Šilo Pavėžupis - kaimas, menantis turtingą praeitį, tačiau šiandien išgyvenantis nykimo laikotarpį. Kadaise čia virė gyvenimas, o dabar belikę vos keletas gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Šilo Pavėžupio sodybos istoriją, dabartinę situaciją ir kontroversijas, susijusias su ES parama bei teisiniais ginčais.
Arūno Pukelio-Šviniaus kaimo turizmo sodybos aplinka Kelmės rajone, 2022 m. Rugsėjo 28 d. / Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr.
Šilo Pavėžupio Istorija
Praėjus tvenkinių akių žvilgsnius palydinčioms Laikšėms, prasideda Pavėžupio šilai. Pašiles keliuku į pagrindinį žvyrkelį atskuba dvi moteriškės. Jos klausia, ar dar nebuvo autobusėlio, vežiojančio prekes. Irena, vis dairydamasi, ar neužmatys kelyje balto autobusėlio, pasakoja: „Šilo Pavėžupyje gyvenu jau 40 metų. Esu nuo Kražių. Jos kaimynė Stasė atsikėlė iš Šiaulių. Senatvėje nepajėgė išlaikyti buto mieste. Čia gyveno jos dukros šeima. Nusipirko būstą tame pačiame keturbutyje. Kaime išlaikyti pastogę - pigiau."
Stasė nieko negali pasakyti apie senesnįjį Šilo Pavėžupį. O Irena mena, kaip prieš keturiasdešimt metų dvaro kumetynas knibždėjo nuo žmonių. Visi kambariai buvo užimti. "Paleisdavo po septynis kombainus javų kulti. Virė gyvenimas," - pasakoja ponia Irena. - Dabar belikom mudvi su Stase, Stasės dukra, Petrauskai ir jų dukros Molotokienės šeima. Moterys su nerimu dairosi į kelią. „Anksčiau buvo gerai. Čia pat Gaugariuose buvo parduotuvė. Jos savininką vadindavom Maušu. Juokdavomės, kad pas jį prekių gali gauti ir naktį. Dabar teks skambinti buvusiai kaimynei, kad atvažiuotų. Nuveš apsipirkti į Laikšes. Palaidojau abu savo vaikus."
Per buvusią Šilo Pavėžupio dvarvietę prastas kelelis veda į kaimo senbuvių Onos ir Juozo Petrauskų namus. Į Šilo Pavėžupį Ona ir Juozas Petrauskai atsikėlė 1988 metais. Iki tol gyveno tos pačios Šaukėnų seniūnijos Šonos kaime. „Čia smagiau negu Šonoje, - pasakoja Ona Petrauskienė. - Ten prie žibalinės lempos keturis vaikus užauginau. Kaimas - miško viduryje. Gyvenom kaip kokiam bliūde. Nebuvo elektros." Petrauskai buvo paskutiniai Šonos kaimo gyventojai. Ona vardija, jog anksčiau ten gyveno ir Žalpai, Čižai, Dzindzalietos, Baškiai, Palubinskiai, Laurinavičiai. Paskui jie išsikėlė. Išsikėlė ir Petrauskai. Dabar ten nieko nebeliko. Šilo Pavėžupyje taip pat panašūs dalykai darosi.
Ona mosteli ranka į langą. Aplink namus visur buvo dirbama žemė. Dabar jau vos ne į kiemą žengia savaiminis miškas. Pradžioje turėjo daug draugų. Kaimynai sueidavo krūvon pavakaroti. Vienas kitam padėdavo. Dabar trobos ištuštėjo. Nyksta Šilo Pavėžupis. Kol buvo sveikas dvaro pastatas, jame gyveno daug žmonių. Kai dvaras sudegė, visi persikėlė į Laikšes. Senuose dvaro kumetynuose dar buvo likę Jankus, Stungurys... Gyveno žmonės ir buvusiame dvaro bravore.
„Savo dukrai sakau, kol gyvi, niekur iš Šilo Pavėžupio neikit. Jos sūnūs Rimantas ir Gintautas gyvena Kuršėnuose. Dukra Danutė - Raseinių rajone. Tik Jolanta pasiliko šalia tėvų. Aštuoniasdešimtmetė mama dar padeda dukros šeimai prižiūrėti gyvulius, pamelžia karvę. Dukra Jolanta su vyru Kazimieru ūkininkauja. Bet turi ir darbus. 81 metų Juozas Petrauskas dar susitvarko su arkliu. Laiko gyvulį savo poreikiams. Pėsčias nueina apsipirkti į Laikšių parduotuvę.
Per Šilo Pavėžupį einantis kelias atsišakoja mažesniu keliuku, vedančiu į buvusio dvaro sodybvietę. Be to, Halės universitetą baigusio Vlado Putvinskio dėka dvaras garsėjo kaip aukštos žemės ūkio kultūros, naujų ūkininkavimo metodų diegėjas. Šilo Pavėžupyje buvo įkurtas pirmasis žuvininkystės ūkis. Mat naujų idėjų iš užsienio parsivežęs Vladas Putvinskis čia iškasė tvenkinius ir pradėjo auginti žuvį. Tuo metu Šaukėnų valsčiuje buvo vienintelė mokykla, kurioje pamokos vyko rusų kalba. V. Putvinskis norėjo, kad kaimo žmonės būtų labiau išprusę. Jis nusprendė įkurti nelegalias mokyklas, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba. Vaikai į mokyklą traukdavo pakrūmėmis, kad neužmatytų žandarai. Devynioliktojo amžiaus pradžioje Šilo Pavėžupio dvare veikė knygų paštas. Knygos buvo gabenamos iš Tilžės į Šiaulius. Tą darydavo V. Putvinskio nusamdytas kontrabandininkas.
Dabar Šilo Pavėžupio dvaro sodybą mena tik išlikęs senas medinis svirnas. 1983 metais sausio mėnesį medinis Šilo Pavėžupio dvaro pastatas sudegė.
Šilo Pavėžupio dvaro svirnas.
Sodybos Statybos ir ES Parama
Suprasti akimirksniu 2013 metais Žemės ūkio ministerija palaimino kaimo turizmo sodybos Kelmės rajone, Laikšių kaime statybas, jos turėjo būti baigtis iki 2015 metais. Nors projektas buvo pripažintas rizikingu, NMA skyrė jam 690 tūkst. 560 litų (apie 200 tūkst. eurų) paramą. Sodyba tuo metu priklausė „Šilo pavėžupio“ direktoriaus pavaduotojui Vaidui Kiniuliui. „Šilo pavėžupis“ - su Arūnu Pukeliu siejama įmonė.
Atlikusi patikrinimus NMA nustatė, kad kaimo turizmo veikla sodyboje realiai nevykdoma, o imituojama. NMA nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti visą skirtą ES paramą -199,7 tūkst. eurų. V.Kiniulis apskundė NMA sprendimą. Jis įrodinėjo, kad veikla sodyboje vykdoma - teismui teikė sąskaitas už neva suteiktas paslaugas. Nustatyta, kad visos sąskaitos tarpusavyje ir su A.Pukeliu susijusių įmonių. Teismas patvirtino NMA išvadą dėl imituojamos sodybos veiklos, tačiau nurodė, kad skirta bauda - visos paramos sumos grąžinimas - neproporcinga. NMA priėmė naują sprendimą - reikalauja grąžinti apie 147 tūkst. eurų. Buvęs sodybos savininkas sprendimą vėl apskundė.
Nuo 2021 metų sodyba Laikšių kaime tapo A.Pukelio valdomos įmonės „Stolex valda“ nuosavybe pagal skolos padengimo sutartį. Su ES parama statyta sodyba stūkso Kelmės rajone, Laikšių kaime. Aplink ją telkšo milžiniški komercinei žūklei skirti vandens telkiniai, priklausantys su A.Pukeliu siejamai įmonei „Šilo pavėžupis“.
Vis dėlto, praėjusio dešimtmečio viduryje statyta sodyba iki šiol stovi tuščia ir apleista, nors joje turėtų būti apgyvendinami turistai, vykti įvairūs renginiai. Sodybą neseniai apžiūrėję 15min žurnalistai įsitikino, kad pastato aplinka - apleista, nebaigta tvarkyti. Pastato sienose styrantys elektros laidai, kai kur atsilupę apdailos elementai, apžėlusi aukšta žolė, durų rankenas apsiviję tankūs voratinkliai - akivaizdžiai byloja, kad aktyvi veikla čia nevyksta. Nei pastatas, nei jo aplinka neapsaugoti - vienų durų išorės spynoje styrojo užrūdijęs spynoje užstrigęs raktas - bet kas gali patekti į pastate esantį šilumos mazgą, laisvai prieiti prie elektros skydelių.
Arūno Pukelio-Šviniaus kaimo turizmo sodybos durys, jose matosi paliktas raktas. Kelmės rajonas, 2022 m. Rugsėjo 28 d. / Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr.
Nepaisant to, paramą gavęs dabar jau buvęs sodybos savininkas tebetvirtina, kad sodyboje buvo vykdoma kaimo turizmo veikla. Institucijoms buvo teikti skaičiai apie dešimtis, o vienais metais - net apie kelis tūkstančius lankytojų. Tačiau pagrįsti šiuos skaičius konkrečiais duomenimis apie turistus, poilsiavusius pusiau įrengtoje sodyboje, sekėsi sunkiai.
Registrų centro duomenimis, sodyba nuo 2013 metų gegužės pabaigos iki 2021 metų kovo pabaigos priklausė buvusiam „Šilo pavėžupio“ direktoriaus pavaduotojui Vaidui Kiniuliui. Sodybą nuo praėjusių metų pavasario valdo A.Pukelio sutuoktinės Vestinos Milkintaitės vadovaujama įmonė „Stolex valda“, kuri yra ir vienintelė bendrovės „Šilo pavėžupis“ akcininkė. Įmonės „Stolex valda“ vienintelis akcininkas yra būtent A.Pukelis. Registrų centro duomenimis, 2021 metais „Stolex valda“ tapo sodybos savininke pagal skolos padengimo sutartį.
Pats V.Kiniulis anksčiau dirbo direktoriaus pavaduotoju įmonėje „Šilo pavėžupis“. Šiuo metu V.Kiniulis15min teigė besidarbuojantis ten pat, tačiau - „paprastu darbininku“. Nepaisant to, kad dabar sodyba priklauso su A.Pukeliu siejamai įmonei, buvęs sodybos savininkas tvirtino su praeityje teistu verslininku neturintis jokių ryšių.
Bandydamas neigti NMA išvadą, kad parama galėjo būti įsisavinta apgaulingai ir reali kaimo turizmo veikla nevykdoma, V.Kiniulis teismui buvo pateikęs sąskaitas įmonių, kurios neva naudojosi sodybos paslaugomis. Visos minėtos įmonės - susijusios tarpusavyje ir su A.Pukeliu. Be to, septynerus metus iki šių metų rugpjūčio V. Kiniulis vadovavo taip pat su A.Pukeliu susijusiai įmonei „Fasa Pack“.
Registrų centro duomenimis, Kelmės rajone Laikšių kaime esančios sodybos adresu V. Kiniulis 2020 metais yra įregistravęs įmonę - mažąją bendriją „Prekėja“. Tarp jos veiklų nurodoma atliekų ir laužo didmeninė prekyba. Sodybos adresu taip pat įregistruota dar vieno tauragiškio Manto Rakevičiaus mažoji bendrija „Aronfy“. Jos veikla nurodoma elektroninės įrangos prekyba. Įmonės svetainė neveikia, tačiau matyti, kad anksčiau „Aronfy“ skelbėsi, jog sodybos pastate yra įkurta elektroninių prekių parduotuvė.
Teisminiai Ginčai ir Institucijų Pozicija
Po kelerių metų paaiškėjo, kad projektas iš tikrųjų buvo rizikingas - patikrinimus atlikusi NMA 2018 metų birželį priėmė sprendimą pinigus susigrąžinti ir nutraukti 2014 metų sausį sudarytą paramos sutartį. Siekta atgauti 199,7 tūkst. eurų. Tačiau tuometis sodybos savininkas, bendrovės „Šilo pavėžupis“ direktoriaus pavaduotojas V.Kiniulis su tuo nesutiko ir 2018 metų rugpjūtį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas NMA sprendimą panaikinti.
NMA teigė sodyboje atlikusi tris patikrinimus - 2016 metų kovą, 2017 metų gegužę ir 2018 metų kovą - ir nustačiusi, kad jokia kaimo turizmo veikla nevykdoma: sodybos viduje nesumontuoti šviestuvai, ne visi kambariai apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos, neprižiūrėta teritorija, taip pat kaimo turizmo paslaugos nėra reklamuojamos. Kitaip sakant - veikla ne tik nevykdoma, tačiau net ir nėra galimybių ją vykdyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, 2019 metų rugsėjį atmetė V.Kiniulio skundą - priėmė NMA palankų sprendimą.
Vis dėlto, tuo teisminiai ginčai tuo nesibaigė - viskas persikėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kadangi V.Kiniulis apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą. Anot tuometinio sodybos savininko, jis nebuvo nutraukęs veiklos kaimo turizmo sodyboje. V.Kiniulis skunde teigė, jog ir gavus paramą pritrūkęs lėšų sodybos įkūrimui, bandantis ją savomis lėšomis pamažu baigti įrengti. Čia pat aiškino, kad sodyba nereklamuojama viešai ir jis neketinąs to daryti, „nes žmonės norės daugiau nei jis gali pasiūlyti“.
Tačiau lankytojų esą būta, joje lankėsi asmenys, kurie padėjo ją statyti ar suteikė paskolą, bei jų pažįstami. Kartu su šiuo skundu V.Kiniulis pateikė ir naujus duomenis - kasos pajamų orderius, išrašytus 2019 rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, dėl apgyvendinimo paslaugų. Teismui V.Kiniulis buvo nurodęs, kad sodyboje įrengta 12 kambarių su 24 lovomis, 2015 metais lankėsi 651 poilsiautojas, po metų - 2085, 2017 metais - 2150. Jis taip pat nurodė, kad sodyboje dirba du darbuotojai, grynasis pelnas 2015 metais buvo 12,4 tūkst. eurų, po metų - 56,3 tūkst. eurų, 2017 metais - 63,7 tūkst. eurų.
Tačiau NMA teisme nurodė, jog pateiktos sąskaitos nepaneigia fiktyvios veiklos, nes visos išrašytos su tais pačiais asmenimis susijusių įmonių. LVAT trijų teisėjų kolegija šių papildomai teiktų sąskaitų nepriėmė nagrinėti kaip įrodymų. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad kaimo turizmo veikla, kuriai skirta ES parama, iš tiesų nebuvo vykdoma. Tačiau, LVAT vertinimu, NMA neproporcingai siekė susigrąžinti visą paramos sumą ir nė nesvarstė galimybės V.Kiniuliui skirti kitokią poveikio priemonę, pavyzdžiui, dalinai sugrąžinti gautą paramą.
Taigi, LVAT iš dalies patenkino sodybos savininko skundą - pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą, o NMA sprendimą dėl paramos grąžinimo perdavė atgal šiai įstaigai nagrinėti iš naujo.
Iš LVAT nutarties matyti, kad buvo kreiptasi ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) bei Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Buvo prašoma nustatyti, ar V.Kiniulio pateikti finansiniai dokumentai - sąskaitos faktūros ir kiti - nėra fiktyvūs ir atitinka teisės aktus.
Tačiau FNTT atsisakė pradėti tyrimą dėl formalios priežasties. „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi Agentūra (NMA - red.) tikėtinus pažeidimus nustatė ne projekto vykdymo laikotarpyje“, - rašoma teismo nutartyje.
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat informavo, kad formaliai pažeidimų nenustatyta: „Už apgyvendinimo paslaugas išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atitinka apskaitos dokumentams privalomus rekvizitus, pareiškėjas iš bendrovių banko pavedimais gautą 21 600 Eur sumą panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais bei banko paskoloms grąžinti“.
Ankstesnis sodybos savininkas V.Kiniulis 15min patvirtino, kad sodyba jam jau nebepriklauso. „Neturiu sodybos“, - sakė V.Kiniulis. Paklaustas, kam sodyba tuomet priklauso, jis teigė, kad įmonei, kurios pavadinimo neatsimena. „Tokiai įmonei, pavadinimo neatsimenu, žinokit (...) seniai buvo jau“, - toliau tęsė buvęs sodybos savininkas. Vis dėlto, jis tikino sodybos nepardavęs. Paprašytas patikslinti, ką padarė, jis neatsakė. „Koks skirtumas dabar?“, - kalbėjo V.Kiniulis. Jis taip pat sakė, kad „viskas gerai einasi“ teisminiuose ginčuose su NMA.
V.Kiniulis, be kita ko, neigė, kad yra susijęs su A.Pukeliu, tačiau pripažino dirbantis „paprastu darbininku“ jam priklausančioje įmonėje „Šilo pavėžupis“.
V.Kiniulis, bylinėdamas su NMA, bandė įrodyti, kad sodyboje vykdoma veikla ir teismui buvo pateikęs keletą sąskaitų, neva išrašytų klientams. Tačiau šios sąskaitos buvo išrašomos tarpusavyje susijusioms įmonėms - „Šilo pavėžupis“, „Stolex valda“, „Fasa“, „F process“.
15min pateikia ištrauką iš 2021 metų teismo nutarties: „Iš (...) pateiktų finansinių duomenų matyti, jog sąskaitos buvo išrašomos tarpusavyje susijusioms įmonėms AB „Fasa“, UAB „Šilo Pavėžupis“, UAB „Stolex valda“. UAB „F process“ 100 proc. akcijų nuo 2005 metų balandžio 22 dienos iki 2017 metų spalio 12 dienos valdė AB „Fasa“. R. P. (Rita Pukelienė - red.) ir B. V. (Bronislovas Vasiliauskas - red.) valdo atitinkamai 65 proc. ir 35 proc. UAB „Stolex valda“ akcijų. Įmonei nuo 2014 metų rugpjūčio 12 dienos vadovauja A. P. (Arūnas Pukelis - red.), kuris yra AB „Fasa“ valdybos narys ir pirmininkas. B.V. yra AB „Fasa“ valdybos narys. UAB „Šilo Pavėžupis“ 100 proc. akcininkė yra UAB „Stolex valda“. Būtent „Stolex valda“ šiuo metu valdo sodybą, o minimos įmonės - A.Pukelio verslai.
Tiesa, praeityje ne kartą teistas futbolo funkcionierius ir verslininkas atsisakė papasakoti apie savo įmonių ryšius ir galimai fiktyviai išrašytas sąskaitas. „Su korumpuotais žurnalistais nebendrauju“, - 15min pareiškė A.Pukelis ir nutraukė pokalbį. 15min nepavyko gauti atsakymų ir iš formaliai sodybą valdančios bendrovės „Stolex valda“ - viešai prieinami numeriai buvo išjungti, taip pat neveikia ir bendrovės interneto svetainė.
NMA Komunikacijos skyriaus patarėja Reda Kerdokienė 15min patvirtino, kad, įstaigos duomenimis, sodyboje veikla tam tikru laikotarpiu nebuvo vykdoma. „Sodyba, kaip ir paramos gavėjas planavo, buvo pastatyta, tačiau, vadovaujantis NMA nustatytais duomenimis, veikla tam tikru laikotarpiu joje nebuvo vykdoma, nors paramos gavėjas tai daryti įsipareigojo paramos sutartyje“, - teigė NMA atstovė. Anot jos, tokie teisminiai ginčai nėra NMA kasdienybė. „Tokio pobūdžio teisminių ginčų NMA pasitaiko labai retai - šiuo metu jų turime vos kelis“, - kalbėjo R.Kerdokienė.
Pasak NMA atstovės, įstaiga šiemet priėmė kitą sprendimą ginče su paramos gavėju, buvusiu sodybos savininku V.Kiniuliu. „Atsižvelgdama į LVAT nutartį ir jame išdėstytus motyvus, NMA persvarstė taikomos sankcijos dydį ir priėmė naują administracinį sprendimą - susigrąžinti dalį skirtos paramos“, - sakė R.Kerdokienė. Šįkart NMA reikalauja grąžinti apie 147 tūkst. eurų. Vis dėlto, pasak įstaigos atstovės, šį sprendimą buvęs sodybos savininkas ir vėl apskundęs teismui.
„Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė palankų NMA sprendimą, paramos gavėjas jį vėl apskundė LVAT“, - teigė įstaigos atstovė. Šiuo metu byla dėl paramos sodybos statyboms guli LVAT. Jo atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė informavo 15min, kad bylos teismas sulaukė birželio 14 dieną. „Šiuo metu byla dar neišnagrinėta, dar laukia eilėje“, - teigė teismo atstovė.
Apibendrinant galima teigti, kad Šilo Pavėžupio sodybos istorija yra sudėtinga ir kupina iššūkių. Nuo ES paramos gavimo iki teisinių ginčų ir apleistos būklės - sodyba susiduria su daugybe problemų. Ar pavyks atgaivinti šią vietą ir grąžinti jai buvusį švytėjimą, parodys ateitis.
Šilo Pavėžupio Kaimo Gyventojų Likimai
Tarybiniais laikais, pastačius Laikšių gyvenvietę, nemažai pavėžupiškių į ją persikėlė. Tačiau Šilo Pavėžupyje, ne Laikšėse, dar buvo mokykla, 1986 metais kaime gyveno 82 žmonės. 2001-aisiais beliko vos dvidešimt. Dabar nėra nė dešimties. Ištuštėjo dvaro kumetynai. Uždaryta mokykla.
Ši lentelė atspindi Šilo Pavėžupio kaimo gyventojų skaičiaus dinamiką:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1986 | 82 |
| 2001 | 20 |
| Dabar | Mažiau nei 10 |