Sodo Sklypai Kolektyviniuose Soduose: Informacinis Straipsnis

Sodo sklypai Lietuvoje išlieka populiari galimybė turėti savo žemės plotą, skirtą poilsiui, sodininkystei ar net nuolatiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką svarbu žinoti apie sodo sklypus, įskaitant statybos reikalavimus ir galimybes įvairiose Lietuvos vietovėse.

Sodo Sklypų Pasiūla Lietuvoje

Šiuo metu rinkoje galima rasti įvairių sodo sklypų pasiūlymų skirtinguose Lietuvos regionuose. Štai keletas pavyzdžių:

• Panevėžio rajone, Linonių k., Vaivos g. parduodamas 18 arų sodo sklypas s.b. Žemaitija.
• Alytuje parduodamas 7.17 arų sklypas strategiškai puikioje vietoje.
• Trakuose parduodamas sodo sklypas su gyvenamojo namo pamatais.
• Šakių rajone parduodamas erdvus sodo namas su 12 arų sklypu Šilgalių soduose.
• Marijampolėje, Mokolų s.b., parduodamas sodo sklypas su namu, kuriam reikalingas kapitalinis remontas.
• Klaipėdos rajone, Šernuose (Ziaukai), parduodamas tuščias sodo sklypas.
• Prienų rajone, Veiverių sen., Papilvio k., Mėtų g. parduodamas sklypas.
• Panevėžyje, SB “Šarmutas”, Bendrijų g. 62, parduodamas 6 arų sodo sklypas.
• Marijampolės sav., Ąžuolyno k., Kurmio 8-oji g. 17, parduodamas 7.58 arų sodo sklypas.
• Panevėžyje, sodų bendrijoje „Šarmutas“, Vėgėlių g. 78, parduodamas sodas.
• Klaipėdos rajone, Dituvos soduose, parduodami sklypai.
• Alytaus rajone, Medukšto k., parduodamas sklypas su sodo nameliu.
• Kauno rajone, Drąseikiuose, Braškių g., parduodami du sklypai.
• Panevėžyje, Sakalų g., parduodamas 6,03 arų sodas.

Šie pavyzdžiai rodo, kad pasirinkimas yra platus ir kiekvienas gali rasti sau tinkamą variantą pagal poreikius ir galimybes.

Statybos Reikalavimai Sodo Sklypuose

Prieš pradedant statybas sodo sklype, svarbu išsiaiškinti galiojančius statybos reikalavimus. Jie gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir konkrečios sodo bendrijos taisyklių. Dažniausiai reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Sklypo paskirtis: ar leidžiama statyti gyvenamąjį namą, ar tik sodo namelį.
• Pastatų aukštis ir plotas: nustatyti maksimalūs pastato parametrai.
• Atstumai nuo sklypo ribų: būtina laikytis minimalių atstumų iki kaimyninių sklypų.
• Komunikacijos: ar yra galimybė prisijungti prie elektros, vandens ir nuotekų tinklų.

Pavyzdžiui, Trakuose parduodamas sodo sklypas su gyvenamojo namo pamatais, o tai rodo, kad šiame sklype galima statyti gyvenamąjį namą. Tačiau, prieš pradedant statybas, būtina pasitikrinti visus reikalavimus savivaldybėje.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sodo sklype esantis namas Mokolų s.b. Marijampolėje reikalauja kapitalinio remonto, o tai reiškia, kad prieš jį naudojant, būtina atlikti visus reikiamus remonto darbus, laikantis statybos reikalavimų.

Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype. 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą, - vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį.

1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Sklypo Privalumai Ir Galimybės

Sodo sklypai turi daug privalumų, kurie pritraukia pirkėjus:

• Galimybė turėti savo žemės plotą poilsiui ir sodininkystei.
• Rami aplinka, toliau nuo miesto šurmulio.
• Galimybė statyti sodo namelį ar gyvenamąjį namą (priklausomai nuo reikalavimų).
• Patogus susisiekimas su miestu (daugelyje vietovių).

Pavyzdžiui, sklypas Panevėžyje, Sakalų g., kuris yra rami vieta, puikiai tinkama namo statybai, sodui ar poilsiui. Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o tai palengvina statybos procesą.

Komunikacijos Ir Patogumai

Prieš perkant sodo sklypą, svarbu išsiaiškinti, kokios komunikacijos yra prieinamos sklype. Alytuje parduodamas sklypas pasižymi miesto komunikacijomis ir atvesta elektra. Trakuose parduodamame sklype yra trijų fazių 9 kW elektros įvadas ir sezoninis vanduo. Tai svarbūs privalumai, kurie palengvina gyvenimą sodo sklype.

Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms.

Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį.

Sodo Sklypų Kainos

Sodo sklypų kainos gali labai skirtis priklausomai nuo vietos, ploto, komunikacijų ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, 6 arų sklypas Gubojos soduose, šalia Dituvos, parduodamas už 18 000 €. Kainos gali svyruoti priklausomai nuo rinkos sąlygų ir individualių sklypo savybių.

Sodininkų Bendrijų Iššūkiai Ir Perspektyvos

Žaliuojančios svogūnų lysvės, raustantys pomidorai, obuolių kupinas šakas svarinančios obelys - tokia buvo pirminė sodininkų pomėgiui skirtų teritorijų paskirtis. Bėgant dešimtmečiams, augant gyvenamojo ploto poreikiams jos taip urbanizavosi, kad kai kurios sodininkų bendrijos seniai išaugo iš vasarnamių ir stojo į lygią gretą su miesteliais ar gyvenvietėmis.

Tačiau išaugę bendrijų poreikiai nėra lygioje gretoje su kitais savivaldybių teritorijų administraciniais vienetais. Ne kartą keistas, tikslintas Sodininkų bendrijų įstatymas nelabai palengvino sodininkų kasdienybės naštą: visi ūkiniai ir finansiniai reikalai pagal įstatus krenta tik ant pačios bendrijos pečių.

Lietuvoje viena kita sodininkų bendrija ryžtasi likvidacijos procesui ir siekia, kad gyvenamojoje teritorijoje viešąją infrastruktūrą ir valstybinės žemės priežiūrą finansuotų savivaldybės. Visgi likvidacijos procesas nėra rožėmis klotas, o ir savivaldybės neskuba atverti savo glėbio.

Vienas SB „Guboja“ likvidacijos svarbiausių motyvų - finansinis. Bendrija jau antrus metus iš eilės pretendavo į Klaipėdos rajono savivaldybės skiriamą subsidiją sodininkų bendrijoms, skirtą bendrai naudojamos infrastruktūros priežiūros išlaidoms. „SB „Guboja“, vienijanti 736 sodo sklypus, iš kurių daugiau nei 400 turi bendrijos nario statusą, šiandien susiduria su esminiais funkciniais ir teisiniais iššūkiais. Nors bendrija buvo įkurta 1999 m. kaip mėgėjiškos sodininkystės teritorija, per pastaruosius du dešimtmečius jos pobūdis iš esmės pasikeitė. Nuo 2001 m. sparčiai augęs deklaruotų gyventojų skaičius pasiekė apie 530, o realiai gyvenančiųjų yra dar daugiau - dalis jų deklaracijos nėra pateikę“, - atkreipia dėmesį bendrijos valdybos pirmininkė S. Matulionienė.

Iš pradžių sodams skirti SB „Guboja“ sklypai tarnavo pagal pirminę paskirtį, tačiau pastaraisiais metais teritorijoje intensyviai kuriasi šeimos nuolatiniam gyvenimui. Tai reiškia, kad faktinė žemės naudojimo paskirtis jau seniai neatitinka mėgėjiškos sodininkystės funkcijos. Kartu keičiasi ir gyventojų poreikiai: vietoje daržų ir šiltnamių šiandien reikalingi asfaltuoti keliai, šaligatviai, gatvių apšvietimas, poilsio zonos, greičio ribojimo priemonės, centralizuotos nuotekų ir vandentiekio sistemos, naujų statybų kontrolė ir priežiūra, viešojo transporto maršrutai, moderni elektros tiekimo infrastruktūra, melioracijos kanalų priežiūra, bebrų populiacijos kontrolė ir kt.

Lietuvoje nėra kitų teritorijų, išskyrus sodininkų bendrijas, kur gyventojai privalėtų iš savo kišenės mokėti už bendro naudojimo žemės priežiūrą. Visose kitose gyvenamosiose vietovėse - miestuose, miesteliuose, kaimuose, naujai susiformavusiuose gyvenamuosiuose kvartaluose - viešąją infrastruktūrą ir bendro naudojimo žemės priežiūrą finansuoja savivaldybės.

Tuo tarpu sodininkų bendrijos valdybai pastaraisiais metais teko spręsti klausimus, kurie būdingi savivaldybėms: žemės paskirties keitimus, vienbučių gyvenamųjų namų statybų derinimą, nelegalių statybų kontrolę, nuotekų tvarkymo ir aplinkos taršos problemas, privačių teritorijų priežiūros ginčus.

SB „Guboja“ valdybos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad situaciją dar labiau komplikuoja mažėjantis bendrijos narių aktyvumas: į eilinius susirinkimus dažniausiai susirenka vos apie 40 narių. Toks skaičius yra minimalus ir praktiškai neleidžia priimti reikšmingų sprendimų.

Bendrijos teritorija yra didelė ir įvairi: 47,42 ha sodo sklypų, 3,51 ha žaliųjų plotų, 4,941 ha melioracijos kanalų, 10,34 ha kelių ir šalikelių, 1,72 ha tvenkinių, 4,28 a ūkinis kiemas. Bendrijai priskirtos bendro naudojimo žemės plotas siekia net 20,53 ha. Tokios teritorijos priežiūra reikalauja nuolatinio finansavimo, techninių pajėgumų ir administracinių galių, kurių sodininkų bendrija neturi ir negali turėti pagal savo teisinę formą.

Klaipėdos rajono savivaldybė informuoja - ne viskas taip paprasta. „Tinkamai nepasiruošus, teritorija - keliai, sniego valymas, šienaujami plotai - gali ne tik likti be priežiūros keleriems metams, čia gali būti stabdomos ir namų statybos. Todėl sodininkams esą reikia įsivertinti galimas rizikas prieš žengiant žingsnį link sodininkų bendrijos statuso naikinimo“, - perspėja Klaipėdos rajono savivaldybė.

Panaikinus sodininkų bendrijos statusą, visi toje teritorijoje esantys sklypai tampa žemės ūkio paskirties žeme. Tai reiškia, kad pastatus ten gali statyti tik ūkininkai, kurių sklypai ne mažesni nei 50 arų.

Kadangi beveik visi sklypai sodininkų bendrijose yra mažesni, savininkai turės keisti žemės paskirtį į gyvenamąją. Nepakeitus paskirties, statybos nebus galimos. O sprendžiant dėl sklypo paskirties keitimo, vertinamas ir privažiavimas prie jo. Tad, jei teritorijoje nėra reikalavimus atitinkančio suprojektuoto ar įregistruoto kelio, paskirties keitimas gali būti neleidžiamas.

Po sodininkų bendrijos likvidacijos proceso realios permainos, nors ateityje ir tapus savivaldybės teritorija, neateis savaime lyg burtų lazdele mostelėjus. Tačiau S. Matulionienė įžvelgia Lingių kaime gyvenančių žmonių iniciatyvumą ir aiškų savo ateities matymą: kurti vietos bendruomenę.

„Likvidavus sodininkų bendriją, žmonės siekia kurti pilnavertę kaimo bendruomenę, kuri galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti įvairių lygmenų projektuose, konkursuose, bendruomeninių iniciatyvų finansavime. Tai suteiktų galimybę pritraukti lėšų viešosioms erdvėms, infrastruktūrai, kultūrinėms veikloms, socialinėms iniciatyvoms“, - ateities gaires brėžia S. Matulionienė.

Apleisti Sklypai

Turbūt sunkiai rasite sodininkų bendriją, kurioje nėra apleistų sklypų. Kai kurie savininkai išvyksta į užsienį ir visiškai nesirūpina savo turtu. Neretai net šalia bendrijos gyvenantys nesugeba tinkamai prižiūrėti sau priklausančios teritorijos. Kartais paprasčiausiai nesusimąstoma, kokią žalą tai atneša šalia savo sklypuose plušantiems kaimynams. Visų pirma, piktžolėmis ir išsikerojusiais krūmynais apaugę sodai gadina bendrą estetinį vaizdą. Visų antra, piktžolės plinta į tvarkingų, prižiūrimų sklypų teritorijas - ir gerai, jei tai tik pienės, dilgėlės ar avietės. O jei pusmetris nuo tavo tvoros baltuoja aukštaūgio ir pavojingo Sasnovskio barščio žiedas?

Didžiausia sodų bendrijos „Versmė“ problema - apleisti sklypai. Bronius Petronis metai iš metų kantriai rauna dilgėles iš savo daržo. Joms augti ypatingų sąlygų nereikia, tačiau kai dėl nešienautos kaimynų žolės jų nuolat prisisėja, nėra būdų užkirsti kelią jų plitimui. B. Petronis nesiskundžia, nes paprasčiausiai nėra kam. Nei jis, nei sodų bendrijos „Versmė“ valdybos pirmininkas Alfonsas Eimontas nėra matę naujųjų sklypo savininkų, kurie nusipirkę jį iš Broniaus Tarulio, paprasčiausiai pamiršo. Pasak A. Eimonto, pirkdami sodo sklypą, naujieji savininkai iš sodų valdybos turi gauti pažymą, kad buvę savininkai neturi skolų, tačiau su tokiu prašymu niekas nesikreipė, tad surasti naujuosius šeimininkus yra tas pats, kas pagauti vėją laukuose.

Įsiterpusių Žemės Sklypų Problemos

Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Šiuo metu sodų bendrijų nariai turi teisę įsigyti valstybinės žemės plotus, neviršijančius 0,04 ha, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nes jie yra įsiterpę tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, taip pat ir tuos valstybinės žemės sklypus, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Tačiau iki šiol jiems nebuvo suteikta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypų, besiribojančių su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ir esančių tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, ir kuriuos sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

„Mūsų nuomone, įsiterpusių žemės sklypų sodų bendrijos teritorijoje apibrėžimas šiandien yra gana siauras, dėl to sodininkų bendrijų nariams yra sudėtinga arba neįmanoma iš valstybės išsipirkti įsiterpusios žemės sklypelio, kadangi jo sąvoka yra siaurai apibrėžta", - teigia ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas.

Anot vedėjo, šiandien platesnė įsiterpusio žemės sklypo sąvoka yra apibrėžta kitos paskirties žemės sklypams, tad siekiama tiesiog suvienodinti skirtinguose teisės aktuose esantį įsiterpusių žemės sklypų apibrėžimą.

Praplėtus įsiterpusio žemės sklypo sąvoką bus sudarytos sąlygos įteisinti kuo daugiau valstybinės žemės plotų, kurie negali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, ir užtikrinti efektyvų valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijose, panaudojimą. Sodininkas, nusipirkęs įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ne tik galėtų papildomai užsiauginti žemės ūkio produktų, bet sujungęs jį su turimu sodo žemės sklypu galėtų statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio pastatais.

Naujos nuostatos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse įtvirtinta įsiterpusio sklypo sąvoka papildoma naujomis nuostatomis.

Įsiterpusiu nebus laikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Tačiau išimtis - atvejai, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta.

Tuo atveju, jei valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Įsitarpusį valstybinį žemės sklypą sudarys griovys, jei nuo vienos iki kitos viršutinės sklypo briaunos plotis neviršys 15 metrų.

Svarbu tai, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negalės būti didesnis už besiribojančio žemės ploto, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už 0,04 ha įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, galės būti didinamas iki 0,12 ha.

tags: #sklypai #kolektyviniuose #soduose