Kaip nustatoma žemės nuomos kaina Lietuvoje

Žemės nuoma Lietuvoje - tai galimybė žemės ūkio sklypų savininkams gauti stabilias pasyviąsias pajamas. Tačiau kaip žinoti, kiek iš tikrųjų verta jūsų žemė? Ir ką daryti, kad ji neštų maksimalią grąžą?

Kas nuomojasi žemės ūkio paskirties sklypus?

Dažniausi nuomininkai - ūkininkai, kurie ieško daugiau dirbamos žemės savo veiklai. Jie siekia plėsti pasėlių plotus, užauginti daugiau derliaus ir taip užsitikrinti stabilų pelną. Kita dažna grupė - gretimų sklypų savininkai. Tokie žmonės nuomojasi papildomą žemę, kad užtikrintų daugiau privatumo, suformuotų tvarkingą aplinką aplink savo valdas arba apsisaugotų nuo nepageidaujamų kaimynų.

Kas įtakoja žemės sklypo nuomos kainą?

Vienas pagrindinių veiksnių - žemės našumo balas. Tai rodiklis, kuris parodo, kiek derlinga jūsų žemė. Kuo balas aukštesnis - tuo daugiau galima užauginti javų, daržovių ar kitų kultūrų. Tokia žemė natūraliai yra brangesnė ir paklausesnė tarp nuomininkų. Pavyzdžiui, sklypas su našumo balu virš 50 gali kainuoti ženkliai daugiau nei su balu 30, net jei abu yra tame pačiame kaime.

Kaip sužinoti, kokia kaina nuomoti žemės ūkio sklypą?

Pirmiausia - verta pasidomėti apylinkėse. Pasikalbėkite su kaimynais ar vietos ūkininkais, kurie jau nuomoja žemę. Tai padės suprasti, kokios kainos yra „normalios“ jūsų regione. Kitas žingsnis - pasitarti su nekilnojamojo turto brokeriu, kuris specializuojasi žemės sklypų srityje.

Visuotinis kainų kilimas neaplenkė ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos. „Žemės nuomos kaina visada didėjo, bet pastaraisiais metais ji ypač išaugo, kas neabejotinai lems produktų savikainą ir už viską sumokės galutinis vartotojas“, - pabrėžė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas.

A. Macijauskas sakė nežinantis recepto, kuris galėtų sureguliuoti kainų kilimą, tačiau, jo nuomone, tą padarys pati rinka. „Ūkininkai pradės atsisakyti nuomojamos žemės. Artimiausiais metais gal ir nesumažės nuomojamos žemės plotai, tačiau jei tokios tendencijos išsilaikys, nuomojamos žemės plotai mažės. Gali nutikti ir taip, kad padaugės apleistos žemės, ypač tuose regionuose, kur žemės prastesnės“, - kalbėjo LGAA pirmininkas.

Be to, nuo 2021 metų 15 proc. GPM už nuomojamą žemę privalo sumokėti nuomotojas, kas dar labiau padidina nuomos kainą, nes tenka papildomai sumokėti 15 proc.

Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius neabejoja, kad žemės nuomos kainų kilimo pasekmės lems ūkininkų pajamų sumažėjimą. „Žemės nuoma pakilo apie 30 proc., vidutinė jos kaina rajone dabar yra 100-150 Eur, todėl ūkininkams tai kelia nerimą. Kita vertus, normalu, kad kainoms kylant visose srityse, ir žemės savininkai nori už žemę gauti daugiau pinigų“, - sakė Ž. Augustinavičius. Jo nuomone, kainų kilimas prie gero neprives, vieną dieną tas burbulas sprogs ir labai sunku numatyti pasekmes.

D. Sabulio manymu, žemės nuomos ir pardavimo kainas kelia ir teisės aktais nesureguliuota saulės ir vėjo jėgainių statymo tvarka dirbamoje žemėje. Elektros parkų vystytojai, mokėdami dideles žemės nuomos kainas, suteikia žmonėms iliuzijų, kad jei vystytojai gali tiek mokėti, tai gali ir ūkininkai. Todėl kai kurie žemės savininkai irgi pareiškia norą už hektarą gauti po 1 000 Eur, nors tokia suma ūkininkams nereali.

D. Sabulis, pridurdamas, kad dėl nuomojamos ir parduodamos žemės trūkumo ūkių plėtra labai sudėtinga. Varėnoje, viename nederlingiausias žemes turinčių šalies rajonų, žemės nuomos vidurkis - 100 Eur/ha, nors pasitaiko ir gerokai didesnių kainų, viskas priklauso nuo konkretaus žemės sklypo.

Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo Irmanto Laniausko teigimu, jų rajone saulės ir vėjo elektros jėgainių, kaip ir visoje Lietuvoje, atsiranda vis daugiau, tačiau jų statyba bent kol kas nelemia žemės nuomos ar pardavimo kainų kilimo.

Nemažos yra ir derlingų bei nederlingų žemių nuomos kainų žirklės - nuo mažiau nei 100 eurų iki 400 eurų ir daugiau. Raseinių r. už žemės nuomą žemdirbiai moka ir 160 ir 180, ir 200 Eur/ha. Nuoma nepinga, todėl ūkininkams tenka vis daugiau tam skirti pajamų.

Šakietis V. Mikšta minėjo, kad už žemės nuomą šio krašto ūkininkams tenka dar plačiau atverti pinigines - jie moka nuo 200 iki 400 Eur/ha. „Nuomos kaina priklauso ir nuo metų, situacijos, norų ir galimybių ir, aišku, nuo žemės būklės. Už nederlingą didelių pinigų tikrai niekas nemokės, o jeigu žemė naši, geroje vietoje, yra geras privažiavimas, tada bus ir atitinkama kaina“, - tvirtino ūkininkas.

Mokėdami brangiau už žemę ir jos nuomą ūkininkai nepamiršta, kad žemės ūkio supirkimo kainos nėra tiek pakilusios, jog leistų daug išlaidauti. „Sąlygiškai pasakius, mums tiek nemoka už produkciją, kiek prašo žemės savininkai. Produkcijos supirkimo kainos beveik nesikeičia jau gerą penkmetį, tik daugiau ar mažiau pasvyruoja, bet visa kita labai pabrango - trąšos, chemija, darbo atlyginimas, žemės nuoma“, - vardijo V. Mikšta.

Jaunieji ūkininkai moka daugiau!

Ar žinojote, kad jaunieji ūkininkai gauna papildomas valstybės ar Europos Sąjungos subsidijas? Tai reiškia, kad jie už nuomą gali mokėti daugiau nei kiti. Jeigu jūsų sklypu domisi būtent tokie ūkininkai - tai puiki galimybė padidinti savo pajamas.

Mokesčių reforma 2025: nuo 2026 metų apleistas turtas bus labiau apmokestinamas

Verta susimąstyti - jei jūsų žemės ūkio sklypas stovi apleistas, netrukus tai gali kainuoti daugiau. Nuo 2026 m. bus taikomi didesni mokesčiai už neprižiūrėtą žemę, todėl ekonomiškai naudingiau ją išnuomoti, nei kasmet mokėti už „tuščią vietą“.

Susimastykite o gal verta parduoti žemės ūkio sklypą ir leisti sau išvykti į užtarnautas atostogas?

Žemės mokestis

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio tarifai:

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

• Žemės mokesčio nemoka: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto; Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
• Žemės mokesčiu neapmokestinama: bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.

Nuomos rinkos vertės nustatymas

Nuomos rinkos vertės nustatymas - vis populiarėjanti paslauga. Šio vertinimo rezultatai naudingi ne tik būstų pirkėjams, bet ir investuotojams ar vystytojams.

Prieš įsigyjant gyvenamosios, administracinės, komercinės ar kitokios paskirties patalpas, fiziniai bei juridiniai asmenys nori sužinoti potencialią grąžą, kurią šis turtas duos ilguoju ar trumpuoju laikotarpiu. Tai yra ne tik pravartu, tačiau ir finansiškai atsakinga, kadangi įsigijus arba prieš įsigyjant būstą ar patalpas, aiškiau žinosite galimą scenarijų ir realią grąžą, t. y. prieš imant paskolą kredito įstaigoje galite sužinoti, kaip pelningai galėsite išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Nuomos rinkos vertės nustatymas taip pat gali būti naudingas ir ginčo atveju.

Atsirado daugiau verčių zonų

Žemės rinkoje yra daug dedamųjų, nuo kurių priklauso žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir pirkimo bei nuomos kaina - ji gali skirtis nedaug ar net labai ženkliai. Vienokia kaina gali būti našių kraštų ariamos žemės, visai kita - nederlingose vietose esančių pievų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2025 m. pradžios, palyginti su 2024 m., vidutiniškai padidėjo 1,09 karto - daugiausiai didėjo Šilutės, Šilalės, Tauragės, Alytaus, Kauno rajonuose ir Kauno mieste, o Vilniaus miesto savivaldybėje - apie 1,16 karto.

Anot NŽT, naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų, kurios nustatomos remiantis rinkos duomenų analize - konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis - ir atspindi vietos įtakos faktorių poveikį žemės vertei.

Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Didesnių gabalų sunkiai rasi

Įvairiuose Lietuvos kraštuose judesiai žemės rinkoje gana nevienodi - vienur rinka aktyvesnė, kitur sandorių mažiau. Ir kainos labai nevienodos.

RC ir Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2023 m. ariamos žemės vidutinė pirkimo kaina Kėdainių rajone siekė 6870 Eur, kaimyniniame Kauno r. - 7123 Eur, o brangiausia pirkimo kaina buvo Pasvalio r. - 8301 Eur. O štai Zarasų r. ariamos žemės ha vidutiniškai kainavo 2356 Eur, Utenos r. - 2904 Eur, o pavyzdžiui, Žemaitijoje, Plungės r. - 3895 Eur.

Šakių r. 2023 m. ariama žemė buvo perkama vidutiniškai už 7442 Eur/ha. Dabar gali prašyti ir apie 10 tūkst. Eur/ha. „Tikrai žemė pas mus nesimėto. Taip, ji brangi, bet svarbiausia, kad jos nėra kaip nusipirkti, jeigu norėtum įsigyti, nelabai ir rasi. Čia žemė gana derlinga, vertinga ir jau yra daugmaž nusistovėjęs jos naudojimas", - teigė šakietis ūkininkas Vygantas Mikšta.

Nuomos kainų žirklės

Nemažos yra ir derlingų bei nederlingų žemių nuomos kainų žirklės - nuo mažiau nei 100 eurų iki 400 eurų ir daugiau.

ŽŪDC duomenimis, 2023 m. vidutinė ariamos žemės ha nuomos kaina mažiau šimto eurų buvo Rokiškio, Šalčininkų, Zarasų ir kituose nenašiuose kraštuose, o, pavyzdžiui, Pakruojo r. siekė vidutiniškai 310 Eur, Marijampolės r. - 263 Eur, Pasvalio - 260 Eur.

Žemės nuomos kainos pagal rajoną (2023 m.)

tags: #kaip #suzinoti #kiek #moketi #uz #zemes