Pastaruoju metu įvyko svarbių pakeitimų socialinio būsto nuomos įstatyme, kurie turi įtakos asmenims ir šeimoms, pretenduojantiems į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pakeitimus, susijusius su kompensacijų gavimu, reikalavimus ir apribojimus.

Socialinio Būsto Nuomos Sutarties Keitimas
Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Asmuo ar vienas iš šeimos narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą.
Nauji Reikalavimai Kompensacijoms Gauti
Nuo 2024 m. sausio 2 d. baigia galioti anksčiau priimti sprendimai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimo. Asmenys ir šeimos, dėl kurių sprendimai priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi pateikti prašymus iš naujo.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius pakeitimus:
- Giminystės Ryšio Patikrinimas: Norint gauti kompensaciją, prie reikalingų dokumentų reikia pridėti pažymą apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą. Šią pažymą išduoda VĮ „Registrų centras“. Teikiant prašymą dėl pažymos, reikės pateikti nuomotojo sutikimą dėl giminystės ryšio tikrinimo.
- Metinės Nuomos Kainos Apribojimas: Išsinuomojo būstą, kurio metinė nuomos kaina viršija 60 proc.
- Pajamų Dalis: Kurių 40 proc. pajamų dalis per mėnesį lygi arba didesnė už nuomos kainą (pagal naująją Įstatymo 18 str.
Pagal naująją Įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. išsinuomojo būstą, priklausantį jų ar jų šeimos narių artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, seneliams, vaikaičiams, broliams, seserims).
Kreipimasis Dėl Kompensacijos
Asmenys ar šeimos, norėdami gauti Kompensaciją, kreipiasi į Neringos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Taikos g.
Savivaldybės Būsto Nuomos Mokestis
Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika.
Šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų.
Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d.

Problemos Kaune Ir Teisiniai Aspektai
Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas. Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.
Visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms. Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto. „Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko. Advokatės D.Višinskienės pastebėjimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Tąsyk kreipėsi suglumusi klientė: dešimtmečius gyveno neprivatizuotame, po skyrybų padalintame bute. 2002 m. "Tai buvo vienas pirmųjų nerimo signalų Kaune: nejau, jei mano pajamos didės - ateityje neteksiu būsto? Kokiu pagrindu, jei visą gyvenimą čia gyvenau?".
Dviejų šią vasarą taikos sutartimi teisme baigtų bylų faktinės aplinkybės panašios. Vienu atveju, mirus pagrindinei būsto nuomininkei V.T. ir perrašant 1985 m. Antruoju atveju daugiau nei 50 metų nuomojamose patalpose gyvenantys kauniečiai - motina ir sūnus - tik šiemet, kreipęsi dėl galimybės nusipirkti butą, sužinojo, kad jam taikomas socialinio būsto statusas.
Tuo tarpu mirus pagrindiniam nuomininkui J.M., iš tikrųjų su jo šeimos nariais tęsėsi gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai.
"Įstatymas neturi grįžtamosios galios. Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas."
Ieškinyje pasiremta ir teisės aktais, nustačiusiais, jog nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. pabaigos, pagrindu būstą nuomojantiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta viršijus turto ir pajamų ribą, šių nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas neturi ribojimų, taikomų sutartims, sudarytoms nuo 2003 m.
D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė. "Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus. Teoriškai šalys sutartį gali keisti. Vis dėto pastebėjome, kad kai 2009 m.
Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme. Vien iki 2009 m.
Socialinio Būsto Gavimo Tvarka Vilniuje
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Asmenys ir šeimos, kurie gali pretenduoti į socialinį būstą Vilniuje:
- Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Asmenys ir šeimos išbraukiami iš sąrašų, jeigu:
- Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
- Asmuo yra be šeimos;
- Asmuo turi negalią;
- Šeimoje yra asmenų su negalia;
- Šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
- Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Svarbios sąvokos:
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
- Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Pagalbos Kontaktai Ir Avarinės Situacijos
Iškilus grėsmei žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir, priklausomai nuo aplinkybių, kvieskite policiją, greitąją pagalbą ar ugniagesius.
Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuos vandens skaitiklį.
Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių.
Apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. Pastebėję sutrikimus vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu.
Dėl dujų nuotėkio skambinkite avarinei dujų tarnybai.
Pavyzdžiai Neringos Savivaldybėje
Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-101 „Dėl savivaldybės socialinio būsto išnuomojimo duomenys neskelbtini, neįrašytai į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą “ išnuomotas 27,54 kv. m naudingo ploto būstas neįgaliam asmeniui, vienam auginančiam vaiką.
Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-100 „Dėl savivaldybės socialinio būsto išnuomojimo duomenys neskelbtini, neįrašytai į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą “ išnuomotas 51,39 kv. m naudingo ploto būstas neįgaliam asmeniui.
Išnuomotų patalpų naudingas plotas (kv. m) pagal Neringos savivaldybės tarybos sprendimus
Toliau pateikiami duomenys apie išnuomotų patalpų naudingą plotą (kv. m) pagal Neringos savivaldybės tarybos sprendimus įvairiais metais:
| Metai | Sprendimo data | Sprendimo numeris | Išnuomotų patalpų naudingas plotas (kv. m) |
|---|---|---|---|
| 2016 | 2016-07-21 | Eil. | [Duomenys] |
| 2017 | 2017-08-24 | NR. | [Duomenys] |
| 2018 | 2018-06-28 | NR. | [Duomenys] |
| 2019 | 2019-06-27 | NR. | [Duomenys] |
| 2019 | 2019-06-27 | NR. | [Duomenys] |
| 2020 | 2020-08-27 | NR. 6. | [Duomenys] |
| 2021 | 2021-08-26 | NR. 7. | [Duomenys] |
| 2021 | 2021-08-26 | NR. 7. | [Duomenys] |
tags: #soc #bustu #pakeitimai