Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimų, susijusių su ūkinių pastatų naudojimu gyvenimui, statybos leidimais ir paskirties keitimu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuo skiriasi ūkinis pastatas nuo gyvenamojo namo, kokie reikalavimai taikomi statyboms ir kada reikalingas statybos leidimas.
Dažnai užduodami klausimai:
- Ar galima gyventi ūkiniame pastate?
- Ar būtina keisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją?
- Ar reikalingas leidimas statybai?
Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo įvairių faktorių, todėl svarbu išsiaiškinti esmines nuostatas.
Sveikata | Naikiname karpas ir papilomas
Ar galima gyventi ūkiniame pastate?
Teoriškai, gyventi galima bet kur, tačiau oficialiai deklaruoti ūkinį pastatą kaip gyvenamąją vietą negalima. Norint tai padaryti, būtina pakeisti pastato paskirtį į gyvenamąją.
Na, o norint keisti (jei taip sugalvosite) ūkinio pastato paskirtį į gyvenamą-be projekto (rekonstrukcijos bei paskirties keitimo) ir leidimo keisti pastato paskirtį tikrai negalite. Gyvenamas pastatas turi ir atitikti esminius pastato reikalavimus-atitinkama energetinė klasė, vandentiekis, kanalizacija, šildymas. Gyventi galite kur norite, tačiau tokios paskirties name gyventojai neregistruojami, būtina keisti paskirtį.
Kada reikalingas statybos leidimas ir projektas?
Norint pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją, dažniausiai reikalingas projektas ir statybos leidimas. Tačiau yra išimčių, kurios priklauso nuo pastato dydžio, vietos ir kitų faktorių. Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Statinių klasifikavimas
Statybos leidimo ir projekto reikalingumą apibrėžia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.
Sodo namai
Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Šiltnamiai
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Pirtelės žemės ūkio paskirties sklype
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Priestatai ir garažai
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras dėl statybos leidimo privalomumo
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- kurortą,
- Kuršių neriją,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- miestą,
- konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Svarbu
Yra pasikeitimų po 2024-11-01. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti turimo žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą, į kokio tipo gyvenamosios paskirties pastatą bus keičiama paskirtis.
Statinio paskirtis yra viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas rengiamas keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.
Leidimas (SLD) pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami.
O projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y., kai privalomas SLD.
Taigi, planuojant keisti pastato paskirtį, neatliekant statybos darbų ar atliekant pastato paprastąjį remontą pirmiausiai privaloma parengti pastato paskirties keitimo projektą (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą) ir gauti SLD (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą).
Jei keičiant pastato paskirtį atliekami kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbai, tokiu atveju rengiamas atitinkamos rūšies projektas su paskirties keitimu.
Dėl paskirties keitimo projekto parengimo reikia kreiptis į projektavimo įmonę.
Apibendrinant, sprendžiant klausimą dėl ūkinio pastato pritaikymo gyvenimui, būtina atsižvelgti į daugybę faktorių ir teisės aktų. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės įvertinti konkrečią situaciją ir priimti teisingą sprendimą.
tags: #skirtumas #ukinis #pastatas #gyvenamasis #namas