Neretai kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių nesutarimų, kai žemės sklypą valdo keli savininkai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip spręsti tokias situacijas ir kokie leidimai reikalingi statyboms bendros nuosavybės sklype.
Bendraturčių sutikimas ir teisinė bazė
„Žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka“, - bendrąją tvarką paaiškino Ligita Luščiauskaitė, Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams.
Kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus.
Pavyzdžiai iš praktikos
- Kaimo vietovė: „Kaime, savo namų valdos sklype (turiu ir bendrasavininkę, su kuria namų valda nepadalinta) noriu pasistatyti nedidelį sodo namelį.“
- Daugiabutis: Kitas portalo skaitytojas Aleksas rašo turintis butą, kuriam priklauso 4 a žemės plotas. Name gyvena 3 gyventojai, kurių kiekvienam priklauso tokio pat ploto žemės sklypai. Tačiau kaimynai nėra pasidalinę žemės, neaišku, kur kieno sklypas prasideda ar pasibaigia. Aleksas nori pasistatyti garažą prie jau stovinčių dviejų garažų. Jis teiraujasi, ar reikia kitų gyventojų sutikimo, institucijų leidimo, ar būtina laikytis 3 m atstumo nuo sklypo ribos.
Šie pavyzdžiai iliustruoja dažnas situacijas, kai būtinas bendraturčių susitarimas prieš pradedant statybas.
Statybą leidžiantys dokumentai ir statinių kategorijos
Statybos inspekcija informuoja, kad SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją. Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Statybos inspekcija pažymi, kad sodo namas (iki 80 kv. m) ir pagalbinio ūkio pastatai (tarp jų ir garažai), jei jų plotas iki 50 kv. m ir aukštis iki 5 m, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kv. m - prie II grupės.
I ar II grupės nesudėtingųjų statinių statybai supaprastintas statinio projektas turi būti parengtas, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kitais atvejais rengiamas statytojo pageidavimu. Atitinkamus statinio projektus rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Statybą leidžiančius dokumentus I ir II grupės nesudėtingųjų statinių statybai išduoda savivaldybių administracijos.
Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, aiškina Statybos inspekcija, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra statinys, administraciją.
Kada leidimas nereikalingas?
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybų leidimas- kaip neapsigauti renkantis leidimo gavimo partnerius
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?
Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikalingas leidimas?
Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikalingas leidimas?
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikalingas leidimas?
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Svarbu atsiminti
- Prieš pradedant bet kokias statybas, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas.
- Jei sklypas priklauso keliems savininkams, būtina gauti visų jų raštiškus sutikimus, jei statybai nereikalingas leidimas.
- Kreipiantis dėl statybos leidimo, reikia parengti atitinkamą statinio projektą ir kreiptis į savivaldybės administraciją.
- Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiai kategorijai priskiriamas statinys, nes nuo to priklauso, ar reikalingas leidimas.
tags: #sklypas #priklauso #dviems #savininkams #kokie #leidimai