Bankas „Snoras“ labai savotiškai investavo indėlininkų ir klientų lėšas. Už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirkti rūmai Prancūzijos Nicos kurorte, didžiuliai butai Vilniaus Senamiestyje ir prabangūs automobiliai.
„Snoro“ rūmai Nicoje pribloškia savo prabanga.
Šis turtas registruotas banko ar jo antrinių įmonių vardu, tačiau nušalintieji banko vadovai juo naudojosi kaip savo nuosavybe. Rūmai Nicoje įvertinti daugiau kaip 5 mln. eurų (daugiau nei 17 mln. Lt), maždaug tiek pat įvertinti ir „Snoro“ nekilnojamojo turto objektai Vilniaus senamiestyje. „Snorui“ taip pat priklauso ne vienas prabangus „Jaguar“, „Porche“, „Maybach“ markės automobilis.
Prabangus Turtas Užsienyje
DELFI žiniomis, bankui priklauso ir didelis butas Ukrainoje, Kijeve. Jį planuota įrengti labai prabangiai, kone kaip antrą „Ermitažą“.
Vien rūmai Nicoje, kurių plotas - 572 kvadratiniai metrai, verti apie 5 mln. eurų (daugiau nei 17 mln. Lt). DELFI žiniomis, raktus nuo šių rūmų turi bankininkų pasitikėjimą įgijęs Prancūzijos pilietis. Tiek pačiai vilai, tiek prabangiems baldams, paveikslams ir kitoms detalėms daugiausiai buvo leidžiamos ne banko akcininkų ir vadovų, o paties banko lėšos.
Nekilnojamasis Turtas Vilniuje
DELFI žiniomis, banko vardu registruoti bent trys prabangūs butai pačioje Vilniaus širdyje, Gaono gatvės 9, 10 ir 17 numeriais pažymėtuose namuose. Pirmojo buto plotas - beveik 200 kvadratinių metrų. Jis vertinamas maždaug 6,65 mln. Lt. Antrasis, 105 kv. m ploto, kainuotų 2,43 mln. litų. Didžiausi apartamentai, Gaono g, 17, vertinami net 8,5 mln. Lt.
Gaono gatvės apartamentai nepanašūs į „įšaldytą“ nekilnojamąjį turtą, kurį bankas būtų ketinęs parduoti. Vyno rūsys su brangių gėrimų kolekcija, meno kūriniai, prabangūs baldai, raudonmedžio durys - viskas apartamentuose buvo paruošta naudojimui. Ir, tikėtina, buvo naudojama toli gražu ne tiesioginei banko veiklai. Pro apartamentų langus atsiveria senamiesčio panorama, prie pat - prestižinis „Stiklių“ restoranas, Austrijos ir Prancūzijos ambasados.
Gaono g. 8 automobolių stovėjimo aikštelėje aptiktas ir prabangus sportinis „Spyker“ markės automobilis. LNK televizija penktadienį pranešė, kad butuose Gaono gatvėje šeimininkavo du didžiausi „Snoro“ akcininkai: Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Bankui taip pat priklauso ir pastatas Bokšto g. 10. Jo plotas - net 1200 kvadratinių metrų.
Automobiliai
DELFI gauti duomenys rodo, kad „Snoras“ indėlininkų ir investuotojų bankui patikėtas lėšas leido ne tik prabangiam nekilnojamajam turtui, bet ir ne mažiau prabangiems automobiliams. „Snoro“ turto sąraše - viena „Maybach“ markės mašina, kelios „Spyker“, viena „Porche Cayenne Turbo“, prabangus „Mercedes-Benz“.
DELFI šaltinių duomenimis, visi šie automobiliai registruoti banko centrinės buveinės Vilniuje vardu, bet dabar jie yra Rygoje. DELFI žiniomis, dar dvi mašinos - prabangūs „Jaguar“ ir „Spyker“ - rieda Londono gatvėmis. Didžiojoje Britanijoje pastaraisiais metais gyveno didžiausias „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas.
Turto Pardavimas
Banko, kuriam bankroto byla buvo iškelta dar 2011-ųjų gruodį, turtas parduodamas tiktai dabar. Tačiau tai turtas, kuris nėra saugiai padėtas kambaryje ir pirkėjo gali laukti metų metus.
Kitą savaitę prasidėsiančiame banko turto pardavimo etape bus parduodama daugiau nei 250 nekilnojamojo turto objektų. Tai - butai, namai, įvairios paskirties pastatai, kuriems laikas - kaip žudikas. Ypač kai tie statiniai neprižiūrimi.
„Snoro“ banko veikla Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla buvo iškelta tų pačių metų gruodžio 7 dieną.
Parduodamo turto sąraše dar lieka 88 nekilnojamojo turto vienetai ir dar du laikinai neparduodami objektai, dėl kurių vyksta teisiniai ginčai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Būstinės Pardavimas
„Snoro“ buveinę sostinės Vivulskio gatvėje bankroto administratorius pardavė Kinijos verslininko kontroliuojamai bendrovei „Alsana“. „Buveinė buvo ryškiausias turto sąrašo objektas, pelnytai susilaukęs daug dėmesio, o jo pardavimo procesas buvo sklandus, nors techniškai ir sudėtingas. Anot jo, pirkėjui perleista ir žemės sklypo nuomos teisė.
„Snoro“ būstinės pardavimas pradėtas 2016 metų pabaigoje, pradžioje ją bandyta parduoti už 5,307 mln. eurų. Kartu su „Snoro“ administracinėmis patalpomis parduotas kiek didesnis nei 65 kvadratinių metrų sandėlis, perleista ir žemės sklypo nuomos teisė. Pastatas parduotas su jame esančiu kilnojamuoju turtu.
Registrų centro duomenimis, 100 proc. „Alsanos“ akcijų valdo Kinijos pilietis Zhan Biao Wangas. „Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkritį. Buvę didžiausi jo savininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.
„Galop atsirado turintis viziją ir finansinių galimybių investuotojas, kuris, tikiuosi, sėkmingai realizuos ambicingus plėtros planus“, - pranešime spaudai sakė G. Adomonis.
Turto Būklė
Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, prieš porą metų atsakydama į šį klausimą, aiškino, kad, norint parduoti brangesnį pastatą ar butą, būtina atlikti turto vertinimą. Tokie procesai esą užtrunka.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis aiškino, kad labiausiai pirmaisiais metais nuvertėja anksčiau patraukliai atrodęs, tačiau be priežiūros paliktas nekilnojamasis turtas. Jo kaina gali sumažėti 10-20 procentų.
Vienas garsiausių užsienyje esančių „Snoro“ objektų - pastatas Prancūzijos Nicos kurorte. Jo plotas - 572 kvadratiniai metrai, vertinamas 5 mln. eurų. Bet ir jo stogas kiauras...
G.Adomonis pripažino, kad vilos būklė nėra pati geriausia, statiniui reikia renovacijos. Jos stogas kiauras, sudūlėjusios konstrukcijos. Bet dėl finansinės banko situacijos remontas ar kitos investicijos į ją nebuvo ir turbūt nebus atliekamos. Todėl ir šis objektas kažkam greičiausiai atiteks pusvelčiui.
Lietuvoje bankas nebeturi tokios vertės objektų, didžiąją dalį likusio neparduoto turto sudaro žemės sklypai.
Administratoriaus komanda šiemet taip pat pardavė 460 kilnojamojo turto objektų už bendrą 67,2 tūkst. eurų.
Objektai išsibarstę po visą Lietuvą. Bankroto administratoriaus komanda netrukus prasidėsiančiame „Snoro“ turto pardavimo etape tikisi parduoti prabangų butą Vilniaus senamiestyje. Už 104 kvadratinių metrų ploto butą ir automobilio stovėjimo vietą Gaono gatvėje bus prašoma 332 870 eurų.
„Snoras“ taip pat parduoda butus Vilniuje, Druskininkuose, Klaipėdoje, Šiauliuose. Tarp komercinių nekilnojamojo turto objektų pirkėjai ras banko veiklai naudotus Alytaus, Kauno, Tauragės, Šiaulių, Mažeikių filialų pastatus. Taip pat Vilniuje bus parduodamas žemės sklypas greta Pilaitės prospekto ir vakarinio aplinkkelio, viešbutis Vingrių gatvėje.
Pirkėjo lauks medienos perdirbimo įmonė Kelmės rajone, kavinė Palangos J.Basanavičiaus gatvėje, kiti nekilnojamojo turto objektai.
Kaip nurodoma „Snoro“ bankroto administratoriaus ataskaitoje, iki praėjusių metų pabaigos buvo neparduoti 309 šiam bankui Lietuvoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Tai ir iš skolininkų perimti, ir banko istoriškai turėti pastatai. Užsienyje buvo likę 5 neparduoti objektai.
Tačiau „Snorui“ praėjusiais metais vis dar priklausė 65 nekilnojamojo turto objektai, kurių turto vertinimas netgi nebuvo parengtas. Jie bus parduodami tik atlikus šią procedūrą.
Teismai ir Buvę Vadovai
Teismo duomenimis, V. Antonovas ir A. Baranauskas nuteisti kalėti už aštuonis tyčinius nusikaltimus. „Visi nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje bendrai tiek su R. Baranausku, tiek su V. Antonovu. Anot G. Dzedulionio, V. Antonovas ir R. Baranauskas vadovavo tai visai grobstymo procedūrai.
Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjo, prieš savaitę V. Antonovas ir R. Baranauskas nuteisti už akių. Teisėjas aiškino, kad V. Antonovo tėvui paprašius, Rusijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kaltinamojo nužudymo.
Pasak G. Dzedulionio, nuteistieji iš viso pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų - valstybei. Patenkinus ieškinį, teismas iš abiejų nuteistųjų taip pat priteisė konfiskuoti 105 mln. eurų kaip nusikalstamu būdų įgytą turtą.
Administratoriaus Išlaidos
Nė vieno iš buvusių banko „Snoras“ vadovų atlyginimas toli gražu neprilygo laikinojo banko administratoriaus Simono Freakley uždarbiui. Jis per mėnesį gaudavo 140 tūkst. eurų.
Kito administratoriaus brito Neilo Cooperio alga buvo kuklesnė, bet irgi įspūdinga - 29 tūkst. eurų. Algą N.Cooperiui patvirtino „Snoro“ kreditorių komitetas, kuriame daugumą sudaro valstybinių institucijų atstovai.
2012 metais banko „Snoras“ kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratoriaus N.Cooperio pateiktą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad jis per 5 mėnesius patyrė 9,7 mln. eurų išlaidų.
„Snoro“ banko bankrotas