Lietuvoje žemės ir miško sklypų nuosavybės teisės yra registruojamos ir viešai prieinamos. Todėl norint sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, yra keli būdai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatyti sklypo numerį pagal žemėlapį, naudojantis įvairiais internetiniais įrankiais ir duomenų bazėmis.
Pirmiausia, jums reikės sužinoti tikslų dominančio nekilnojamojo turto adresą. Tą padaryti galite keliais skirtingais būdais. Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą.
1. Regia.lt Naudojimas
Naudokitės regia.lt platforma kad peržiūrėtumėte sklypų ribas, paskirtį ir jų unikalius numerius. Regia.lt yra patogi platforma, kuri leidžia vizualiai peržiūrėti Lietuvos žemės ir miško sklypus. Norėdami rasti konkretų sklypą, galite įvesti adresą, sklypo unikalų numerį arba naudoti interaktyvų žemėlapį. Pasirinkę norimą sklypą, matysite jo ribas, paskirtį ir kitą susijusią informaciją.
Vienas paprasčiausių būdų - pasinaudoti Regia.lt, kur rasite daug detalios informacijos apie jus dominantį sklypą. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus. Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
2. Informacijos Paieška Registrų Centre
Žinodami tikslų nekilnojamojo turto adresą, galite pasinaudoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamojo turto savininką.
2.1. Prisijungimas Prie Registrų Centro Savitarnos Sistemos
Tam tikslui turėsite prisijungti prie Registrų centro portalo savitarnos sistemos vienu iš leistinų ir jums priimtinų būdų. Prisijungę rasite Nekilnojamo turto ir registrą ir kadastrą.
2.2. Nekilnojamojo Turto Registro Išrašo Užsakymas
Galiausiai jums reikės pasirinkti norimo dokumento tipą (išrašą). Šiuo atveju tai - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją. Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Išrašo išdavimo prašymą taip pat galite pateikti paštu, elektroniniu paštu ar atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienu atveju reikalavimai tinkamam prašymo pateikimui skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į tam keliamus reikalavimus.
Registrų centre registruojami visi žemės ir miško sklypai Lietuvoje. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais.
2.3. Svarbi Informacija Apie Savininko Duomenis
Tačiau reikia turėti omenyje, kad gautame išraše nerasite savininko kontaktinių duomenų: Registrų centras fizinių asmenų kontaktinių duomenų (telefono numerio ar elektrinio pašto adreso) nekaupia ir neteikia. Be to, tokiu būdu užsakytas išrašas bus nuasmenintas, kuriame nebus ir savininko duomenų.
Kad gauti savininko duomenis, būtina įrodyti (pvz. pateikti atitinkamus dokumentus), kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už turto savininko (duomenų subjekto) interesą. Tai reiškia, kad norint sužinoti kam priklauso miškas ar žemės sklypas, neužteks viso labo pateikti dokumentais nepagrįstą interesą miško ar sklypo pirkimui.
Išrašo gavimas yra mokama paslauga, kurios kaina priklauso nuo skubos, kuria išrašą norite gauti.
3. Papildoma Informacija Apie Miško Žemę
Ar sklype yra miško žemės galima sužinoti internetinėje svetainėje regia.lt. Pasitaiko atvejų, kai nuperkamas ar paveldimas žemės sklypas, kuriame miško žemės nekilnojamo turto registro pažymoje nėra, bet per daug metų, jei žemės sklypas nebuvo naudojamas, atskirose vietose jame užauga miškas. Tai aktualu ir visiems žemės sklypų savininkams.
Per dešimtmetį vieną kartą visuose žemės plotuose buvo atliekama valstybinė miškų inventorizacija ir vadovaujantis tuo metu galiojančia Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra 2000 ir daugiau vienetų ir 1 metro ir daugiau vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba 4000 ir daugiau vienetų 2 metrų ir daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai.
Pastaruoju metu sugriežtėjus reikalavimams dėl apleistos žemės ir padidėjus mokesčiams už neprižiūrimą ir krūmais bei medžiais apaugusią žemę, dalis žemės savininkų pradėjo kirsti medžius ir krūmus nepasidomėję, ar jų sklypuose nėra miško žemės, įtrauktos į Valstybės miškų kadastrą. Kiti vykdydami įvairių projektų derinimus sužino, kad dalis jų žemės sklypo yra inventorizuoti kaip miško žemė.
Atskirais atvejais dėl inventorizacijos klaidų, kur kartais krūmai ar medžių šešėliai iš aerofoto nuotraukų buvo inventorizuoti mišku, vadovaujantis nustatyta tvarka išjungiami iš Miškų valstybės kadastro. Kitais atvejais, jei miškas sunaikinamas dėl neteisėtos žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena - miško aikštė - galimai sunaikintas miškas) ir inicijuojamas tyrimas dėl įvykdytos veiklos.
Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miško savininkas ar bendrasavininkiai turi pareigą ir privalo mišką atsodinti. Ši nuostata galioja naujiems savininkams, jei buvę miško savininkai gavo leidimai kirsti mišką, vykdė plynus kirtimus, tačiau per trejus metus jo neatkūrė.
Tarp miško žemės savininkų miškas gali būti padalintas tik pirmiesiems savininkams, nepriklausomai nuo miško ploto. Kitais atvejais - jei miško žemės atskiros dalys bus ne mažesnės kaip 5 hektarai. Jei miško žemė sudaro tik dalį sklypo, miško žemė gali būti atskirta nuo žemės ūkio naudmenų.
Privačioje žemėje įveisti miškus ir paversti juos kitomis naudmenomis žemės ir miško savininkai gali teisės aktų nustatyta tvarka. Miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis reglamentuoja 2011 metų rugsėjo 28 dienos Vyriausybės nutarimas Nr.
4. Kiti Patarimai
Ieškant patinkančio sklypo savo namo statybai ir važinėjant po įvairias vietas, kartais atrandame sklypus, kurie mums patinka, tačiau jų nerasime skelbimų portaluose. Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko. Tikrai ne visus buvo galima iškart lengvai surasti. Mums teko parašyti vieno sklypo savininko draugui ir paprašyti kontakto. Be abejo, ieškant kontaktų nereikia peržengti ribų.
Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google. Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą.
Įsigydami žemės sklypą piliečiai turėtų pasidomėti ir pasitikslinti miško žemės ribas Miškų valstybės kadastro registre. Švenčionių rajone visi miško plotai buvo naujai inventorizuoti 2009-2010 metais vykdant valstybinę miškų inventorizaciją Švenčionėlių ir Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje. Neteisėtai iškirsti miškai turi būti atkurti per vienerius metus nuo kirtimo fakto nustatymo.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyr.