Šilumos energija yra viena brangiausių energijos rūšių, ypač šaltuoju metų laiku. Todėl energijos taupymas šioje srityje yra itin svarbus ir veiksmingas. Aptarsime, kaip efektyviai naudoti šilumą gyvenamuosiuose namuose, kokios yra šildymo sistemos ir kaip jas modernizuoti, kad būtų pasiektas maksimalus energijos taupymas.
Šildymo sistemos ir jų efektyvumas
Ginčai apie vieno vamzdžio ir dviejų vamzdžių šildymo sistemų privalumus ir trūkumus bei jų taikymo tikslingumą renovuojant senus namus nenutyla dešimtmečiais. Lietuvoje yra apie 75% daugiabučių gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose statytuose iki 1990 metų ir jie reikalauja ypatingai daug priežiūros. Efektyviai šilumos energiją vartoja tik 4,6 proc.Esminis skirtumas tarp vieno vamzdžio ir dviejų vamzdžių sistemos - pirmoji neturi grįžtamų stovų. Atiduodamas dalį savo šilumos šildymo įrenginiu, vanduo sugrįžta į stovą, atvėsindamas bendrą šilumnešio srautą, nuolatos cirkuliuojantį kontūre. Taigi srautas nekinta.
Palaipsniui atsisakant elevatorinių schemų, ir pereinant į dinaminį šilumos vartojimo režimą bei įdiegus šildymo automatikos komponentus (automatinius radiatorių termoreguliatorius, montuojamus ant šildymo įrenginių) situacija pasikeitė. Termostatų taikymo idėja galinių įrenginių darbo režimo reguliavimui paaiškinama tuo, kad apribojamas jų šilumos atidavimas, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Tačiau, jeigu dviejų vamzdžių sistemoje bendras šilumnešio srautas stove sumažėja, tai vieno vamzdžio sistemoje jis išlieka pastovus.
Netgi esant išjungtiems radiatoriams, stovai ir toliau šildo patalpą tuo pačiu intensyvumu, o tai akivaizdžiai sumažina reguliavimo efektyvumą. Be to, esant uždarytam termoreguliatoriaus ventiliui, vandens srautas teka per apvadą, jis neatvėsta ir sugrįžta į stovą perkaitintas. Suprantama, individualaus šilumos punkto automatika reaguoja į grįžtamo srauto temperatūros padidėjimą ir jį kompensuoja. Tai reiškia, kad reguliavimas sistemoje vyksta bendrai, o šilumos atidavimas stovuose gali būti skirtingas.
Danfoss automatiniai balansavimo ventiliai AB-QM, kurie plačiai naudojami komunaliniame ūkyje gyvenamųjų pastatų šildymo sistemų srauto balansavimui, turi vieną įdomią savybę - tai universalus įrenginys «du viename», atliekantis tiek balansavimo, tiek ir reguliavimo funkcijas, pavyzdžiui, naudojant juos temperatūrai matuoti vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemose. Naudojant tokioje sistemoje AB-QM jungiamas su elektros pavara.
Kaip žinoma, balansavimo ventilis montuojamas stove už paskutinio radiatoriaus. Tame pačiame taške ir nustatoma grįžtamo srauto temperatūra. AB-QT elementas - tai ventilis su reguliuojama termostatine galvute. Jos viduje įmontuotas silfonas, pripildytas dujomis, sujungtas iš vienos pusės su ventilio stiebu, o iš kitos - kapiliariniu vamzdeliu su temperatūros jutikliu, kuris tvirtinamas tiesiai ant vamzdžio prieš ventilį.
Sumontavus AB-QT, srautas stove iš pastovaus tampa kintamu, o vieno vamzdžio šildymo sistema pagal savo efektyvumą prilygsta dviejų vamzdžių sistemai. Tokiu atveju nereikalingi jokie papildomi šildymo sistemos modernizacijos darbai. Termostatines galvutes ant ventilių galima sumontuoti bet kuriuo momentu, netgi šildymo sezono metu.
Vienas sėkmingiausių pavyzdžių Lietuvoje - Alytuje, Birutės g. 14 įvykdyta daugiabučio namo renovacija. Šis 5 aukštų geltonų apdailos plytų namas pagal šilumos suvartojimą buvo tarp pačių blogiausių mieste ir energijos sąnaudos šildymui šaltaisiais žiemos mėnesiais viršydavo 30 kWh 1 m2. Dabar šis pastatas priartėjo prie I (aukščiausios) daugiabučių kategorijos, kurie suvartoja mažiausiai šilumos - vidutiniškai apie 10 kWh/m2 šildymo mėnesiui.
Pastato šildymo sistemos renovacijai buvo pasirinktas 78 metų patirtį turinčios danų įmonės „Danfoss“ novatoriškas 1 vamzdžio šildymo sistemos sprendimas. Šios technologijos investiciniai kaštai sudarė tiktai 1/5 kaštų, reikalingų 1 vamzdžio sistemą pakeisti 2 vamzdžių sistema. Svarbu tai, kad ji tampa tokia pat efektyvi, kaip ir dvivamzdė šildymo sistema. Danfoss sprendimas užtikrina individualų kambarių temperatūros reguliavimą, sistemos balansavimą, grįžtamo srauto temperatūros reguliavimą ir tolygų šilumos paskirstymą visame pastate. Be to, visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo.
Energijos taupymo patarimai
Šilumai žiemą išleidžiame didžiausią sumą iš visų energijso rūšių, todėl taupymas šioje srityje ypač svarbus ir veiksmingas. Patalpų (oro) ir vandens pašildymui reikalingos energijos taupymo patarimus suskirstėme į keturias grupes pagal du aspektus - kokio dydžio investicijos į taupymą yra reikalingos ir kaip greitai galite pasiekti rezultatų:
- Mažos investicijos, greitas rezultatas:
- Sumažinus temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet tenkinant higienines sąlygas), vidutiniškai per metus sutaupoma 5 proc. energijos ir iki 40 Eur.
- Nebūnant namuose arba naktimis sumažinant temperatūrą iki 17-18 laipsnių, taip sutaupoma 5-7 proc.
- Vėdinti tada, kai tam yra poreikis - jei nėra mechaninio vėdinimo sistemos, patalpas reikia intensyviai vėdinti, kai padidėja CO2 koncentracija, nes langų ar durų atidarymas atvėsina patalpas (jei reikia sumažinti temperatūrą, ją reikia reguliuoti termostatiniais reguliatoriais, jei tokie yra arba juos įsigyti).
- Šaltuoju metų laiku nelaikyti ilgai atidarytų langų ir durų: patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nes nespės atvėsti sienos, lubos, grindys ir patalpose esantys daiktai.
- Analizė ir planavimas:
- Įvertinti, kiek energijos, kuriose srityse, ir kurios energijos rūšies suvartojama daugiausiai.
- Nustatyti, kurie prietaisai namuose suvartoja daugiausiai energijos ir įvertinti galimybes sumažinti sąnaudas.
- Pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema.
- Mažos investicijos, ilgalaikis rezultatas:
- Šaltajam metų laikui užkamšyti ar užklijuoti nesandarumus languose ir kitur, kur jaučiamas skersvėjis, nes didesnė nei reikalinga oro kaita lemia didesnį energijos sunaudojimą.
- Jei langai ar durys yra su sandarinimo tarpinėmis, tinkamai sureguliuoti varstymo mechanizmą. Jei langai seni ir yra be sandarinimo juostų, rekomenduojama panaudoti jas.
- Rekomenduojama šildymo prietaisų (radiatorių) neužstatyti baldais (lovomis, spintomis, stalais), kitais daiktais ar dekoratyvinėmis grotelėmis, nes taip šiluma sulaikoma prie radiatoriaus ir sunkiau įšyla patalpa, nekrauti ant jų daiktų.
- Periodiškai valyti nuo jų dulkes. Valant dulkes galimas 1-3 proc. šiluminės energijos, arba 8-24 Eur, sutaupymas per metus.
- Parinkti tinkamą langų užuolaidų ilgį (iki palangės), nes tada daugiau šilto oro patenka į kambario gilumą ir mažesnis kiekis cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi.
- Reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų. Dėl apnašų ir kalkių sistemos efektyvumas gali sumažėti 5-10 proc. Tokiu atveju tipinio individualus namo šildymo sąskaita gali padidėti iki 20 proc.
- Laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų. Periodiškai neaptarnaujamas katilas netenka savo efektyvumo. Tinkamai prižiūrima ir efektyviai veikianti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema gali padėti vartotojams sutaupyti nuo 5 iki 20 proc. išlaidų.
- Laiku išleisti orą iš radiatorių.
- Didelės investicijos, ilgalaikis rezultatas:
- Šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacijos atnaujinimas arba papildomas izoliavimas. Neizoliuoti ar blogai izoliuoti šildymo sistemos vamzdžiai į aplinką išskiria daug šilumos, kuri gali nereikalingai šildyti negyvenamas patalpas ir didina bendrą namo sueikvojamos šilumos kiekį. Tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynai sumažina energijos suvartojimą. Tai gali sutaupyti iki 5 proc. šilumos.
- Termostatų įrengimas ir jų sureguliavimas. Termostatais galima sumažinti temperatūras patalpose, kuriose būnama retai ar sumažinti nakties metu. Individualiai reguliuojant termostatus galima sutaupyti 20 ir daugiau procentų šilumos.
- Izoliacinės dangos (reflektoriaus) įrengimas už šildymo prietaiso. Už šildymo prietaiso (pvz., radiatoriaus) esantį sienos plotą papildomai uždengus danga (pvz., folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nukreipiančia šilumą į kambarį, pagerinamos nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygos.
- Pakeitus neefektyvų pastatų šildymui naudojamą biokuro ar dujų katilą į šilumos siurblį, pasiekiamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taupomi neatsinaujinantys energijos ištekliai, mažiau teršiama aplinka.
- Pastato apšiltinimas. Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti šilumos energijos suvartojimą. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką.
- Sandarumo užtikrinimas. Rekomenduojama patikrinti ir užsandarinti atitvaras, langus, stogą, pamatus ir grindis. Kai namas nesandarus, vidutiniškai prarandama 10-35 proc. šilumos energijos.
- Vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas. Tokioje sistemoje iš patalpų išeinantis oras perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, todėl nepatiriami šilumos nuostoliai bei prietaiso filtrai apsaugo nuo kenksmingų oro dalelių. Tokios sistemos gali grąžinti 60-90 proc. šilumos nuo pašalinamo į lauką oro.
- Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizavimas. Modernizavus sistemas galima ne tik sutaupyti šilumos energijos, bet turėti galimybę individualiai reguliuoti šildymo intensyvumą.
Valstybės parama
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka numatytą galimybę nepasiturintiems energijos vartotojams pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Taip pat galima gauti valstybės paramą įsigyjant šildymo katilą ar šilumos siurblį: Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02).
Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Galima valstybės parama darbų finansavimui: Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama.
Modernizavus sistemas galima ne tik sutaupyti šilumos energijos, bet turėti galimybę individualiai reguliuoti šildymo intensyvumą. Galima valstybės parama finansavimui: • Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje. • Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) Nr. KK-AM-MŽR01. Daugiau informacijos interneto svetainėje. • Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Šilumos siurblys butui
Gyvenantys daugiabutyje dažnai vargsta dėl apribojimų renkantis šildymo sprendimus. Tačiau su Daikin „Altherma“ įrenginių gama yra ne vienas šilumos siurblių tipas, kuris galėtų tikti įvairaus dydžio butams senesnės ir naujos statybos objektuose. Norint nepriklausomo šildymo ir patogaus mikroklimato valdymo, šilumos siurbliai yra bene praktiškiausias ir ekonomiškiausias pasirinkimas.
Pagal dabar galiojantį LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, gali reikėti leidimo įsirengti šilumos siurblio išorinį bloką. Taip pat gali reikėti gauti SLD (Statybos leidimas paprastajam remontui), kurį išduoda jūsų savivaldybės administracija. Tam jūsų montuotojas turės parengti projektą. Tačiau, jeigu bloką montuojate balkone ar jūsų butui priklausančioje terasoje, leidimo nereikia.
Šilumos siurbliai puikiai tinka tiek senesnės statybos namuose esantiems, tiek renovuotiems ar naujos statybos butams. Senesnės statybos objektams su dujų įvadu labai praktiška rinktis hibridinį šilumos siurblį „Daikin Altherma“. Mažesniems butams renovuotuose objektuose rekomenduojami oras-oras arba mažesnio galingumo (4-8kW) oras-vanduo šilumos siurbliai „Daikin Altherma ERGA“. Itin efektyviai sistema veikia, kai yra grindinis šildymas, tačiau aukštatemperatūriai „Daikin Altherma 3 H HT” šilumos siurbliai yra pritaikomi prie jau egzistuojančio radiatorinio šildymo.
„Daikin Altherma“ 3 šilumos siurbliai į butą tinka dėl daugelio privalumų, kurie įmanomi tik sumanaus „Daikin Industries“ inžinierių darbo dėka:
- Kompaktiškumas - dauguma modelių net su integruotu boileriu (180 arba 230 l) užima 0.37m2 grindų ploto, tad be problemų telpa net mažesniuose butuose.
- Komfortas - bute dažnu atveju tenka daryti kompromisus ir pasirinkimas, kur montuoti šilumos siurblį, nėra didelis. Dėl to labai svarbu, kad įrenginys veiktų kuo tyliau. Įprastu režimu, „Daikin Altherma 3” ERGA serijos šilumos siurbliai skleidžia vos 39dBA garso slėgį.
- Išmanus valdymas - naudodami „Onecta“ mobiliąją programėlę, buto šeimininkai gali kontroliuoti ir stebėti šildymo bei karšto vandens sistemą iš bet kurios vietos. Tam tereikia tik interneto ryšį.
- Itin aukštas efektyvumas - „Daikin Altherma ERGA“ šilumos siurblių modeliai pripažinti vienais efektyviausių rinkoje. Jų sezoninio naudingumo koeficientas (COP) gali siekti iki 5.1, o tai reiškia, kad sugeneruojama iki 5,1 kartųo daugiau šilumos energijos nei sunaudojama elektros.
- Energijos klasė - A+++, tad sistemos eksploatacijos kaštai išlieka minimalūs net žiemą.
- Mažesnė tarša - „Bluevolution“ technologija ir naujos kartos R-32 šaltnešis leidžia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją net iki 68%, palyginti su ankstesne R-410A technologija.
Tinkamas šilumos siurblio pasirinkimas gali užtikrinti komfortą ir sumažinti sąskaitas, kurias mokate už šildymą.
Pasyvus namas
Pasyviuoju namu paprastai vadinamas toks energiškai efektyvus ir kokybiškas namas, kurio energijos poreikis itin mažas. Pasyvusis namas sunaudoja vos ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos ir pasižymi kokybišku mikroklimatu. Pasyviojo būsto efektyvumas remiasi efektyvia pastato šilumos izoliacija ir dideliu atitvarų sandarumu.
„Pasyviojo namo esmė - tarpusavyje derančių architektūrinių, konstrukcinių ir inžinerinių sprendimų visuma, užtikrinanti ne didesnius kaip 15 kWh/m2 per metus šilumos poreikius patalpų šildymui, - teigia šildymo ir vėdinimo inžinierius, sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Karolis Januševičius. - Šie sprendimai yra glaudžiai susiję, gali daryti įtaką vienas kitam, todėl turi būti derinami tarpusavyje, o ne priimami atskirai vienas nuo kito - kaip, deja, būna dažniausiai. Esminiai akcentai - sklypo pasirinkimas, architektūrinė pastato forma, atitvarų konstrukcijų sprendimai ir jungtys, sandarumo užtikrinimas, vėdinimo ir šildymo koncepcijos ir pastato aprūpinimo energija būdai.
Šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas: ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Kad sandarumas - pagrindinė šilumos taupymo sąlyga, sutinka ir K. Januševičius: „Šis teiginys visiškai teisingas: daugeliu atvejų sumažinus pastato patiriamus šilumos nuostolius per atitvaras (langus, stogą, sienas, grindis ant grunto ir t. t.) ir dėl mechaninio vėdinimo (įdiegus efektyvią šilumogrąžą) sandarumo lygio padidinimas (statistinė naujos statybos gyvenamųjų vienbučių namų sandarumo vertė yra apie n50=3-2,5 h-1 esant 50 Pa skirtumui) iki n50=0,6h-1, yra ekonomiškai racionalus sprendimas siekiant mažiausių patalpų šildymo sąnaudų. Pasyviuosiuose ir energetiškai efektyviuose pastatuose tai viena iš šilumos taupymo priemonių.
Estijos būsto renovacijos agentūros „KredEx“ specialistų skaičiavimais, vidutinis sovietiniais laikais statytas daugiabutis namas apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus ir 10-20 proc. - per stogą. Per pamatus ir grindis prarandama apie 3-6 proc. šilumos, o 20-30 proc. nuostoliai patiriami dėl neišvengiamo poreikio vėdinti buto orą.
Sandarumo testas
Atliktų sandarinimo darbų kokybę šiomis dienomis lengvai galima patikrinti atliekant sandarumo testą, kuris puikiausiai tinka norint išsiaiškinti nesandarias namo vietas, ir vėliau atitinkamai jas tvarkyti. Šio testo metu nustatomas bendrasis pastato sandarumo lygis ir konkrečios vietos, pro kurias patiriami energijos nuostoliai.
Sandarumo testas atliekamas pasitelkus vadinamąją pučiamųjų durų įrangą: į pastato duris įstatomas rėmas su tentu, kuriame įmontuotas ventiliatorius. „Testas atliekamas sudarant pastato viduje neigiamą ir teigiamą slėgį, - pasakoja K. Januševičius. - Kuo pastatas sandaresnis, tuo mažesnio oro srauto pakanka, kad tarp pastato vidaus ir išorės susidarytų 50 Pa slėgių skirtumas. Jei norima sužinoti ne tik oro kaitą, esant šiam slėgių skirtumui, bet ir identifikuoti nesandarias vietas, galima atlikti apžiūrą su termovizoriumi arba užpildžius patalpas specialiais dirbtiniais (sceniniais) dūmais, nesandarios vietos yra matomos plika akimi.“
Prieš atliekant testą visos įprastai reikalingos angos (pvz., kaminas, orlaidės) laikinai užkamšomos, užklijuojamos ir užsandarinamos, taip pat uždaromi langai, o vidinės durys tarp patalpų paliekamos praviros. Atliekant testą, prietaisais stebima, kiek kartų patalpose per nustatytą laiką pasikeičia visas patalpos oras.
Sandarumo testą rekomenduojama atlikti statybų/remonto/rekonstrukcijos/renovacijos metu, prieš apdailos darbus - taip lengviau aptikti ir pašalinti plyšelius, kitus defektus. Statybų techniniuose reglamentuose keliami reikalavimai pastatų sandarumui.
Temperatūros palaikymas gyvenamuosiuose namuose
Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ gyvenamųjų pastatų patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu yra 18-22o C. Dėl per žemos ar aukštos temperatūros patalpose gyventojas tūrėtų kreiptis į pastato administratorių arba šildymo sistemų prižiūrėtoją.
Taip pat primename, kad gyventojai gali patys pasirinkti, kada įjungti šildymą: jei gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai yra tinkamai parengę savo šildymo sistemas ir neskolingi šilumos tiekėjui, turi galimybę daugumos prašymu įjungti šildymą anksčiau, nei priimamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimas. Tai jie turi pavesti namo valdytojams - administratoriams, bendrijų pirmininkams.
Radiatorių keitimas
Šilumos vartotojas norėdamas sužinoti kokio dydžio (galingumo) turi būti bute radiatorius, turi kreiptis į savo namo bendriją arba į UAB Kretingos šilumos tinklų kontrolierių.
Šilumos punkto elektros energijos apmokėjimas
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.
Pastato inžinerinių sistemų pertvarkymas
Pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas, privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus. Taip pat inžinerinių sistemų pertvarkymas neturi pažeisti kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, savininkų teises ir teisėtų interesų.
Šilumos vartotojai, prieš imdamiesi žingsnių pertvarkant šildymo ir/ar karšto vandens sistemas visada gali ir turi kreiptis į mūsų bendrovės specialistus ir gauti nemokamą konsultaciją , kad sprendimai būtų teisėti, efektyvūs ir finansiškai pagrįsti.
tags: #silumos #srautas #reikalingas #apsildyti #1m2 #gyvenamuju