Socialinis Būstas Lietuvoje: Parama Neįgaliesiems ir Kompensacijos

Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Šiame straipsnyje aptariamos socialinio būsto pritaikymo neįgaliesiems galimybės, kompensacijos už šildymą ir kita socialinė parama.

Būsto pritaikymas neįgaliesiems

Praėjusiais metais 60-yje savivaldybių neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 444 būstai. Iš valstybės biudžeto šiems darbams panaudota 1 mln. 528 tūkst. eurų. Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) kasmet patikrina 10 proc. pritaikytų būstų, kuriuose atliekamais darbais iš dalies rūpinosi jos asocijuoti nariai. Lietuvos neįgaliųjų draugija savo atstovus yra delegavusi į 25 savivaldybių būsto pritaikymo komisijas.

Pernykščių metų patikrai pasirinkta Kauno miesto savivaldybė. Tai viena iš daugiausiai neįgaliųjų būstų pritaikiusi savivaldybė. Patikrą atlikusios UAB „Valskaita“ auditorės Valerijos Šimkienės teigimu, LND pasirinkimas šį kartą atlikti išsamų vienos savivaldybės būstų pritaikymo auditą buvo naudingas. Didžiuosiuose miestuose būstai paprastai pritaikomi kelioms dešimtims neįgaliųjų, o aplankius tik vieną kitą sunku susidaryti visumos įspūdį. UAB „Valskaitos“ direktorė V. Šimkienė jau ne vienus metus tikrina, kaip įvairiose savivaldybėse pritaikomi būstai neįgaliesiems, išsako savo pastabas, negaili gerų žodžių profesionaliai darbus atlikusiems statybininkams.

Po patikros Kaune V. Šimkienė pabrėžė, kad UAB Kauno butų ūkis į savo įsipareigojimą pažiūrėjo ne formaliai, bet stengėsi, kad žmonėms būtų patogiau ir lengviau gyventi. Dažniausiai buvo pritaikomi sanitariniai mazgai, vonių vietoje įrengiami dušai, platinamos durų angos. Buvo ir sudėtingesnių pritaikymų - įrengti 4 nuožulnieji keltuvai laiptinėse, dar vienas - lauke, 2 į neįgaliųjų butus keliantys vertikalūs keltuvai. Nupirkta nemažai įvairios įrangos, taip pat ir laiptų kopiklių.

Auditorė V. Šimkienė atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą susidūrė su naujove, kai būsto pritaikymo darbus savivaldybė patiki savo kontroliuojamai bendrovei - UAB Kauno butų ūkiui. Savivaldybė pasinaudojo viešųjų pirkimų išimtimi - perkančiosios organizacijos teise už viešąsias lėšas prekes ir paslaugas vidaus sandorio tvarka pirkti iš savo kontroliuojamos įmonės. Raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, gavo jos sutikimą.

Pasak UAB Kauno butų ūkio generalinio direktoriaus pavaduotojos Reginos Grigonienės, neįgaliųjų būstų pritaikymas bendrovei iš dalies buvo nauja veikla. R. Grigonienė šiais metais kartu su kitais būsto pritaikymo komisijos nariais lankosi savivaldybei prašymus pateikusių neįgaliųjų namuose, tariasi, kokius pritaikymus numatyti, kad žmogui būtų patogu, palengvėtų sunkios negalios artimųjų priežiūra jų šeimos nariams.

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininko I. Mačiuko teigimu, buvo stengiamasi kuo sparčiau atlikti visus darbus, kad būstų šeimininkai patirtų kuo mažiau diskomforto, kelis mėnesius neskęstų dulkėse. I. Mačiukas patikino, kad visus nedidelius trūkumus, kuriuos pastebėjo auditorė, statybininkai ištaisė.

I. Mačiukas sako, kad lankantis neįgaliųjų namuose, nustatant būsto pritaikymo poreikį, ne visada reali situacija atitinka išdėstytą prašyme… Neįgaliųjų atstovas įžvelgia ir daugiau problemiškų atvejų. I. Mačiukas atkreipia dėmesį, kad Būsto pritaikymo aprašas labai konkrečiai numato, kaip skirtingo sunkumo negaliai turi būti pritaikytas būstas.

Šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos

Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos. Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

Kompensuojama:

• Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
• Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Pavyzdžiai

1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: ((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur. 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)

Kokios Pajamos Įtraukiamos į Kompensacijos Apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos: su darbo santykiais susijusios pajamos; autorinis atlyginimas; pensijos; dividendai; palūkanos; individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno; pajamos iš žemės ūkio veiklos; išmokos žemės ūkio veiklai; piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); stipendijos; socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos; išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama; išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui; ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija); labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius; gautos dovanų piniginės lėšos; paveldėtos piniginės lėšos; užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos; valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą; turto pardavimo pajamos; turto nuomos pajamos; loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Kaip Apskaičiuoti Vidutines Pajamas

Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Pajamų Apskaičiavimo Pagrindas

• Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus;
• Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:

• Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
• Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
• Socialinė pašalpa;
• Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
• Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
• Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:

• Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
• Pensija: 400 Eur/mėn.
• Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.

Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:

Būsto Šildymo ir Vandens Kompensacijos Skaičiuoklė

Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas. Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną. Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Kokius Dokumentus Pateikti Šildymo Kompensacijai Gauti?

Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

• Asmens dokumentą
• Prašymą socialinei paramai gauti
• Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

Kur Kreiptis Kompensacijai Gauti?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.

Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą.

Parama pensininkams

Siekiant patenkinti vyresnio amžiaus žmonių poreikius, į Lietuvos malkų kompensavimo programą įtrauktos specialios nuostatos pensininkams. Pripažindama, kad senjorai gali susidurti su išskirtiniais sunkumais prižiūrėdami savo būstus ir tenkindami šildymo poreikius, vyriausybė suteikė papildomą paramą šiai demografinei grupei. Kompensacija už malkas pensininkams - tai vyresnės kartos žmonių indėlio į visuomenę pripažinimas ir gerovės pensiniame amžiuje užtikrinimas.

Kompensacijos poveikis aplinkai ir visuomenei

Novatoriškas Lietuvos požiūris į kompensacijas už malkas duoda daug teigiamų rezultatų tiek aplinkai, tiek visuomenei. Skatindama naudoti malkas kaip atsinaujinantį šildymo šaltinį, šalis prisideda prie anglies dioksido išmetimo mažinimo ir skatina tvarią praktiką. Malkų, kaip šildymo šaltinio, panaudojimas teikia didelę naudą aplinkai.

Skirtingai nuo iškastinio kuro, kuris išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir prisideda prie oro taršos, deginant malkas išsiskiria tik dalis anglies dioksido, kurį išskiria iškastinis kuras. Kompensacijomis skatindama malkų naudojimą, Lietuva ne tik mažina anglies dioksido pėdsaką, bet ir prisideda prie švaresnės oro kokybės savo piliečiams. Šis aktyvus žingsnis atitinka tarptautines pastangas stabdyti visuotinį atšilimą ir pereiti prie ekologiškesnių energijos alternatyvų. Be to, medžių auginimas ir kirtimas daro minimalų poveikį aplinkai, palyginti su daug išteklių reikalaujančiais iškastinio kuro gavybos ir perdirbimo procesais.

Be naudos aplinkai, Lietuvos malkų kompensavimo programa daro didelį poveikį visai visuomenei. Programa suteikia šeimoms ir individualiems asmenims galimybę skirti lėšų kitoms būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kasdieniams poreikiams. Šis naujai atsiradęs finansinis lankstumas skatina bendruomenių ekonominį stabilumą, o tai galiausiai lemia geresnę gerovę ir socialinę sanglaudą. Lietuvos malkų kompensavimo iniciatyva taip pat gali sustiprinti bendruomenės atsparumą. Skatindama pereiti prie vietinių ir tvaresnių šildymo būdų, programa mažina šalies priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių. Šis didesnis savarankiškumas didina Lietuvos gebėjimą atlaikyti išorės energijos rinkos svyravimus ir tiekimo sutrikimus.

Be to, malkoms auginti ir rinkti dažnai pasitelkiama vietinė darbo jėga ir mažos įmonės.

tags: #socialinis #bustas #lnd