Sklypo drenažo įrengimas: viskas, ką reikia žinoti

Drenažo sistemos įrengimas privačioje valdoje - labai svarbus etapas. Drenažo sistema yra neatsiejama gyvenamosios paskirties pastato, sklypo inžinerinė infrastruktūra, neįsirengus jos, gali kilti daug problemų su namo pamatais. Drenažo sistemos įrengimas yra labai svarbi kiekvienos teritorijos planavimo proceso dalis: pradedant privačių namų ir baigiant verslo sektoriaus objektų teritorijomis. Svarbu ne tik pasirinkti tokią sistemą, kuri atitiktų konkretaus sklypo poreikius, bet ir tinkamai ją įrengti.

Nemaža dalis žmonių įrenginėdami kiemą susiduria su perteklinio vandens problema. Besikaupdami kieme jie sukelia nemažai problemų: skęsta veja, augalai, smenga gruntas. Su šia problema susiduria ypač molingų sklypų savininkai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu įrengti drenažą aplink namą, kokie yra drenažo tipai ir kaip tinkamai įrengti drenažo sistemą.

Kodėl reikalingas drenažas?

Drenažo sistema padeda reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, pašalina perteklinį lietaus ar gruntinį vandenį, apsaugo nuo užmirkimo. Kita svarbi priežastis - permirkęs gruntas gali pažeisti pastatų pamatus, kas ženkliai įtakoja neigiamą pastato būklę. Perteklinis vanduo kenkia augalams, mažina dirvožemio aeraciją ir gali sukelti šaknų puvimą.

Ne vien tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų reikia įsirengti drenažą. Dideles nuolatinės drėgmės sankaupas gali sąlygoti ir gausūs krituliai, lėčiau garuojantis vanduo, vamzdynų ir paviršinių vandenų sutekėjimas. Dėl nuolatinės drėgmės greitai pradeda pelyti rūsio sienos ir net namo grindys.

Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius.

Pamatų projektuotojai visada pataria drenažo sistemą įrengti paklojus namo pamatus. Žinoma, jei pamatų klojimo metu apie drenavimą nebuvo pagalvota, šį darbą galima atlikti ir pastačius namą. Tiesiog šiuo atveju teks atkasti dalį pamatų, o taip bus suardyta jau pasėta veja ar išklotos trinkelės. Bet geriau laiku ir kuo greičiau imtis darbų, o naujai užsėti veją tikrai paprasčiau, nei išnaikinti name įsiveisusį pelėsį.

Drenažas padeda išvengti telkšančių balų ir apsaugo namo požeminę dalį, t.y. rūsį nuo perteklinės drėgmės, kuri blogina sąlygas patalpose ir kenkia viduje esantiems daiktams.

Drenažo sistemos schema

Drenažo tipai

Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.

Yra keletas drenažo sistemų tipų:

Antžeminės drenažo sistemos:

• Taškinis antžeminis drenažas: Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos. Paprastai tai rupaus žvyro, skaldos pripildyta duobė, į kurią lengvai susigeria vanduo. Iš jos vanduo geriasi į gruntą.
• Linijinės drenažo sistemos: Tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą (kanalizaciją, šulinį, už sklypo). Linijiniam drenažui naudojamos ir skaldos juostos, su po jomis klojama vandeniui laidžia sintetine porėta danga - geosintetine tekstile arba (taupant) agroplėvele.

Požeminės drenažo sistemos:

• Sisteminis drenažas: Įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose, kai sausintuvai - įtekėjimo dėžės - išdėstomi lygiagrečiai tam tikru atstumu vienas nuo kito.
• Atrankinė drenažo sistema: Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti.
• Vamzdinė drenažo sistema: Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams).
• Ertminis drenažas: Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.

Taip pat betono ar kitų medžiagų loviais galima apsaugoti kiemą nuo perteklinio vandens, jeigu sklypas yra šalia kalno ar nuokalnėje. Įkasti latakai tiesiog nukreipia vandenį už sklypo ribų.

Drenažo sistemos įrengimas

Sklypo drenažo montavimo darbai atliekami tada, kada jie gali turėti mažiausiai neigiamos įtakos jau atliktiems ar planuojamiems darbams. Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją.

Drenažo įrengimo darbai prasideda nuo gruntinio vandens, vandens lygio, o taip pat grunto pralaidumo įvertinimo. Šiuos darbus atliekantys specialistai remiasi nuolat atnaujinamomis žiniomis ir naudoja reikiamą įrangą.

Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą.

Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.

Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.

Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti.

Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.

Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:

• Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį. Šiuo sluoksniu vanduo pasiekia vamzdžius.
• Drenažo perforuoti vamzdžiai (iš PVC medžiagos), kuriais vanduo pasiekia šulinius. Įprastai naudojami 5-15 cm skersmens.
• Specialios PVC vamzdžių jungtys.
• Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos.
• Filtrai - skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą.

Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.

Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.

Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.

Drenažo gylis

Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.

Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.

Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį. Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį.

Vandens surinkimas ir išleidimas

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.

Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.

Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.

Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.

Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.

Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.

Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.

Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga.

Drenažo priežiūra

Svarbu periodiškai tikrinti drenažo sistemą ir valyti šulinius nuo susikaupusių nuosėdų. Taip pat reikia užtikrinti, kad drenažo vamzdžiai nebūtų užsikimšę šaknimis ar kitomis kliūtimis.

Prancūziško drenažo schema

Drenažo įrengimo kainos

Kainos: nuo 10-25 €/m (vid.).

Dauguma statytojų manančių, kad drenažo įrengimas tėra ,,vamzdžio su skylėmis" užkasimas po žeme, daro esminę klaidą ir tai jie supranta jau pirmą pavasarį.

Drenažui įrengti reikalingos medžiagos

• Drenažinis vamzdis
• Plauti akmenukai
• Geotekstilė
• Šulinio rentiniai

Kadangi gruntas pas mus smėlingas, pasirinkome plastikinį drenažo vamzdį dengtą geotekstile. Aplink drenažo vamzdį pylėme plautą skaldą ir viską įvyniojome į papildomą geotekstilę. Aukščiausioje ir žemiausioje drenažo sistemos vietoje, skirtinguose namo kampuose padarėme šulinėlius, kurie būtų naudojami pravalymui. Geotekstilę vėliau užpylėme smėliu, kurio pirkti nereikėjo, turėjome jo pakankamai pas save. Visur naudojome Wavin gaminius.

Į šį šulinį jau pajungėme drenažo sistemą, lietaus nuvedimo sistemą, o ateityje pajungsime ir biologinį nuotekų valymo įrenginį. Planas buvo naudoti 2vnt. 1.5m pločio rentinius, tuomet dangtį ir dar vieną siauresnį rentinį. Apačioje norėjome daryti 50cm plautos skaldos sluoksnį. Tačiau kasant duobę pasimatė gruntinio vandens problema, jis ypač greitai kaupėsi, o šlaitas slinko dėl smėlingo grunto. Galiausiai pavyko įleisti 2 didžiuosius rentinius ir uždėti mažesnį rentinį, kuris truputį išlenda. Kai galutinai išlyginsime sklypą, reikės jį pripjauti.

Savaitę po įrengimo gavome motulės žemės dovanų - 3 galingas liūtis. Per visas jas stebėjau kaip keičiasi vandens lygis šulinyje. Liūties metu vanduo pakyla ir lieka apie 70-80cm iki tos vietos kur ateina vanduo iš drenažo. Tuomet rytoj vanduo vėl nukrenta ir turime 100cm ar daugiau. Trumpai tariant, kol kas drenažas veikia ir per parą sugeria nuo 6 iki 8 kubinių metrų vandens.

Jeigu ateityje jis nustos veikti arba neužteks gylio, tuomet yra planas B: pasijungti siurbliuką su plude ir nusitiesi ~90m ilgio vamzdį į griovį. Be to, lietaus ir drenažo sistemos vandenį planuoju naudoti vejos ir augalų laistymui.

Drenažo sistemos įrengimo kaštai

Patikimas drenažas - tai investicija į jūsų namų ilgaamžiškumą ir komfortą. Drenažas yra esminė sistema, padedanti apsaugoti jūsų pastatus ir aplinką nuo perteklinės drėgmės. Tinkamai įrengtas drenažas užtikrina, kad vanduo nekenktų pamatams, nesikauptų aplink pastatus ir nesukeltų problemų.

Mūsų patirtis, profesionalumas ir dėmesys detalėms garantuoja, kad jūsų drenažo sistema veiks efektyviai ir ilgai. Drenažo įrengimo trukmė priklauso nuo projekto sudėtingumo ir apimties.

Drėgni orai ne tik priverčia žmones traukti iš spintų lietpalčius, tačiau kai kuriems individualių namų savininkams tai reiškia šį tą nemalonesnio nei sulytas drabužis. Pelkę primenanti pievelė, drėkstanti rūsio siena ar telkšančios balos - būtent tokie yra prastai drenuojamo sklypo atributai. Tačiau galbūt laikas šią situaciją pakeisti ir pagaliau įsirengti patikimą drenažo sistemą?

Per didelis vandens kiekis sklype gali kelti problemų ne tik jums, jūsų auginamiems augalams, tačiau ir pastatams. Nuolatinė drėgmė gali pradėti ardyti betonines konstrukcijas, kauptis betono porose ir užšalti, be to, pastoviai aukšti gruntiniai vandenys šalia namo su rūsiu lemia, kad dažnai drėks jo sienos.

Kaip įrengti gerą drenažo sistemą?

Drenažu vadiname ploto sausinimą naudojant požeminius vamzdžius. Pats drenažo sistemos projektavimas, net ir kalbant apie drenažą privačiuose namuose yra atsakingas darbas.

Drenažas gali būti skirstomas į daugybę kategorijų, kurios paprastam namų savininkui kartais gali tik trukdyti suvokti patį principą. Kadangi drenažas naudojamas ir dideliems statybiniams objektams, keliams, viadukams, laukams, sporto aikštynams, jo rūšių yra nemažai. Iš jų gyvenamiesiems namams aktualios tik kelios. Tranšėjinis vamzdinis drenažas.

Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas. „Prieš pradedant kasinėjimo darbus, būtina vėliavėlėmis ar kitomis matomomis priemonėmis pasižymėti į namą einančius inžinerinius tinklus ir ten kasinėjimo darbus atlikti ypač atsargiai. Geriausia šiuos darbus pradėti esant sausesniems orams. Pagal projektą aplink pastatą, laikantis numatytų atstumų tiek nuo pastatų, tiek viena nuo kitos iškasamos tranšėjos.

Vienas svarbiausių sistemos įrengimo kriterijų yra tinkamai parinkti drenažo gylį. Dažniausiai kasama bent iki pamato apačios, tada dažniausiai kasama dar bent 0,3 m giliau žemiausio grindų lygio smėliniuose gruntuose, molio gruntuose šis gylis prasideda nuo 0,6 m. Tuo atveju, jeigu gruntas sluoksniuotas (smėlis-molis), drenažas įrengiamas laidesniame vandeniui sluoksnyje. Nereikėtų užmiršti ir įšalo lygio - drenos turi būti išdėstytos žemiau jo (~ 1-1,2 m). Apie pastatus dažniausiai įrengiamas žiedinis drenažas.

Žiedinio drenažo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp drenažo sistemos vamzdžių - sausintuvų arba kitaip drenų. Atstumai tarp drenų priklauso nuo grunto. „Smėlinguose gruntuose drena nuo drenos turėtų eiti apie 24 metrai, molio gruntuose, kurie mažiau laidūs - 10-14 metrų. Pastato atveju, drena turėtų eiti ties pamato kraštais“.

Iškasus tranšėjas, jų dugne supilama apie 15 cm žvyro pasluoksnis. Ant jo bus klojamos drenos. Renkantis drenažo vamzdžių skersmenį, atsižvelgiama į tai, kiek vandens pateks į vamzdyną vandeningiausiu metų laiku - pavasarį ir/ar rudenį. „Minimalus drenos skersmuo turėtų būti 100 mm, didiname priklausomai nuo vandens kiekio, jei to reikia. Atminkime, kad padidinus drenos skersmenį joje sumažės vandens tėkmės greitis ir nebus išnešamos smulkios grunto dalelės, patekusios į dreną. Nepagrįstai didinti drenos skersmens neverta“.

Vienas esminių aspektų yra vamzdyną sukloti su nuolydžiu - kitaip vanduo tinkamai netekės. Šis nuolydis paprastai nebūna didelis. „Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas“.

Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia rinktuvams (kolektoriams). Anksčiau drenažo vamzdžiai būdavo keramikiniai, dabar drenažo vamzdžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau šiandien patogiausi ir populiariausi yra PVC vamzdžiai. Pigiausias drenažinių vamzdžių pasirinkimas yra paprasti gofruoti porėti vamzdžiai.

Vamzdžiai gali būti apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile - šis sluoksnis taip pat atlieka filtravimo funkcijas, kadangi sutekantis vanduo gali prinešti nuosėdų ir vamzdynas gali užsikimšti. Kai kuriose sistemos vietose pagal projektą drenos sujungiamos su kontroliniais šuliniais. Jie yra skirti apžiūrėti ir valyti drenas, jei to prireikia sistemą eksploatuojant. Šiais laikais jie gali būti iš PVC ir gelžbetonio. Paprastam kiemui dažniausiai užtenka PVC šulinių.

„Pagal drenažo sistemos formą statomi kontroliniai šulneliai, pavyzdžiui, jei pas jus žiedinė drenavimo sistema, priklauso du kontroliniai šulneliai. Kontroliniai šulneliai yra būtini, nes drenažinė sistema eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, ją būtina išvalyti kas penkerius metus”.

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Vamzdis, kuris surenka visą vandens srautą iš sausintuvų yra vadinamas rinktuvu (kolektoriumi). Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.

„Jei leidžia drenažo gylis, vanduo nuleidžiamas į artimiausią griovį ar tvenkinį. Jei vandens nėra kur nuvesti, vanduo renkamas lietaus kanalizacijos šulinyje, vėliau jis gali būti naudojamas laistant sodą ar daržą. Kitas variantas, sklypo pakraštyje kasamas šulinys be dugno, nemažiau kaip 3 m gylio, pripilamas vandeniui laidus skaldos arba žvirgždo sluoksnis, nuvedamas drenažas, taip per šį sluoksnį vanduo pateks į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius“.

Sujungus vamzdžius, sistema užberiama užpildu - jis filtruos vamzdynus užkemšančias smėlio daleles (procesas moksliškai vadinamas sufozija, grunto išplovimu), todėl ir drenos lėčiau užsikimš ir ilgiau tarnaus. Tam gali būti naudojamas žvyras, smėlis, skalda, žvirgždas - labai svarbu, kad šis sluoksnis būtų laidus vandeniui.

Efektyvesniam drenavimui, atsakingiems statiniams (žemių užtvankos, sąvartynai) įrengiama trijų sluoksnių drenažo apsauga atvirkštinio filtro principu, tačiau pastatų drenažui tokį filtrą įrengti netikslinga. „Sakykime, gruntas yra priesmėlis. Gali atsitikti taip, kad į perforuotą dreną pradės skverbtis smulkiausios molio ar dulkinio smėlio dalelės, tačiau pastatų drenažo dreną pakanka apsukti AFM - apsaugine filtruojančia medžiaga - ir užpilti 15-20 cm smėlio-žvyro mišinio sluoksniu“.

Kartais siekiant, kad gruntas nepersimaišytų, iš viršaus klojama geotekstilė. Geotekstilė taip pat gali atlikti filtro funkciją ar netgi pakeisti filtro sluoksnį, jei naudojama daugiau nei dviejų filtruojamųjų sluoksnių sistema.

tags: #sklypo #drenazas #palanas