Žirmūnai, vienas populiariausių naujakurių Vilniaus mikrorajonų, išgyvena intensyvios plėtros laikotarpį. Dėl patogios lokacijos ir gerai išvystytos infrastruktūros, NT kainos čia kilo kaip ir visame Vilniuje. Tai supranta ir NT vystytojai - aktyviai ieško laisvų plotų, kur būtų galima statyti daugiabučius.
Tačiau intensyvėjanti plėtra kelia nerimą vietos gyventojams. Žirmūniečiai nerimauja dėl mikrorajono plėtros jį tankinant. „Delfi būstas“ gavo ne vieną Žirmūnų bendruomenės laišką, kuriame gyventojai skundžiasi neapgalvota, chaotiška ir nesuprantama Žirmūnų plėtra, kai senos statybos daugiabučių kvartale įterpiamas naujos statybos pastatas.
Šiuo metu žirmūniečiai vienijasi dėl trijų projektų: Minties g. 42 B, Žirmūnų g. 48 B, Tuskulėnų g. 3 A. Portalo Citify duomenimis, statyti pradėtas daugiabutis Tuskulėnų gatvėje, pirmieji du projektai dar yra derinami.
Gyventojų teigimu, pirmiausia, iš vietos bendruomenės atimamas žaliasis plotas. Taip pat žmonės kelia klausimus dėl automobilių parkavimo, padidėsiančio automobilių kiekio jų kvartalo gatvėse ir prasto estetinio vaizdo. Gyventojai savo laiškuose rašo, kad ketina pildyti peticiją dėl Žirmūnų tankinimo, taip pat rašė skundus, raštus Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei. Pastarosios atsako, gyventojų teigimu, dar nėra sulaukta.
Vilniaus miesto savivaldybė, šiandien paklausta apie Žirmūnų plėtrą mikrorajoną tankinant, kiek tvarūs ir darnūs ir planuojami nauji daugiabučiai, dėl kurių pyksta vietos gyventojai, atsakė, kad laikosi savo jau išsakytos pozicijos, kuri pateikta aukščiau ir pridūrė: „Vilniaus miesto bendrasis planas dalyje sovietmečiu statytų rajonų numato, jog juose nauja statyba galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros - investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma - 100 Eur/ kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius.“
Žirmūnų skvero vizualizacija
Tankinimas: Miesto Augimo Būtinybė ar Gyventojų Diskomfortas?
Tankinimas Skandinavijoje populiarus miestų planavimo metodas, kai teritorijose, kuriose jau yra pastatų, statomi nauji. Tačiau vykdant rajonų plėtrą juos tankinant, reikėtų suprasti, kad šis metodas turi būti naudojamas atsargiai, o kai kuriais atvejais racionalus ir tvarus tankinimas yra neįmanomas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros docentas dr. Matas Cirtautas yra sakęs, kad daug diskusijų kelianti nauja statyba senuosiuose mikrorajonuose yra galima, tačiau reiktų suprasti, kad šios teritorijos buvo suformuotos taikant visai kitus nei dabartiniai gyvenamosios aplinkos standartus.
Urbanistas aiškina, kad, nepaisant panašios pastatų estetikos, šios teritorijos gali būti labai skirtingos. Pirmieji, dažniausiai arčiau miesto centro išsidėstę mikrorajonai, nors juos sudarančių pastatų kokybė ir prastesnė, yra erdvesni, o per 5-6 dešimtmečius jie tapo ir „žalesni“ nei aplinkinės miesto dalys. Dėl patogesnės padėties ir laisvesnės struktūros, juose statomi pastatai, tikėtina, suteikia šiems urbanistiniams dariniams daugiau erdvinio išbaigtumo.
Vėlyvuoju sovietmečiu statyti mikrorajonai, anot pašnekovo, projektuoti intensyvesni, aukštesni, jiems būdingos uždaresnes erdves formuojančios pastatų grupės, todėl juose vietos naujai gyvenamajai statybai, ypač vidinėse zonose, sunku rasti. Šie padėties ir erdvinės struktūros skirtumai lemia ir dabartinį šių miesto dalių raidos potencialą. Urbanistas tęsė, kad, kita vertus, iki šiol galime matyti vykdomus projektus, kuriuos įgyvendinus buvę atviri žemės „lopinėliai“ pašalinami iš bendros mikrorajono erdvių struktūros, mainais nepasiūlant esamiems ar potencialiems rajono gyventojams nieko naujo.
Mažiau problemų, anot eksperto, kelia ir iš esmės pozityvios kaitos ženklais galima laikyti mikrorajonų pakraščiuose, greta tranzitinių gatvių vykstantį užstatymo tankėjimą. Nes šie objektai dažniausiai neapkrauna ir taip menkos vidinės mikrorajonų infrastruktūros (pvz., privažiavimų prie esamų pastatų).
Kad žalio lopinėlio senos statybos mikrorajone atidavimas daugiabučiui be kompensacijos gyventojams nėra pavyzdingiausia praktika, sako ir „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, mikrorajono tankinimas gali turėti įtakos ir kalbant apie NT kainą tame mikrorajone.
„Turto vertė, jo patrauklumas yra neatsiejami nuo jo vietos. Kita vertus, tai, kad nekilnojamasis turtas negali pakeisti savo vietos (bent jau įprastu atveju), nereiškia, kad pati vieta negali pasikeisti, evoliucionuoti, ar priešingai - suprastėti“, - pažymi pašnekovas.
Jis tęsia, kad vietos patrauklumą apibrėžia ne jos geografinės koordinatės, o įvairūs veiksniai, kuriuos rinkos dalyviai laiko patraukliais arba ne. Teigiamų savybių įtaka glaudžiai susijusi su jų prieinamumu.
„Tokie veiksniai kaip upės ar ežerai yra santykinai pastovūs, todėl kalbant apie teritorijų evoliucija daugiau dėmesio verta skirti žmogaus veiklos įtakai. Vilniuje turime puikių pavyzdžių, kuomet nepopuliariose teritorijose vystytojų pastangomis sukuriamos išties patrauklios vietos gyvenimui. Tarp naujesnių pavyzdžių išskirti galima Architektūros parką (Paupio ir Markučių teritorijos), tarp senesnių - Šiaurės miestelį. Sovietmečiu kylant naujiems miegamiesiems rajonams, daugeliui jie buvo kur kas patrauklesni nei tuo metu ganėtinai apleistas Vilniaus senamiestis. Vykdant senamiesčio tvarkybos darbus, jo patrauklumas ženkliai išaugo, ir šiandien tai - viena brangiausių teritorijų visoje Lietuvoje“, - aiškina NT ekspertas.
Turto vertės pokytis vertinamas trimis aspektais
Žirmūnų bendruomenė nerimauja ne tik dėl būsimos papildomos gatvių apkrovos, žaliosios zonos praradimo, bet ir turi nuogąstauja, kad tankinant mikrorajoną, jis praras patrauklumą ir turto vertė jame mažės.
T. S. Kvainicko teigimu, kokią įtaką mikrorajono patrauklumui ir turto jame vertei turės vykstantys pokyčiai, reikėtų vertinti remiantis trimis aspektais.
„Yra trys aspektai: ribotų patrauklių savybių didinimas ar mažinimas, naujo objekto santykis su prieš jį egzistavusiu objektu bei jo santykis su kitais šalia išliekančiais objektais. Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, ar naujas objektas sukurs daugiau pridėtinės vertės, ar - atvirkščiai. Pavyzdžiui, nauja gamykla šalia Vilniaus miegamojo rajono būtų visiškai nepriimtina, tačiau naujų darbo vietų sukūrimas nedideliame miestelyje turėtų kardinaliai priešingą efektą. Parko suardymas gyvenamajame mikrorajone tam, kad vietoje jo pastatyti gamybos įmonę, būtų sutiktas priešiškai, tačiau gamyklos projektas LEZ‘e už miesto ribų, vietoje kokios griūvančios fermos - sveikintinas. Ir paskutinis veiksnys - naujo objekto santykis su jo kaimynyste. Gamykla niekaip nesisieja su tankiai apgyvendintomis teritorijomis, tuo tarpu naujos darbo vietos užmiestyje sukuria pagrindą miestų augimui ir plėtrai“, - aiškina NT analitikas.
T. S. Kvainickas pažymi, kad visgi gamykla yra labai kardinalus pavyzdys, kurio įtaką vertinti yra ganėtinai paprasta, tačiau įvardintos taisyklės išlieka aktualios ir kitų pastatų atveju. Tarp senų pastatų atsiradęs naujas daugiabutis bendru atveju turi teigiamos įtakos, nes į jį atsikelia nauji gyventojai, dažniausiai kiek jaunesnio amžiaus. Tai turi teigiamos įtakos gyventojų kaitai, amžiaus vidurkio mažėjimo tendencijai, nes skatina keltis ir kitus gyventojus.
„Šeškinės mikrorajonas dėl savo tankumo pasižymi labai ribota naujų objektų plėtra, todėl gyventojų kaita čia yra mažesnė. Visiškai priešingas scenarijus yra Pašilaičiuose, kur nuolat statomi nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, į kuriuos atsikelia jaunos šeimos. Taigi, žvelgiant kiek plačiau, nauja daugiabučių statyba yra teigiamas veiksnys. Kita vertus, tai, kas yra gerai platesnei žmonių grupei, gali būti ne taip patrauklu individualiems asmenims. Jeigu naujas daugiabutis užstos gražų vaizdą pro langą senbuviams, jis neabejotinai sumažins tokio būsto patrauklumą“, - akcentuoja pašnekovas.
NT analitikas tęsia, kad būna ir tokių situacijų, kai vienas teigiamas elementas keičia kitą teigiamą elementą, ir tenka įvertinti, kurio iš jų įtaka reikšmingesnė.
„Parkai, žalios erdvės gyvenamosiose teritorijose yra išties svarbesnės nei nauji daugiabučiai, todėl pastarųjų statyba skatintina tik tuomet, kai jie prikelia teritorijas, panaikina apleistus pastatus, o ne sutvarkytas žaliąsias erdves. Kita vertus, Vilnius yra žalias miestas, ir tikrai ne visos teritorijos gali pagrįstai skųstis žaliųjų erdvių trūkumu. Nemaža dalis pastatų, ypač statytų sovietmečiu yra ne pačios geriausios estetinės būklės, todėl tie atvejai, kuomet iš keturių žalių zonų, lieka trys, tačiau nauji statiniai yra patrauklesni už čia jau esančius, veikiausiai, turėtų būti vertintini naujų daugiabučių gyvenamųjų namų naudai, t.y. tokie pastatai sukuria teigiamą įtaką. Tai nereiškia, kad vos pastačius naują pastatą, akimirksniu pabrangsta kaimynystėje esantys butai, tačiau tokie pokyčiai paskatina demografinį atsinaujinimą ir turto vertės augimo tendenciją. Kita vertus, jei teritorijoje esantys daugiabučiai yra tvarkingi, ir naujas pastatas nepadidina vidutinio estetinio lygio, tuomet žalios zonos praradimas vertintinas kaip neigiamas veiksnys“, - paaiškina T. S Kvainickas.
Naujausi planai - šalia Žirmūnų ir Kareivių gatvių planuojamas nemažas naujų daugiabučių ir verslo centro kompleksas. Kol kas informacijos apie jo vystymą nėra, atliekamos detaliojo sklypo plano koregavimo procedūros (planuojamas žemės sklypo padalijimas nustatant sklypams komercinės paskirties objektų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių teritorijos naudojimo būdus, užstatymo aukštį, intensyvumą, tankį bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu).
Šalia šio sklypo jau yra Lietuvos banko būstinė, neseniai baigtas daugiabučių kompleksas „Verkių sodas“. Maža to, kitapus gatvės, viešai prieinamais duomenimis, taip pat planuojamas daugiabučių projektas, tačiau apie jį informacijos irgi nėra daug. Tiesa, šalia šio planuojamo projekto numatomas parkelis-skveras.
Žirmūnų skvero projektas
Žirmūnų gyventojai, matydami tokias intensyvias statybas šioje mikrorajono vietoje, nerimauja, kad būsimi pokyčiai galimai apsunkins automobilių ir viešojo transporto eismą Žirmūnų ir Kareivių gatvėmis. Taip pat keliami klausimai dėl žaliųjų zonų trūkumo.
Žirmūnuose gyvenanti Asta „Delfi būstui“ sako, kad rytais ir taip tenka stovėti spūstyse, nepriklausomai nuo to, kokią transporto priemonę ji renkasi - viešąjį transportą ar nuosavą automobilį.
„Nors Žirmūnai nėra toli nuo centro, bet spūsčių Kareivių gatvėje piko metu būna, žmonės pro čia važiuoja ir į kitus mikrorajonus. Pastačius daugiau daugiabučių, eismas bus dar intensyvesnis. Be to, kur tie žmonės statys automobilius, jeigu, pavyzdžiui, nepirks automobilio stovėjimo vietos? Arba vėliau įsigis automobilį. Mano nuomone, statoma neapgalvotai, visai nepaliekama laisvos vietos, viskas apstatyta, nieko keisto, kad žmonės keliasi gyventi į užmiestį“, - komentuoja vietinė gyventoja.
Vilnietės teigimu, gyventojus piktina ir tai, kad nei vystytojas, nei savivaldybė nesitaria su bendruomene, naujas statybas pristato jau kaip faktą ir žmonės gali reikšti savo nuomonę nebent dėl želdynų aplink naujus daugiabučių kvartalus kiekio.
„Su mumis niekas nesitaria, stato tiek daugiabučių, kiek nori verslininkai, o mes turime kankintis spūstyse“, - nuogąstauja Asta. Panašios mintys liejasi ir socialiniuose tinkluose, kur aktyvūs Žirmūnų gyventojai dalijasi būsimais projektais mikrorajone. Gyventojai teigia, kad Žirmūnuose ir taip nėra pakankamai žaliųjų zonų, netrūksta problemų dėl vietų automobiliams statyti, susidaro spūsčių ir pan.
Savivaldybė teigia, kad viskas kontroliuojama
Kad plėtra Žirmūnuose intensyvėja, pernelyg stebėtis nereikėtų. Vilniaus miesto savivaldybė yra įvardijusi, kad šis mikrorajonas - vienas iš prioritetinių, kuriuose numatoma intensyvesnė dviračių, pėsčiųjų takų, žaliųjų zonų plėtra.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad intensyvėjanti Žirmūnų plėtra yra natūralus miesto augimo procesas: Žirmūnai iš sovietinio miegamojo rajono virsta daugiafunkce miesto centro tąsa.
„Ir toliau sieksime, kad čia atrastų daugiau darbo vietų, paslaugų, būsto įvairovės, miestietiškam gyvenimo būdui pritaikytos gatvės ir viešos erdvės, kad gatvėse telktųsi socialinis gyvenimas ir paslaugos, o saugiuose kiemuose būtų galima ramiai žaisti vaikams“, - tikina pašnekovas.
Kalbėdamas apie jau esamas ir galimai būsimas transporto spūstis šiame mikrorajone, M. Pakalnis pabrėžia, kad kompaktiškas miestas mažina transporto kamščius, nes arčiau namų galima rasti darbo vietų ir paslaugų. O vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas pabrėžia, kad, kaip ir visame mieste, su judumu susiję pokyčiai yra planuojamo komplekso priemonių rezultatas.
„Kalbant konkrečiau apie Žirmūnų teritoriją, čia numatyta gerinti viešojo transporto galimybes (planuojamos A juostos tiek Kareivių, tiek Kalvarijų g.), teritorijos prieigose yra puikus viešojo transporto pasirinkimas, susikerta kelios greitųjų autobusų linijos, jau dabar miestas gana gerai pasiekiamas dviračiais, o artimiausiais metais įrengus trūkstamas jungtis situacija dar pagerės, tad poreikio judėti automobiliu čia bus vis mažiau. Tai lemia ir pati vieta - vos 2 km nuo miesto centro“, - komentuoja pašnekovas.
Miestas turės spręsti tam tikras problemas
Apie Žirmūnų daugiafunkciškumą ir neišvengiamą plėtrą kalba ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. Pasak jo, Žirmūnai dar sovietmečiu buvo projektuojami ne tik kaip gyvenimo, bet ir gamybos, karinės infrastruktūros rajonas.
„Dabar Žirmūnai turbūt yra vienas iš labiausiai besikeičiančių mikrorajonų Vilniuje. Tai, kas šiuo metu vyksta, ta naujausia, intensyviausia plėtra, visa tai yra tose teritorijose, kurios anksčiau turėjo kitas funkcijas“, - pažymi pašnekovas.
Tai lėmė, kad tose teritorijose nėra suplanuota gyventi skirtos infrastruktūros: žaliųjų zonų, patogesnio susisiekimo su miesto centru. Kita vertus, rajonas, pasak M. Statulevičiaus, turi potencialo, nes viešojo transporto sistema suplanuota patogiai, nors vadinamosios A juostos bent jau Kareivių gatvėje tikrai trūksta.
Tačiau, anot pašnekovo, situaciją kiek gerina gerai išvystyta dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra, ypač toje Žirmūnų dalyje, kuri yra arčiau miesto centro.
„Tikrai yra projektų, kurie greitai bus įgyvendinami. Jie sukurs papildomos infrastruktūros; jau dabar matome, kad Žirmūnų gatvė ne visada lengvai ir greitai išvažiuojama. Savivaldybei bus galvos skausmas, nes gatvė yra, bet ji - keturių juostų, kol kas autobusų juostai vietos nelieka, nors jos ten reikėtų. Šiuo atveju viešasis transportas pralaimi konkurencinę kovą su automobiliais, nes su visais lygiai taip pat stovi spūstyje“, - pažymi M. Statulevičius.
Nepaisoma vietos bendruomenės interesų
Reikia pripažinti, kad miestas turi tvarkytis, buvusios kiek apleistos vietos privalo būti atnaujintos. Nors miestiečiai jose labiau nori matyti parkus ir skverus, urbanisto Vytauto Buinevičiaus teigimu, miestas turi tankėti, gyvenamųjų vietų turi daugėti, nes tai yra gyvenimo užmiestyje alternatyva.
Tačiau, kad gyvenimas mieste netaptų miestietį neigiamai veikiančių veiksniu, labai svarbu, kaip vykdomas tas tankinimas ir naujų daugiabučių plėtojimas. Problema, anot urbanisto, ta, kad šiandien mažai galvojama apie papildomą naudą mikrorajonų senbuviams.
„Tai kad žmonės atvyksta į miestą gyventi, yra gerai, bet labai svarbu, kaip tankinama, statoma. Ar tas projektas „reaguoja“ į aplinką, ar ne. Aš manau, kad kiekvienas naujas projektas, atsirandantis sename daugiabučių rajone, turi atnešti naudos. Negalima sau leisti prabangos nereaguoti į aplinką. Kiekvienas naujas pastatas gali arba pagerinti situaciją, arba pabloginti. O problemų yra daug, ir reikia, kad kiekvienas projektas būtų išnaudotas aplinkai gerinti. Vadinasi, reikia geriau suformuoti erdves, pagerinti viešąją erdvę, pasodinti daugiau želdynų ir suformuoti skverą viso kvartalo bendruomenei. Reikia, kad būtų sukurta papildoma nauda ten jau gyvenančiai bendruomenei“, - pažymi V. Buinevičius.
Sostinės Žirmūnų seniūnijoje bus atnaujinama erdvė tarp Žirmūnų ir Kareivių gatvių. Išskirtinės viešosios erdvės projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko teritorijos sutvarkymo rangovus - Vilniaus m.
„Žirmūnų skveras taps dar vienu stipriu akcentu atnaujinamų Vilniaus viešųjų erdvių žemėlapyje. Kuo daugiau aktyvaus laisvalaikio, sporto erdvių sukursime, tuo patogiau, aktyviau ir sveikiau gyvens mūsų miesto žmonės“, - sako Vilniaus m. Teritoriją ties Žirmūnų g. 111B supa gyvenamieji namai, garažai, ją gyventojai daugiausiai naudoja pasivaikščiojimams, šunų vedžiojimui.
„Mūsų komandos patyrę projektuotojai suprojektavo šią viešąją erdvę, integruodami vietos specifiką ir gyventojų poreikius. Erdvėje numatytas platus veiklų spektras - nuo ramių poilsio zonų su gultais ir suoliukais iki aktyvių žaidimų ir sporto aikštelių. Kaip projekto vykdytojai, rūpinamės, kad atliekami darbai atitiktų aukščiausią darbų kokybę ir projektas būtų laiku įgyvendintas. Būsimasis skveras išsiskirs aukščių skirtumu: jis padalintas į dvi terasas - viršutinę, kuri yra arčiau gyvenamųjų namų, ir žemutinę, esančią arčiau Kareivių g. Žemutinė terasa - šios erdvės širdis, kurioje susijungs įvairios veiklos. Žemutinę su viršutine terasa jungs pandusas, pritaikytas žmonėms su negalia, tėvams su vėžimėliais. Šio panduso viršuje suprojektuota maža apžvalgos aikštelė - aukščiausias erdvės taškas, nuo kurio atsivers įdomiausia vieta - aštuoneto arba begalybės formos mokomasis dviračių takas.
Viršutinėje terasoje suplanuota atnaujinta rombo formos aikštelė - joje senas trinkeles pakeis naujos įvairių spalvų ir tekstūrų betoninės trinkelės. Šalia takų bus įrengiamos suolelių salelės. Vietoje laiptų, kuriais dabar nuo rombo formos aikštelės galima nusileisti iki žaidimų aikštelės, rangovai įrengs saugaus nuolydžio taką. Seną žaidimų aikštelę pakeis nauja su EPDM gumine danga, skirta mažiausiems vaikams. Skvero vakaruose bus įkurta didelė sporto zona. Esama krepšinio aikštelė buvo apleista, jos danga iškilnota medžių šaknų. Vietoje šios nusidėvėjusios aikštelės suprojektuota pusinė krepšinio aikštelė su saugia gumos danga.
Teritorijoje inventorizuoti 248 medžiai, įvertinti 728 kv. m krūmų masyvų. Tvarkant teritoriją bus šalinama 30 nesaugotinų medžių, kurių dauguma yra nepatenkinamos būklės - su puviniais, išvirtę, užgožti. Tvarkant šlaito erdves bus išvalyti savaiminės kilmės sąžalynai. Naujai pasodinti bus 53 medžiai, kurie savo rūšimis papildys ir paįvairins esamą asortimentą: šermukšniai, gudobelės, klevai, beržai, liepos. Prie naujai tiesiamų takų sankirtų ir poilsio vietų bus sodinamos krūmų kompozicijos - iš viso 1588 vienetai krūmų, kurie užims 520 kv. Rangos darbų sutarties vertė - 1,68 mln. eur. Parengus darbo projektą, darbus planuojama pradėti 2025 m. pabaigoje, o baigti iki 2026 m.
Žirmūnų mikrorajono apžvalga
🤔💈#Žirmūnai #Žirmūnų #mikrorajonas #Lithuania🇱🇹 #Lietuva🇱🇹 #Vilnius #travel #omg #music #žirmūnų g.
tags: #socialinis #bustas #kareiviu #g