Pastaraisiais dešimtmečiais įsibėgėjusi skaitmenizacija stipriai keičia daugelį industrijų. Ne išimtis ir statybų sektorius, kuriam šiuolaikiniai technologiniai sprendimai leidžia sparčiai žengti į priekį. Daugiausiai dėmesio šioje srityje, be abejo, tenka statinio informacinio modeliavimo sistemai arba kitaip - BIM.
BIM schema, iliustruojanti informacijos srautą tarp skirtingų projekto dalyvių.
Šis darbo metodas jau tampa efektyvesnio ir tikslesnio projektavimo bei statybų sinonimu, o Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV statybų darbai be BIM beveik nebeįsivaizduojami.
BIM svarba ir nauda statybų sektoriuje
Nors šalies rinkoje vis dar trūksta aiškaus reglamentavimo ar strateginio skaidrumo valstybiniu mastu, statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas pastebi, kad būtų klaidinga manyti esą BIM yra tiesiog dar vienas skambus terminas ar mada, kuri praeis. „BIM nėra nauja idėja.
Naudojant BIM visų pirma galima išvengti klaidų ankstyvojoje projektavimo stadijoje, o tai palengvina ir pagreitina visą statybų eigą. Kitas svarbus aspektas - BIM leidžia vykdyti efektyvią statybų kokybės kontrolę ir lengviau planuoti darbus“, - pastebi K. Vanago teigimu, taip yra dėl to, kad patys rinkos dalyviai ne visuomet noriai priima naujoves, kurios reikalauja naujų žinių ir kompetencijų. Dėl to svarbu ugdyti specialistus, kurie suvoktų skaitmeninės statybos sprendimų naudą ir taikymo principus. Todėl, padedant bendrovei „YIT Kausta“, BIM programinės įrangos „RIB iTWO“ licencija buvo padovanota Vilniaus Gedimino technikos universitetui.
BIM išsiskiria savo funkcionalumu koordinuojant darbus tarp skirtingų projekto pusių - jos visos gali matyti bei naudotis tais pačiais brėžiniais ir informacija. Tai leidžia užtikrinti statybų darbų skaidrumą ir sumažinti jų sąnaudas. Kuomet visos projekto pusės naudojasi BIM, reikiami duomenys yra pateikiami standartizuotai vienoje su grafiniais brėžiniais ir 3D modeliais susietoje platformoje. Tokiu būdu išvengiama neatitikimų, skirtingų paskaičiavimų ir nesusipratimų. Tai reiškia sklandžiau vykstančius darbus“, - sako K.
Aktyvesniam BIM naudojimui Lietuvoje neretai trukdo paprasčiausias menkas visų šios sistemos suteikiamų galimybių suvokimas. Neretai manoma, kad BIM - tai paprasčiausiai grafinio modeliavimo platforma. Ir nors vizualinė informacija naudojant BIM yra labai svarbi, tačiau grafinis 3D modeliavimas yra tik viena ir, galima sakyti, ne pati svarbiausia šios sistemos dimensija. Tikroji sistemos nauda atsiskleidžia grafinius modelius apjungus su kitais esminiais projekto duomenimis kiekviename iš jo plėtojimo etapų. Skaičiuojama, kad 90 proc.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl pažangiausios projektavimo, statybų ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės šiandien renkasi dirbti su BIM, yra šios sistemos universalumas. Ją taikyti galima vystant bet kokio tipo statinius, dirbant tiek su viešojo, tiek su privataus sektoriaus užsakovais bei bet kuriame projekto plėtojimo etape. Be to, BIM naudą jaučia ne tik pagrindinis darbų rangovas, bet ir visos projekte dalyvaujančios pusės.
„BIM potencialas yra labai didelis, o sistemos suteikiamos galimybės nuolat auga, nes tai nėra uždaras, nekintantis modelis. Pavyzdžiui, sistema gali būti naudojama ne tik projektuojant ar statant pastatą, bet ir jį eksploatuojant. BIM funkcijas galima pritaikyti kiekvieno plėtotojo ar užsakovo poreikiams“, - sako K.
Supraskite BIM per 1 minutę
"Šilo namų" projektas kaip BIM sėkmės pavyzdys
„YIT Kausta“ BIM savo veikloje taiko jau keletą metų ir šioje srityje turi nemažai pasiekimų. Bendrovė už Vilniuje įgyvendintą „Duetto“ verslo namų projektą praėjusiais metais pelnė „Lietuvos BIM projektai 2017“ apdovanojimą, o gyvenamųjų pastatų projektas „Naujoji Rivjera“ dar 2016 m. buvo pripažintas geriausiu tokio tipo BIM projektu šalyje.
„Dirbdami su BIM kaskart ne teoriškai, bet praktiškai įsitikiname skaitmeninių statybų sprendimų nauda. Tai mums leidžia ne tik greičiau įveikti kylančius iššūkius, bet ir efektyviau diegti energiją taupančius sprendimus bei greičiau užbaigti statybas. Dėl to pamažu augantį susidomėjimą BIM taikymu Lietuvoje vertiname labai teigiamai“, - sako K.
„YIT Kausta“ projektai ir šiemet yra vieni iš pagrindinių kandidatų BIM apdovanojimams laimėti. Jiems šiemet pateikti du NT projektai Kaune - tiek ką tik atidarytas verslo centro „Arka“, tiek gyvenamųjų namų kvartalas „Šilo namai“.
Gyvenamųjų namų kvartalas "Šilo namai" Kaune.
Už efektyvų BIM taikymą vykdant šį projektą bendrovė apdovanota „Lietuvos BIM projektai 2018“ prizu geriausio gyvenamųjų namų BIM projekto kategorijoje. Anot BIM eksperto, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, BIM naudojimas apėmė tris iš keturių svarbiausių etapų - planavimą, projektavimą ir statybas.
„Manau, kad, skirdama apdovanojimą projektui „Šilo namai“, ekspertų komisija pirmiausia ir įvertino BIM integruotumą, panaudojimą viso projekto metu. Stengiamės, kad BIM apimtų kuo daugiau projekto dimensijų ir tokiu būdu leistų efektyviau ir tiksliau dirbti su kiekviena iš jų, sykiu padėtų pasiekti geriausią galutinį rezultatą“, - pabrėžia A.
A. Leonavičius pasakoja, kad, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, įgyta vertingos patirties naudojant naujus BIM taikymo būdus. 3D elementų susiejimas su laiko grafiku ir sąmatiniais įkainiais užtikrina patikimą darbų kiekio suskaičiavimą, numatomų sąnaudų poreikį, išlaidų ir pajamų planavimą bei kontrolę. Taip galima tiksliau užsakyti medžiagų kiekį, išvengiant paklaidų ir likučių, sykiu - papildomų išlaidų.
Atlikti darbai ir su jais susijusios išlaidos, priklausomai nuo darbų baigtumo procento, generuojami automatiškai, remiantis turima BIM informacija. „Šių sistemų panaudojimas buvo dar vienas žingsnis BIM projekte integruojant skirtingas statybų dimensijas. Žinoma, pasitelkiant naujus BIM taikymo būdus ir principus, ne visuomet išvengiama ir tam tikrų neaiškumų, bet galiausiai pastangos, siekiant juos pašalinti, atsiperka, o kartu suteikia naujos patirties“, - aiškina A.
Ekspertas pažymi, kad sėkmingam BIM taikymui reikšmingas tinkamas projekto valdymas nuo pat pradžios iki pabaigos. „Projektuotojams visuomet pateikiame aiškius su BIM modeliavimu susijusius reikalavimus. Taip užtikriname projekto vientisumą ir išvengiame neatitikimų. Projektuotojai šiandien jau dažnai naudojasi BIM, tačiau neretai taiko skirtingus metodus, skirtingą programinę įrangą, taip pat turi įvairią patirtį. Todėl siekiant, kad BIM aprėptų visus statybų etapus, būtina apie tai galvoti ir sistemingai dirbti nuo pat pradžių“, - sako A.
„YIT Kausta“ atstovo teigimu, BIM yra tuo naudingesnis, kuo daugiau su statybų projektu susijusių pusių gali jį taikyti. Pavyzdžiui, naudojant gerai paruoštą virtualųjį statybų modelį, lengviau vykdyti ir statybos darbų kokybės kontrolę. Pastebėtos klaidos ir neatitikimai iš karto pažymimi sistemoje ir joje yra matomi tol, kol nepašalinami statybų aikštelėje.
„Jau maždaug porą metų visus pačios bendrovės vystomus projektus „YIT Kausta“ įgyvendina pasitelkdama BIM. Turėjome tikrai ne vieną sėkmingą BIM panaudojimo atvejį. „Šilo namų“ projektas yra dar vienas mūsų pasiekimas šioje srityje, kadangi savo procesuose dar labiau praplėtėme skaitmeninės sistemos taikymo galimybes, įtraukdami atliktų darbų kiekio skaičiavimo principus naudojant 3D modelio informaciją“, - pabrėžia A.
„Projektuojant BIM jau tampa tam tikra norma, tačiau svarbu, kad skaitmeninės statybos praktikos plėstųsi ir apimtų daugiau statybos etapų. Matome, kad virtualusis modeliavimas gali būti panaudotas plačiau. Tokioms naujovėms statybų aikštelėje neretai priešinasi ir tradiciniais metodais dirbti įpratę specialistai, rangovai. Vis tik, manau, situacija pasikeis, o statybų sektorius dėl to galės sukurti dar daugiau vertės“, - įsitikinęs A.
"Lietuvos BIM projektai" konkursas
Trečius metus iš eilės įvyko konkursas „Lietuvos BIM projektai“. Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti konferencijos „Skaitmeninė statyba 2018. Konkursas „Lietuvos BIM projektai“ yra skirtas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
2016 m. buvo vertinami 19 projektų, pernai - 20, o šiemet konkursui buvo pateiktas rekordinis projektų skaičius - 26. Konkursui pateiktus projektus vertino ir nugalėtojus išrinko VšĮ „Skaitmeninė statyba“ suburta komisija, kurią sudarė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, LR Aplinkos ministerijos atstovas Dainius Čergelis, Lietuvos architektų rūmų Tarybos narys Audrius Ambrasas, asociacijos „Lietuvos keliai“ deleguotas Arvydas Čibirka, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos pirmininkas prof. Žymantas Rudžionis, Lietuvos elektros energetikos asociacijos atstovė Daiva Bikulčienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovė Tatjana Grigorjeva, Kauno technologijos universiteto atstovas dr. Darius Pupeikis, BIM vystymo Lietuvoje komandos nariai dr. Vaidotas Šarka ir dr.
„BIM potencialas yra labai didelis, o sistemos suteikiamos galimybės nuolat auga. Dirbdami su BIM kasdien ne teoriškai, bet praktiškai įsitikiname skaitmeninių statybų sprendimų nauda. Vis dėlto, žinant visus sistemos privalumus, BIM Lietuvos statybos sektoriuje išnaudojimas galėtų būti efektyvesnis. Todėl būtent dalijimasis patirtimi, gerieji pavyzdžiai gali padėti populiarinti sistemą, leidžiančią dirbti efektyviau, greičiau, išvengti klaidų, didinti skaidrumą ir pasitikėjimą šalies statybos įmonėmis“, - kalbėjo Kęstutis Vanagas, generalinės konferencijos „Skaitmeninė statyba 2018.
"YIT Lietuva": nuo istorijos iki šių dienų
„YIT Lietuva“ istorija prasidėjo 1966 metų sausį, kai Kaune buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. Jo tikslas - kompleksiškai užstatyti gyvenamuosius mikrorajonus Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. 1993 metais įmonė buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė „Kausta“. 2004 metais „Kausta“ tapo „YIT Kausta“.
2014 metų pabaigoje „YIT Construction“ įsigijo visas likusias įmonės akcijas, o 2018-aisiais įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Tapusi tarptautinės YIT grupės dalimi, „YIT Lietuva“ veikia Suomijos kapitalo įmonių tinkle, kuris šiandien apima aštuonias Europos šalis: Suomiją, Švediją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Čekijos Respubliką, Slovakiją ir Lenkiją. Grupėje dirba apie 4,3 tūkst. specialistų būsto, komercinių ir infrastruktūros projektų plėtros bei statybos srityse.
Šiandien „YIT Lietuva“ veikla apima tris kryptis: infrastruktūros projektus, rangos darbus ir nekilnojamojo turto vystymą. Pasak K. Vanago, toks modelis leidžia bendrovei veikti plačiau ir stabiliau pasitikti įvairius rinkų ir ekonomikos ciklus. Skaitmeniniai projektavimo ir statybos valdymo įrankiai, BIM technologijos, tvarumo standartai, kurie anksčiau buvo laikomi išskirtiniais, šiandien tapo kasdienybe.
„Jeigu prieš dešimt metų apie tvarumą ar skaitmeninę statybą dar kalbėjome kaip apie kryptį, šiandien tai yra bazinis reikalavimas. Svarbiu lūžiu „YIT Lietuva“ veikloje tapo infrastruktūros verslo prijungimas, atvėręs galimybes imtis didesnio masto, visuomenei reikšmingų projektų.
Per pastarąjį dešimtmetį „YIT Lietuva“ įgyvendino šimtus įvairaus masto darbų. Gyvenamojo būsto segmente toliau plėtojami ir rinkoje pripažinimo sulaukę projektai: dešimtmetį minintis, vienas perkamiausių projektų Kaune - „Piliamiestis“, o sostinėje - „Naujasis Skansenas“. Kaip vieną iš išskirtinių pavyzdžių galima paminėti ir Vilniuje esantį „Užupio etiudą“ - prabangios klasės mažo aukštingumo gyvenamųjų namų kompleksą, kuriame architektūra papildyta menininkės Audronės Dambrauskienės kūriniais, pabrėžiant rajono kultūrinį savitumą.
„Didžiausias įvertinimas mums yra ne apdovanojimai, o tai, kad šie projektai tampa kasdiene miestų dalimi - vietomis, kur žmonės gyvena, dirba, sportuoja ar tiesiog juda per miestą. Tai ir yra mūsų darbo prasmė“, - apibendrina K. Vanagas.