliavimui |
| Automatika | Šilumnešio temperatūros kontrolei ir palaikymui |
Dažniausios Klaidos Montuojant Cirkuliacinį Siurblį
- Nepakankamas paruošimas: Nepamirškite išjungti šildymo sistemos ir išleisti viso vandens prieš pradėdami darbus.
- Netinkamas dydis: Radiatoriai, per maži ar per dideli patalpoms, gali lemti neefektyvų šildymą ir aukštesnes energijos sąnaudas.
- Neteisingas oro pašalinimas: Neišvalytos oro kišenės gali sutrikdyti šildymo efektyvumą, todėl būtina tinkamai nuorinti sistemą.
Tinkamai atliktas procesas ne tik pagerins jūsų šildymo sistemos efektyvumą, bet ir padidins jūsų namų estetinį patrauklumą. Teisinga katilo pajungimo schema: prie radiatorių, šildomų grindų, vandens šildytuvų ir kitų šildymo sistemoje esancių įrenginių,prailgins katilo tarnavimo laiką, bei sumažins eksplotacines išlaidas ir avarijų riziką.
tags: #sildymo #cirkuliacijos #siurblio #pajungimas #gyvenamas #namas