Lietuva - tai šalis, turtinga ne tik gamtos grožiu, bet ir kultūros paveldu bei istorinėmis vietomis. Keliaujant po šalį, galima atrasti daugybę unikalių kampelių, siūlančių įvairias laisvalaikio praleidimo galimybes. Vienas iš tokių - Silinės kaimo žvejo sodyba, įsikūrusi vaizdingame Jurbarko krašte. Šiame straipsnyje kviečiame pasinerti į šios sodybos aplinką, susipažinti su jos istorija, gamtiniais ištekliais ir siūlomomis pramogomis.
Lietuvos žemėlapis
Gamtos ir kultūros paveldas Jurbarko krašte
Jurbarko kraštas - tai vieta, kur gamta susitinka su istorija. Čia galima rasti ne tik natūralų kraštovaizdį, bet ir daugybę kultūros paveldo objektų, liudijančių turtingą regiono praeitį.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas
Rezervatas buvo įsteigtas 1991 metais. Šiaurinė ir didžioji jo dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje. Pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio. Dabartinis rezervato plotas - 3216 ha. Rezervatą juosia 2459 ha buferinė apsaugos zona. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas yra Natura 2000 teritorija.
Panemunių regioninis parkas
Norint saugoti unikalius Nemuno žemupio kraštovaizdžius, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes įsteigtas Panemunių regioninis parkas. Visi regioniniai parkai skirstomi į funkcines zonas - konservacines (rezervatai, draustiniai), apsaugines, rekreacines ir ūkines, pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes.
Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose), kurie yra svarbiausi šias teritorijas reglamentuojantys dokumentai. Šiuo metu parengti ir Vyriausybės patvirtinti visų minėtų regioninių parkų ribų ir funkcinio zonavimo planai.
Saugomų teritorijų plotas nesiekia šalies vidurkio (12 %), o Jurbarko rajono savivaldybėje šis rodiklis yra beveik tris kartus mažesnis. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje saugomų teritorijų tinklo plėtojamas (iki 14 - 18 % krašto teritorijos) išskiriamas kaip vienas iš ilgalaikių uždavinių, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę.
Gamtos paveldo objektai
Tauragės apskrityje taip pat galima rasti įspūdingų gamtos paveldo objektų, tokių kaip Rauško akmuo Paežerio kaime ir Grimzdo šaltinis Grimzdo kaime.
| Eil. Nr. | Objektas | Vieta |
|---|---|---|
| 18 | Rauško akmuo | Paežerio k. |
| 19 | Grimzdo šaltinis | Grimzdo k. |
Tauragės apskrities kraštovaizdis ir žemės naudojimas
Tauragės apskrities teritorija priskirta keturioms skirtingoms agrarinio potencialo zonoms: Vidurio Lietuvos zona, Žemaitijos aukštumos zona, Žemaitijos kalvyno zona ir Nemuno žemupio ir Pajūrio žemumos zona.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Žemės ūkio paskirties žemė apskrities teritorijoje užima 63,2 proc. bendro apskrities ploto. Dauguma žemės ūkiui tinkamų teritorijų yra nusausintos, sudarant palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui.
Žemės ūkio specializacijos zonos
Tauragės apskrities teritorijoje suformuotos 6 agrarinės teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (specializuotos žemės ūkio plėtros) zonos: priemiestinio ūkininkavimo zona, prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkis zona, mišrios specializacijos ūkis zona, prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkis zona, ūkininkavimo kalvotose dirvose zona ir valstybinis parkas zona.
Rekreaciniai ištekliai ir turizmo galimybės
Tauragės regiono gamtiniai rekreaciniai ištekliai gali būti integruojami turizmo rinkoje, derinant apskrities informacinę ir aptarnavimo infrastruktūrą. Jurbarko kraštas patrauklus poilsiui upe Nemunu, Mituvos tvenkiniai, Karšuvos giria. Akmenos upės tinka žvejybai ir vandens turizmui.
Pažintinio turizmo trasa Kaunas - Jurbarkas pagal reikšmingų kultūros vertybių koncentraciją ir jų svarbą nacionaliniu mastu yra sudėtinė reprezentacinio maršruto dalis.
[SiL E05] Raudone Castle / Raudonės pilis (4K UHD)
Rekreacinių teritorijų problemos
Pagrindinės rekreacinių teritorijų tvarkymo problemos yra gamtos išteklių kokybės išsaugojimas - jų apsauga nuo kitokios ūkinės veiklos arba per daug intensyvaus rekreacinio naudojimo. Taip pat svarbu spręsti nuosavybės formos žemėje klausimus.
Ekonominė nauda ir visuomenės rekreacija
Modernios ekonomikos analizės jau senokai suvokta visuomenės rekreacijos svarba. Tai vertinama kaip viena iš kiekvienos valstybės funkcijų. Rekreacijai skirta socialinė ir ekonominė ūkinė veikla pasireiškia keleriopa nauda žmogui bei svarbiomis visuomenei ir valstybei funkcijomis.
Kelionė po Jurbarko kraštą: nuo Skirsnemunės iki Raudonės
Nuo Jurbarko keliaujate Rojaus keliu ir prieisite Skirsnemunės miestelį. Iš pirmo žvilgsnio Skirsnemunę galime apibūdinti kaip ramią gyvenvietę. Čia stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia, koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia muziejus, Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius. Pravažiuojančius ir praeinančius pasveikina Nemuno alpakos.
Raudonės pilis
Toliau keliausite pro Šilinės botaninį draustinį. Šį nepaprastą gamtos kampelį galite rasti prie Panemunių regioninio parko lankytojų centro esančiame Ąžuolynės miške. Įrengtas pažintinis takas, kurio tikslas - natūralioje aplinkoje supažindinti lankytojus su botaninio draustinio vertybėmis. Šilinės botaninį draustinį sudaro net keletas besiskiriančių natūralios augalijos kompleksų, susidariusių dėl nevienodų dirvožemio, drėkinimo ir reljefo sąlygų.
Praėję Šilinės botaninį draustinį prieisite Panemunių regioninio parko lankytojų centrą. Šis lankytojams įdomus ne tik tuo, kad yra įsikūręs neįprastame pastate - Šilinės buvusioje smuklėje, bet ir turi šio krašto gamtą, kultūrą ir tradicinius panemunės gyventojų verslus pristatančią ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.
Toliau pasuksite link Pilis I miestelio, kuriame išvysite ilgaamžę ir senus laikus menančią Panemunės pilį. Šis Jurbarko krašto pasididžiavimas yra vienas iš labiausiai turistus traukiančių objektų. Pasigrožėję ir aplankę Panemunės pilį, žengsite toliau pro Kartupėnų piliakalnį. Nusileidę nuo Kartupėnų piliakalnio toliau eikite pėsčiųjų taku link Vencloviškių kol pasieksite Raudonėnų kaimą. Ir visai netoliese už Raudonėnų įžengsite į Raudonės miestelį. Čia dar neįėjusius į miestelį, kitoje kelio pusėje, jus linksmai pasveikins Zuikio kiemas. Ir galiausiai miestelio centre išvysite Raudonės pilį. Prie pilies nestinga įvairių veiklų. Čia vaikų laukia linksmasis traukinukas, išalkę gali užkąsti, norintys gali pabandyti šaudyti iš lanko ar pasimėgauti jodinėjimu. O šalia Raudonės pilies yra Raudonės malūnas, kurį taip pat verta aplankyti.
Poilsis Žemaitijos nacionaliniame parke: "Virš ąžuolų" sodyba
Žemaitijos nacionaliniame parke, apsupta brandžių miškų ir tyro Platelių ežero, įsikūrusi sodyba „Virš ąžuolų“ - tai vieta, kur gamta susitinka su istorija, o ramybė susipina su aktyviu poilsiu. Sodyba kviečia lankytojus pasinerti į nepamirštamų įspūdžių kupiną patirtį.
Virš ąžuolų sodyba
Sodyboje įsikūrę net 7 nameliai poilsiui dviems ar su šeima, apartamentai kelioms šeimoms, žirgynas, erdvė vaikų ir suaugusių stovykloms bei poilsio erdvės sodybos teritorijoje.
Pramogos ir veikla sodyboje
- Žvejyba
- Jodinėjimas žirgais
- Grybavimas
- Uogavimas
- Tinklinio aikštelė
- Rogės
Sodybos svečius, išsiilgusius gamtos ir ramybės, kviečia grybų ir uogų pilnas miškas. Užkietėjusių žvejų laukia 3 žuvingi tvenkiniai. Vasarą saulę palydėti galima dviejose pavėsinėse. Šalia įrengtos patrauklios ir saugios vaikų žaidimo aikštelės.
Aktyvaus poilsio mėgėjus vilioja dviračių takas. Ilsėdamiesi galėsite išbandyti norvegišką pirtį (kubile) ir pajusti lietuviškos pirties garą. Svečių paslaugoms - pobūvių ir šokių salė 80 žmonių, moderni virtuvė, pirtis, kubilas, terasos, lauko židiniai, laužavietės, 6 miegamieji su WC ir dušais,vasara-dar trys vasariniai miegamieji.
Žingeidiesiems poilsiautojams nebus kada nuobodžiauti - už 2,5 km nuo sodybos stūkso Šaltojo karo muziejus.