Šildymo įrengimo nuosavuose namuose programa: kaip pasiruošti šildymo sezonui

Kol nuosavų namų šeimininkai skaičiuoja, kiek kainuoja kaminų montavimas ar iki pamėlynavimo šveičia pajuodusius kaminus, butuose gyvenantys žmonės nesuka sau galvos ir džiaugiasi saulėtomis ir šiltomis vasaros dienomis. Tiesa, džiaugsmas dėl gero oro greitai netrunka, pakanka pirmųjų šalnų ir visus perskrodžia artėjančio šildymo sezono baimė. Ne paslaptis, kad šildymo kainos nuolatos auga ir į kiemą užsukusi žiema daugeliui tampa ne tik galvos, bet ir piniginės skausmu. Visgi, gali būti ir kitaip, jei tinkamai pasiruošite artėjančiam šildymo sezonui.

Pristatome 5 žingsnių šilumos taupymo programą, kuri leis sutaupyti ir mėgautis šiltais ir jaukiais namais:

1. Visų gyventojų įsitraukimas. Gyvenantys nuosavuose namuose yra patys sau šeimininkai, jiems nereikia tartis su kaimynais, kokios kaminų sistemos jiems reikia ar kokį katilo kurą naudoti. Tuo tarpu, gyvenantys butuose yra iš dalies priklausomi nuo savo kaimynų: jei pas kaimyną vakarėlis, laukia bemiegė naktis, jei pas kaimyną per langus pučia vėjai - jūsų šildymo kainos ir nemažėja, nes skersvėjai pasiekia ir jūsų butą. Taigi, visų pirma, reiktų susitarti su savo kaimynais, kad visi draugiškai užsandarintumėte langus ir duris, o už radiatorių į-kistumėte šilumą atspindinčius ekranus. Tokie veiksmai leidžia sutaupyti iki 10 proc. šilumos.
2. Šilumos nuostolių mažinimas bendro naudojimo patalpose. Laiptinių ir rūsio durų bei langų keitimas ar remontas leidžia sutaupyti iki 4 proc. šilumos.
3. Šilumos punktų automatizavimas. Tai šildymo sistemos sudedamoji dalis, kuri leidžia efektyviam šilumos energijos kiekio reguliavimui, priklausomai nuo lauko oro temperatūros ir vartotojų poreikių. Šilimos punktų automatizavimas leidžia sutaupyti iki 20 proc. šilumos.
4. Šildymo sistemos, valdomos realiu laiku, įdiegimas. Šis veikslas suteikia galimybę operatyviai reaguoti į bet kokius nukrypimus nuo vartotojo nustatytų šilumos punkto parametrų. Galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos.
5. Šilumos sistemų balansavimo įrangos montavimas. Automatiniai balansiniai ventiliai yra montuojami ant šildymo sistemos stovų, jie leidžia palaikyti tolygų šildymą visame name. Tai leidžia sutaupyti iki 20 proc.

Šildymo sistemos pasirinkimas

Pasirinkti tinkamiausią šildymo sistemą namams nėra lengva užduotis. Tai sprendimas, turintis įtakos ne tik komfortui, bet ir ilgalaikėms išlaidoms, energijos efektyvumui bei aplinkosaugai. Rinkoje egzistuoja daugybė šildymo technologijų, todėl svarbu įvertinti daugelį veiksnių prieš priimant galutinį sprendimą. Kiekvienas namas yra unikalus, todėl nėra vienos universalios šildymo sistemos, tinkamos visiems. Lietuvoje klimatinės sąlygos reikalauja efektyvaus ir patikimo šildymo.

Populiariausi šildymo būdai:

• Dujinis šildymas. Tai vienas tradicinių pasirinkimų, ypač miestuose, kur prieinamas gamtinių dujų tinklas. Dujinis katilas veikia efektyviai, o temperatūra lengvai reguliuojama.
• Šildymas malkomis ar granulėmis. Šildymas malkomis ar granulėmis vis dar labai populiarus nuosavuose namuose. Tai ekonomiškas sprendimas, ypač jei turima pigių kuro šaltinių.
• Šilumos siurbliai. Jie naudoja aplinkos energiją - orą, žemę ar vandenį. Šis sprendimas tinkamas tiek naujos statybos, tiek renovuojamiems būstams.
  • Oras-oras: puikiai tinka mažiems ar gerai apšiltintiems namams.
  • Oras-vanduo: efektyvus derinant su grindiniu šildymu.
• Elektrinis šildymas. Elektrinis šildymas idealiai tinka mažesniems būstams ar atskiriems kambariams. Jis nereikalauja katilo, nėra jokių degimo procesų, todėl itin saugus.
• Centralizuotas šildymas. Daugelyje miestų gyventojams centralizuotas šildymas tebėra standartas.

Vertinant šildymo sistemas, svarbiausia ne tik pradinis įrengimo mokestis. Reikia skaičiuoti visą gyvavimo ciklo kainą, įskaitant techninę priežiūrą, kuro kainas ir galimą remonto poreikį. Šiuolaikinės technologijos leidžia derinti šildymo komfortą su aplinkosauga. Tvarūs namai ne tik leidžia sumažinti išlaidas, bet ir didina jų rinkos vertę.

Svarbu: Renkantis ir montuojant šildymo sistemą, smulkios detalės gali turėti lemiamą reikšmę. Pavyzdžiui, šilumos siurbliai, ypač žemė-vanduo tipo, ilgainiui yra ekonomiškiausi, nors pradinės įrangos kainos didesnės. Rekomenduojama kreiptis į specialistus.

Šildymo technologijos sparčiai tobulėja. Artimiausiais metais tikimasi dar platesnio išmaniųjų termostatų naudojimo, efektyvesnių šilumos siurblių modelių ir vis dažnesnio saulės bei geoterminių sistemų derinimo su energijos kaupimo sprendimais. Be to, vartotojai vis labiau vertina ne tik kainą, bet ir tvarumą bei patogumą valdyti šildymo procesą nuotoliniu būdu.

Oro šilumos siurbliai butuose

Populiarėjant energiją taupantiems ir ekologiškiems šildymo ir vėsinimo sprendimams, daugelis daugiabučių gyventojų svarsto galimybę įsirengti oro šilumos siurblius savo butuose. Nors Lietuvoje atsijungimo procesas nuo centrinio šildymo yra gan sudėtingas, oro siurbliai butuose vis labiau populiarėja ir jie nebūtinai atlieka pagrindinio šildymo šaltinio funkciją. Šios naujoviškos sistemos užtikrina komfortą ištisus metus, kartu gerokai sumažindamos sąskaitas už energiją ir anglies dvideginio emisiją. Tačiau norint išsirinkti tinkamą oro šilumos siurblį savo butui, reikia atidžiai apsvarstyti.

Kaip pasirinkti tinkamą oro šilumos siurblį?

1. Prieš pasinerdami į oro šilumos siurblių pasaulį, įvertinkite savo buto šildymo ir vėsinimo poreikius. Energijos vartojimo efektyvumo tikslai: ar, visų pirma, norite sumažinti energijos suvartojimą ir sąskaitas už komunalines paslaugas?
2. Yra du pagrindiniai oro šilumos siurblių tipai: oras-oras ir oras-vanduo.
   • Šilumos siurbliai oras-oras: šiose sistemose šiluma tiek šildoma, tiek vėsinama perduodant šilumą tarp patalpos ir lauko oro.
   • Šilumos siurbliai oras-vanduo: šie šilumos siurbliai perduoda šilumą į vandens sistemą, kuri gali būti naudojama grindims šildyti arba karštam vandeniui ruošti.
3. Pirkdami oro šilumos siurblį, atkreipkite dėmesį į efektyvumo rodiklius, ypač į sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficientą (SEER) vėsinimo atveju ir šildymo sezoninio efektyvumo koeficientą (HSPF) šildymo atveju.
4. Norint užtikrinti optimalų našumą ir efektyvumą, labai svarbu pasirinkti tinkamo dydžio šilumos siurblį. Per mažas įrenginys sunkiai tinkamai šildys ar vėsins jūsų butą, o per didelis - švaistys energiją.
5. Oro šilumos siurbliai būna įvairių kainų. Nors ir vilioja rinktis pigiausią variantą, nepamirškite, kad didesnės pradinės investicijos į efektyvesnį modelį gali padėti sutaupyti daug lėšų ilguoju laikotarpiu. Sudarydami biudžetą atsižvelkite į įrengimo išlaidas ir galimas nuolaidas ar lengvatas, kurias siūlo vietinės komunalinių paslaugų įmonės ar vyriausybinės programos.
6. Šilumos siurblio efektyvumui ir ilgaamžiškumui lemiamą reikšmę turi tinkamas įrengimas. Įsitikinkite, kad samdote licencijuotą ir patyrusį techniką, kuris išmano oro šilumos siurblių įrengimą. Be to, pasiteiraukite apie konkretaus modelio, apie kurį svarstote, techninės priežiūros reikalavimus.
7. Atsižvelkite į šilumos siurblio vidaus ir lauko įrenginių triukšmo lygį, ypač jei gyvenate triukšmui jautrioje aplinkoje.
8. Patikrinkite gamintojo garantiją ir pasiteiraukite apie galimas techninės pagalbos ir aptarnavimo galimybes.
9. Kai kuriais atvejais Lietuvoje negalite tiesiog įsirengti šilumos siurblio bute, ypatingai jeigu jis koreguoja fasado konstrukcijas ar keičia eksterjero išvaizdą.

Renkantis tinkamą oro šilumos siurblį savo butui, reikia atidžiai apsvarstyti konkrečius poreikius, oro temperatūrą bute ištisus metus, biudžetą ir efektyvumo tikslus.

Alternatyvus šildymo būdas - dujinis šildymas balionais

Šaltasis sezonas Lietuvoje trunka nuo spalio iki balandžio, taigi, itin svarbu apgalvotai pasirinkti šildymo būdą, ypač jei malkų skaldymas ar katilo kurstymas nebeatrodo patrauklus užsiėmimas. Šildymo sezonui specialistai pataria ruoštis iš anksto, tačiau net ir jam prasidėjus vis dar galite palengvinti savo kasdienybę su patogesne, mažai priežiūros prašančia, šildymo sistema.

Būsto šildymas dujomis turi daug neginčijamų privalumų. Ko gero, svarbiausias - tai gaunamas komfortas: nereikia rūpintis kuro atsargomis, jų laikymu, nereikia nuolat stebėti ar neatėjo laikas naujai įkrovai, nesusidaro pelenų, kuriuos reikėtų išvalyti.

Jeigu anksčiau dujos buvo laikomos išskirtinai miesto žmonių privalumu, mat atkeliaudavo tik ten kur buvo nutiestos dujotiekio trasos, tai dabar dujų šildymo sistemos gali būti sumontuotos visuose individualiuose namuose, nepriklausomai, jie yra miesto centre, rajone ar atokiame vienkiemyje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dujinio šildymo balionais sistema pritaikyta naudoti Lietuviškos žiemos sąlygomis. Jis puikiai tinka senos statybos namų šildymui, nepriklausomai nuo to, kokia šildymo sistema įrengta - grindinis ar radiatorinis šildymas.

Nemaža dalis žmonių, gyvenančių senesnės statybos namuose, jau turi šildymo katilą, kurenamą malkomis, granulėmis ar briketais. Katilas visai dar geras, bet norisi komforto ir daugiau laiko sau, tada ir ateina laikas pokyčiams. Namų šeimininkai atviri, kaip pagrindines pokyčio priežastis įvardina nepatogumą, nuolatinius temperatūros svyravimus ir ženkliai išbrangusias malkas - metas ieškoti alternatyvų.

Šildymo sistema sukurta taip, kad lengvai būtų sumontuojama ir sujungiama su namuose jau esančia šildymo santechnikos sistema. Montavimas ir paleidimas nereikalauja didelių investicijų, nes dažniausiai tinka tie patys radiatoriai ir šildomų grindų sistemos. Niekur neprapuls ir turimas kieto kuro likutis - sunaudosite, nes jums lieka senoji šildymo sistema, kurią galite ir toliau naudoti kaip kombinuoto šildymo dalį.

Kai norisi patogumo, švaros ir pastovios temperatūros - jungiate automatizuotą šildymo sistemą, kai esate namuose ir galite skirti daugiau laiko kūrenimo priežiūrai - šildotės kietu kuru.

Dujinio šildymo sistemą sudaro mobilus išorinis dujų tiekimo įrenginys sujungtas su vidaus patalpose įrengtu dujiniu katilu bei automatiniu valdymo moduliu. Tobulai tarpusavyje suderinti įrenginiai efektyviai naudoja kurą, išskirdami maksimalų šilumos kiekį jūsų namuose.

Kaip vienas iš didžiausių privalumų pasirinkus dujinį šildymą išskiriama komfortiška namų šiluma su lengva šildymo sistemos priežiūra. Namo šeimininkas yra laisvas nuo nuolatinės šildymo sistemos priežiūros. Modernūs, kondensaciniai dujiniai šildymo katilai pasižymi mažomis dujų sąnaudomis ir aukštu naudingo veikimo koeficientu, moderniu dizainu ir tyliu veikimu.

Išmanūs klientai vis dažniau renkasi papildomus priedus kurie padėtų dar labiau sumažinti šildymo kaštus. Ypaš populiarus yra automatinis temperatūros valdiklis, kurio pagalba galima sutaupyti iki 25 proc. šildymo išlaidų. Namų šildymo sistema yra valdoma tiesiogiai arba nuotoliniu būdu pasinaudojant išmaniosiomis telefono programomis.

Tereikia pasirinkti bei nustatyti komfortišką temperatūrą namuose ir užprogramuoti žemesnę temperatūrą miego metu ar tuomet kai esate išvykę - tai padeda gerokai sumažinti šildymo išlaidas ir komfortiškai gyventi. Vartotojui nustačius pageidaujamą vidaus temperatūrą, katilas automatiškai sureguliuos reikiamą pagaminti šilumos kiekį, pagal gaunamus lauko temperatūros duomenis.

Kompaktiška, lengvai įrengiama lauke dujų tiekimo skydinė puikiai dera prie įvairaus stiliaus pastato sienos. Dujų šildymo sistema lengvai pritaikoma tiek naujuose, tiek pastatytuose ir įrengtuose gyvenamuose namuose. Dujų tiekimo įrenginys yra pastatomas lauke, tai užtikrina gerą vėdinimą. Paprastas ir saugus dujinio šildymo sistemos veikimo principas užtikrina nenutrūkstamą šildymo procesą.

Kai dujos pasibaigia vienoje balionų grupėje, dujų perjungėjas persijungia į pilną dujų balionų grupę. Kol jos naudojamos iš pilnos balionų grupės, dujas tiekiančios įmonės darbuotojai pakeičia tuščius balionus pilnais.

Svarbu, jog namo šildymas propano dujomis yra ekonomiškas, nes jos trečdaliu kaloringesnės už gamtines dujas ir efektyviai garuoja net ir esant temperatūrai - 42 C laipsniams žemiau nulio.

Ar vertiname savo sveikatą ir laiką? Senos statybos namuose didžiąją išlaidų dalį sudaro kuras. Energiškai efektyviuose pastatuose kaštai šildymui žymiai mažesni, taigi, esminiu kriterijumi renkantis šildymo būdą tampa pradinės investicijos. Į ekonominius skaičiavimus itin retai įtraukiamas žmogaus laikas. Vertėtų apskaičiuoti, kiek laiko kainuoja katilo priežiūra, kietojo kuro paruošimas ir pakrovimas. Kaip tai atsiliepia žmogaus sveikatai, juk ne visi pajėgūs skaldyti malkas ar kilnoti sunkius granulių maišus.

Teigiama, jog per metus kietojo kuro katilo „kūrikai“ sugaišta kone 160 valandų savo laiko. Įsirengus dujinio šildymo sistemą nereikia iš anksto kuro ruošti ar jo nusipirkti visam sezonui.

Kraštiečių pamėgtas dujinis šildymas balionais nepraranda populiarumo ir tampa dažnu šildymo sprendimu senesnės statybos namuose.

Grindinis šildymas

Grindinis šildymas būna dviejų rūšių - elektrinis arba vandeninis. Vandeninis šildymas dažniau naudojamas įrenginėjant individualius namus, kada prieš betonuojant grindis išvedžiojami daugiasluoksniai arba plastikiniai vamzdeliai specialiai šildymui. Žmonės grindinį šildymą įsirengia ir pirmuose, ir antruose aukštuose, tačiau pagrindinės patalpos, kur jis tikslingiausias - tai pirmas aukštas ir vonios kambarys, nes šios erdvės reikalauja daugiausiai komforto.

Grindinio šildymo kaštai šiek tiek mažesni, tačiau tai nesudaro reikšmingo skirtumo, pavyzdžiui, lyginant su radiatoriniu šildymu.

Kitas šildymo būdas - elektrinis, jį dažniau įsirengia sanmazguose kaip alternatyvų šildymą. Pvz., kad vasarą, kai nėra šildomos grindys, būtų galima įsijungti šildymą vonios kambaryje. Elektrinis grindinis šildymas įrengiamas klojant specialų elektrinį kilimėlį su tam tikru ekranu, kuris atspindi šilumą į viršų.

Yra ir kitas, šiek tiek išmanesnis elektrinio šildymo įrengimo būdas - klojasi aliuminio plokštė su išfrezuotais grioveliais ir į juos susimontuoja įvairaus diametro šildomas kabėlis, kuris pritaikomas pagal reikiamą šilumos kiekį ir kvadratūrą. Tiesa, šis šildymo būdas Lietuvoje nėra toks populiarus, nors kai kurie žmonės įsirenginėja nuosavuose namuose kaip alternatyvą, jei nėra galimybės įsirengti kito šildymo būdo.

Įrenginėjant grindinį šildymą vamzdelinės sistemos pagrindu, svarbu prieš tai pasidaryti hidrobandymus, patikrinti, kad sistema būtų sandari, kad vėliau nereikėtų ieškoti kiaurymių, pradurtų vietų. Vamzdeliai turi būti be jungčių, t. y. pagaminti iš vientiso vamzdžio.

Elektrinį šildymą įsirenginėjant svarbu pasitikrinti varžas, taip pat patį elektrinį kilimėlį, t. y. ar jis šildo pačias grindis.

Kokią grindų dangą pasirinkti šildomoms grindims?

Šildomoms grindims tinka visos grindų dangos, kurų šiluminė varža yra mažesnė nei 0,15 m2K/W. Tiesa, prieš klojant, svarbu įsitikinti, kad pagrindas, prie kurio montuosis danga, būtų lygus, tvirtas ir tinkamo sausumo.

Kloti dangas ant šildomų grindų galima arba klijuojant prie pagrindo, arba „plaukiojančiu“ būdu, t. y. kai danga / lentos sukabinamos specialia technologija. Jeigu grindų lentos klijuojamos, tuomet svarbu pasirinkti tinkamus, šildomoms grindims skirtus klijus bei tinkamus gruntus.

Tinkamai įrengus dangą, šilumą puikiai praleis tiek parketas, tiek laminatas, taip pat vinilas ir net medžio masyvas. Svarbiausia - atsižvelgti į konkretaus gamintojo technines specifikacijas bei rekomendacijas.

Pasiruošimas šildymo sezonui ir galimi gedimai

Prasidėjus šildymo sezonui, tiek nuosavuose namuose, tiek butuose pasipila šildymo sistemų gedimai. Juos dažniausiai lemia netinkamas ar užmirštas pasiruošimas šiam laikotarpiui, o to kaina - tiek prarasta šiluma, tiek galimi finansiniai nuostoliai, siekiantys iki 30 tūkst. eurų.

Šildymo sezono metu galima išskirti dvi bangas, kada gyventojų iškvietimų dėl šilumos sistemų gedimų sulaukiame daugiausiai. Pirmoji - lapkritį, vos pradedant šildytis, antroji - sausį, stipriau atšalus orams. Tuomet atsiskleidžia tie gedimai, kurių gyventojai nepastebėjo lapkritį, nes netestavo sistemos visu pajėgumu.

Anot ekspertės, didžiąją dalį gedimų išprovokuoja neatlikta kasmetinė įrenginių profilaktika, reta priežiūra ir ignoruojami smulkūs sutrikimai sezono metu. Taip pat vis dar pasitaiko atvejų, kai būsto savininkai ilgesniam laikui išvyksta iš namų ir pamiršta, jog šildymo sistema šaltuoju sezonu negali būti palikta užpildyta ir nešildoma.

Per paskutinį šildymo sezoną buvo registruota virš 200 žalų, susijusių su šilumos sistemų gedimais. Tai sudaro apie 10 proc. visų įvykių, apie kuriuos pranešė gyventojų turto draudimu apsidraudę klientai. Atvejų kiekis nemažas, kasmet gana panašus, tačiau nuostolių dydis - auga. Įprastai šildymo sistemų sukeltų žalų dydis svyruoja nuo 1 iki 4 tūkst. eurų. Tačiau, anot eksperto, praėjusį sezoną teko išmokėti ir apie 30 tūkst. eurų dydžio žalą.

Pastebime, kad labiausiai susimąstyti apie galimus nuostolius priverčia skaudžios patirtys. Vis dėlto, prieš 10-15 metų vyravusi tendencija drausti tik nekilnojamą turtą keičiasi. Didžioji dalis sutarčių dabar yra sudaromos kartu su kilnojamo turto draudimo apsauga, kuri apima ir baldus, buitinę techniką ar kitą namų turtą.

Net ir pradėjus šildytis, pastatuose, turinčiuose, individualią šildymo sistemą, rekomenduojama atlikti įrangos profilaktiką su specialisto pagalba, jei tai nebuvo atlikta prieš sezono pradžią. Įvairi šildymo įranga turi savo niuansų, todėl pasitelkus eksperto pagalbą galima išvengti nepatogumų atėjus šaltesniam metų laikui.

O, štai, radiatorių ir kitų šildymo sistemų nuorinimu gyventojai dažniausiai gali pasirūpinti ir patys. Tinkama vėdinimų sistemų priežiūra padeda namuose nesikaupti drėgmei, neleidžia susidaryti pelėsiui. Kitas darbas, kurį visi gyventojai dar gali atlikti šildymo sezonui įsibėgėjus - namo sandarumo užtikrinimas.

Langai - pagrindinis kelias, pro kurį iš būsto iškeliauja šiluma. Per metus langus veikia tiek aukšta minusinė, tiek pliusinė temperatūra bei fizinė varstymo jėga, todėl juos verta profilaktiškai sureguliuoti kasmet pasitelkiant į pagalbą specialistus. Visgi, anot jos, kartais sureguliavimo negana, nes langai būna tiesiog nekokybiškai sumontuoti. Tuomet reikalingas papildomas sandarinimas.

Net jeigu namai yra gerai izoliuoti ir apšiltinti, tačiau turi nekokybiškus ar blogai sumontuotus langus, toks derinys niekaip neleis mėgautis šilta ir jaukia atmosfera. Anot ekspertės, norint išvengti nuostolių, ne mažiau svarbi nuolatinė šilumą užtikrinančių sistemų apžiūra ir šildymo sezono metu.

Akivaizdžiausiai tam tikrą gedimą gali išduoti sustiprėjęs šildymo sistemos veikimo garsas, traškėjimai, ar panašiai - to neturėtų būti. Taip pat įtarti gedimus galima, jei šildymo sistema veikia, tačiau patalpos nešyla ar neįšyla pakankamai. Panašiai ir su radiatoriais - jei jie šyla netolygiai, tai gali reikšti, kad juos nuorinus susidarė vandens „kišenės“ ir todėl jie veikia netinkamai. Visi panašūs požymiai rodo, kad reikia kreiptis į specialistą.

Praktikoje yra pasitaikę ne kartą, kai klientai, pastebėję trūkusį vamzdį ar radiatorių ir pro juos menkai lašantį skystį, bandydavo spręsti problemą su elektros darbams skirta izoliacine juostele, klijais ar kitais būdais. Apmaudžiausia, kad gyventojai, nematydami lašančio vandens, galvoja, kad problema išspręsta ar kad bent jau šį sezoną „taip atlaikys“, tačiau tik apsigauna patys. Praėjusiais metais, susiklosčius tokiai situacijai, galiausiai trūko 4 namo radiatoriai, po patalpų užliejimo žala siekė netoli 30 tūkst. eurų.

Ekspertas pastebi, jog turint būsto draudimą vertėtų atkreipti dėmesį į jo sąlygas ir tai, ar jame nėra numatyta meistro iškvietimo į namus paslauga.

Šilumos taupymo patarimai:

• Sandarūs langai ir durys
• Šilumą atspindintys ekranai už radiatorių
• Reguliari šildymo sistemos priežiūra

tags: #sildymo #irengimo #nuosavuose #namuose #programa