Socialinis būstas - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Jis skirtas kaip laikina pagalba mažas pajamas gaunantiems ir savo būsto neturintiems gyventojams, kol jie „atsistos ant kojų“.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas turi teisę į socialinį būstą, kur kreiptis dėl jo gavimo ir kokios yra nuomos sąlygos.
Kas turi teisę į socialinį būstą?
Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą teisę į socialinio būsto nuomą turi gyventojai ir šeimos, kurie atitinka tam tikrus kriterijus.
Aukščiau nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą:
- Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas.
- Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
Nors metinių pajamų dydis ir turimo turto vertė yra esminis, tačiau ne vienintelis kriterijus, siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) nepraranda teisės gyventi socialiniame būste.
Asmuo neturi turėti nuosavybės teise būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba nuosavybės teise turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų (Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis).
Taip pat svarbu, kad nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, būtų mažesnis kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga, įrašyta į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.
Kiti kriterijai:
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Pajamų ir turto ribos
Pajamų ir turto ribos, norint pretenduoti į socialinį būstą, yra nustatytos įstatymu. Šios ribos priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiui, jeigu šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone, tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis).
Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur. Tai reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.
Vien tai, jog yra paveldimas nekilnojamasis turtas ar piniginės lėšos, nėra pagrindas vertinti, jog asmuo (šeima) praras teisę į socialinį būstą. Tačiau reikėtų apsiskaičiuoti, ar gavus pajamas, metinių pajamų suma nepadidės tiek, jog viršytų nustatytus dydžius, atitinkamai ir ar paveldimo turto vertė neviršys nustatytų dydžių.
Jeigu asmuo (šeima) neturi jokio turto, labiau rekomenduotina būtų palikimą priimti turtu, o ne jį atsidalinti su kitais paveldėtojais ir gauti pinigines lėšas.
Atitinkamai, rekomenduojama nustatyti kaip įmanoma mažesnę turto vertę. Įprastai pačią mažiausią turto vertę rodo VĮ „Registrų centras“, atlikdamas masinį vertinimą. Ši informacija yra viešai prieinama ir nemokama visiems gyventojams, tereikia įrašyti unikalų objekto numerį.
Tačiau jeigu ir ši vertė nėra tinkama, rekomenduojama konsultuotis su turto vertintoju, kuris patikrintų panašius sandorius ir jų dydį.
Pavyzdys socialinio būsto Vilniuje
Pavyzdžiui, už 46 kv. m. būstą Naujamiestyje vietoj 79 Eur socialinio būsto nuomos gyventojui mokėti paskaičiuojama 386 Eur. Tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skuba nuraminti socialinių būstų nuomininkus - neapmokėjusieji nuomos kainos „prieaugio“ tikrai nebus iškeldinami. Kaip ir kasmet, gyventojams tiesiog reikia iš naujo pasitvirtinti teisę į socialinį būstą deklaruojant savo pajamas bei turtą.
Kai teisė į socialinį būstą bus patvirtinta, didelės sąskaitos už praėjusį laikotarpį, nuo 2023 m. sausio 1 d., bus perskaičiuotos, taigi, gyventojai vėl mokės socialinio būsto nuomos mokestį.
Paveldimas turtas ir socialinis būstas
Šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis. Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką.
Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo.
Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi.
Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo.
Jeigu laikytume, kad asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas - 60 kv. m, tai reikštų, jog asmuo paveldėjo iš viso 20 kv. m. Kadangi asmens šeimą sudaro 2 asmenys, tai laikytume, jog kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m, kaip tai numatoma įstatyme (nebent vienas iš asmenų yra neįgalus asmuo ar sergantis sunkia lėtine liga), o tai reiškia, jog šeima gali prarasti socialinį būstą.
Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv.
Dėl galimų alternatyvų, kaip galima paveldėti turtą, tačiau ir išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą - kaip ir galima suprasti, svarbu yra paveldimo turto vertė ir jo nusidėvėjimas arba plotas.
Jeigu šie kriterijai nesudaro pagrindo asmeniui išsaugoti teisės į socialinio būsto nuomą, tokiu atveju būtų galima svarstyti kitus variantus.
Paveldėjimo teisę (ne patį paveldimą turtą) yra galima padovanoti. Tokiu atveju tai, jog asmuo būtų kada nors įgijęs turtą, neatsispindėtų turto deklaracijose. Tačiau akivaizdu, kad paveldėjimo teisės negalima dovanoti tam asmeniui, kuris kartu gyvena socialiniame būste, kadangi ir jo turtas, net ir padovanotas, turėtų būti traukiamas į turto deklaraciją, taigi, toks variantas nieko nepakeistų.
Kur kreiptis dėl socialinio būsto?
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.
Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.
Socialinio būsto laukiančių asmenų mažėja - jei 2015 metais socialinio būsto eilėje laukė 6809 gyventojai, tai 2022 metais - 1606. Nemažai - net apie 70 proc. - laukiančiųjų eilėje ir naudojasi kitomis paramos formomis.
Bendradarbiavimas su Savivaldybe
Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas. Praktikoje egzistuoja situacijų, kai klientai kreipiasi nurodydami, jog padidėjo jų pajamos, tačiau toks padidėjimas buvo tik vienkartinis. Dėl tokių situacijų yra tekę bendrauti su savivaldybės atstovais, siekiant įtikinti instituciją, jog gautos papildomos pajamos niekaip ilgam nepagerina asmenų finansinės padėties, ypatingai, jeigu padidėjimas yra itin mažas. Egzistuoja situacijų, kai pavyksta su savivaldybėmis taikiai išspręsti tokias problemas.
Savivaldybės būstas vs. Socialinis būstas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paaiškina, kuo skiriasi savivaldybės būstai nuo socialinių būstų (mat pastebima, jog šios skirtingos sąvokos neretai tapatinamos ir painiojamos), jų kainų pokyčius bei pataria gyventojams, kokias jie turi galimybes susimažinti nuomos kainas.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atkreipia dėmesį, kad savivaldybės būstai nėra socialiniai būstai, jie yra nuomojami skirtingomis sąlygomis. Be to, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta, kad savivaldybės būstų nuomos kaina prilyginama rinkos nuomos kainai.
Savivaldybės būstas - Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta kaip gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms), įtrauktas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Prie savivaldybės būstų priskiriami būstai, kurių nuomos sutartys yra sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d. pagal LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą arba vykdant valstybės garantiją (padovanojus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą), arba grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, įrašytiems į savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą sąrašą ir kt.
Taip pat prie savivaldybės būstų priskiriami būstai, kurių nuomos sutartys iš socialinio būsto sutarties būna perrašomos į naują terminuotą savivaldybės būsto nuomos sutartį - taip elgiamasi tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais, kai socialinio būsto nuomininko deklaruotas turtas ir / ar pajamos viršija nustatytus dydžius.
Kiekvienų metų sausio 1 dieną keičiasi savivaldybės ir socialinio būsto nuomos mokesčiams įtaką darantys VĮ „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu tvirtinami koeficientai - vietovės pataisos koeficientas (Kv) pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų vieno kubinio metro vidutinė statybos vertė (Vsv). Kadangi šie koeficientai gana nemažai padidėjo, atitinkamai padidėjo ir būsto nuomos mokestis.
Nors socialinio būsto nuomos kainai (kurios negalima maišyti su savivaldybės būsto nuomos kaina) minėtų koeficientų pasikeitimas padarė nemažos įtakos, tačiau didžiausias kainos pokytis vis tiek priklauso nuo to, ar socialinio būsto gyventojas yra pateikęs pajamų ir turto deklaraciją ir ar jam yra nustatyta teisė į socialinio būsto nuomą.
Jei ši teisė nustatyta, tuomet nuomininkui taikomas socialinio būsto nuomos mokestis, kuris yra gerokai mažesnis nei savivaldybės būsto nuomos kaina ar rinkoje taikoma kaina.
Nuomos kainos sumažinimo galimybės
Savivaldybės būsto nuomininkai turi galimybę nuomos kainą susimažinti.
50 proc. kaina sumažinama pateikusiems pajamų ir turto deklaraciją (FR0001) ir įrodžiusiems, kad jų pajamos ir turtas atitinka įstatyme nustatytus dydžius:
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas taip pat reglamentuoja, kad jeigu nuomininkai Lietuvoje neturi kito nuosavo būsto ir yra pateikę savo pajamų ir turto deklaracijas ir neviršija nustatytų dydžių bei priklauso tam tikrai įstatyme įvardytai kategorijai (pavyzdžiui, gyventojui iki pensijos yra likę 5 ar mažiau metų, jis yra vienišas, neįgalusis, politinis kalinys / tremtinys, daugiavaikė šeima, vienas augina vaiką), tuomet savivaldybės būsto nuomos kaina negali viršyti nustatytos socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 proc.
Savivaldybės būsto nuomos kainą galima sumažinti ir savivaldybės būsto nuomos sutartį perrašius į socialinio būsto nuomos sutartį - tokiu atveju nuomininkai mokės socialiniams būstams taikomą kainą.
Tačiau tuomet jiems kasmet reikės deklaruoti pajamas ir turtą, kurie negalės viršyti įstatyme nustatytų dydžių.
Be to, sudarydami socialinio būsto nuomos sutartį, nuomininkai praranda teisę privatizuoti savivaldybės būstą.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai pateikia pavyzdį, kaip gali skirtis to paties buto nuomos kaina, priklausomai nuo jam taikomų nuomos sąlygų.
Pavyzdžiui, Naujamiestyje esančio 46 kv. m. savivaldybės būsto nuomos kaina yra 386,28 Eur. Tačiau, jeigu nuomininkas sudaro socialinio būsto nuomos sutartį, tada nuomos kaina sumažėja iki 79,48 Eur. Jei gyventojas pateikia savo deklaraciją ir jeigu jo pajamų ir turto dydžiai neviršija nuomos mokesčio dalies kompensacijoms taikomų dydžių, tada nuomos mokestis sumažėja perpus - iki 193,14 Eur. O kai nuomininkas priklauso įstatyme įvardintoms kategorijoms (yra neįgalusis, politinis kalinys / tremtinys, daugiavaikė šeima ir pan.), kurios gali mokėti panašią į socialinio būsto nuomos kainą su 20 proc. priskaičiavimu, tuomet nuomos kaina sumažėja iki 95,38 Eur.
Šiuo metu Socialinio būsto fonde yra 1183 būstai, Savivaldybės būsto fonde - 2152 būstai. Iš viso Socialinio ir Savivaldybės būstų fondą sudaro 3335 būstai.
Ne visi šie būstai yra apgyvendinti - laisvi butai remontuojami ir siūlomi gyventojams iš socialinio būsto eilės arba į juos perkeliami gyventojai iš kitų netinkamų gyventi būstų (pavyzdžiui, kurie yra be vandentiekio, kanalizacijos, centrinio šildymo ir t. t.).
Nuomos mokesčio dalies kompensacija
Laukiantieji socialinio būsto gali naudotis kita SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikiama paramos forma - būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai pažymi, kad nuomos mokesčio dalies kompensacijos, kai būstas išsinuomojamas rinkoje, o nuomininkui gali būti kompensuojamas nuomos mokestis ar dalis jo, yra gerokai greitesnė ir patogesnė paramos forma - gyventojas gali laisviau rinktis būstą rinkoje, atitinkantį jo ar šeimos poreikį, sklandžiau integruotis į aplinką bei gauti paramą nelaukdamas keletą metų socialinio būsto eilėje.
Socialinis būstas Kaune
Pagalbą būstu Kaune gauna įvairios socialinės grupės - nuo žmonių su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų.
Socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta.
„Socialiniam būstui suteiktą paramos formą lydi ir socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra. Nuo paramos būstui neatsiejama socialinė pagalba, - aiškina Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
„Iš našlaičių ar vaikų namų atėję į socialinį būstą dažnai nemoka net sąskaitų sumokėti. Juos reikia pamokyti, paaiškinti, kaip skaitiklių duomenis nurašyti, kaip prižiūrėti būstą“, - pasakoja A.
Socialinis būstas taip pat nėra nemokamas. Gyventojas turi turėti pajamų komunaliniams mokesčiams - vandeniui, elektrai, šildymui.
Socialinio būsto nuoma Kaune kainuoja 2,56 Eur/kv. m.
„Kitą kartą jie sėdi ir laukia darbo. Kas trejus metus peržiūrimos socialinio būsto nuomos sutartys ir jei matome, kad žmogus nededa pastangų, komisija, sudaryta iš labai įvairių žmonių, sprendžia, pratęsti su juo socialinio būsto nuomos sutartį ar ne, arba kiek pratęsti. Jei nėra požymių, kad žmogus stengiasi, pradedamas mechanizmas dėl sutarties nepratęsimo, iškeldinimo“, - aiškina D.
Kauno savivaldybė iš viso valdo 3 040 būstų, tačiau ne visi jie priskiriami socialinio būsto kategorijai.
„Visas būsto fondas yra savivaldybės nuosavybė. Tik socialinius būstus savivaldybė traktuoja kaip paramą, o savivaldybės būstai yra tie, kuriuose gyvena žmonės, po 1991-ųjų nepasinaudoję galimybe ar nenorėję išsipirkti butų už investicinius čekius. Tie būstai liko savivaldybės balanse. Jei iš tokio būsto išsikelia arba miršta jame gyvenęs žmogus, tas būstas pereina į socialinio būsto balansą“, - aiškina Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D.
Per metus Kaune vidutiniškai sutvarkoma ir naujiems, laikiniems šeimininkams išnuomojama apie 100-120 būstų.
„Dabartinė problema, kad daugėja mūsų žinioje esančių 3-4 kambarių butų, o realiai eilėje laukiančių šeimų ne tiek daug, dažniausiai laukia vieniši žmonės, kuriems reikia 1 arba daugiausia 2 kambarių būstų. Tokių eilėje iš 466 yra 370. Didelė šeima socialinį būstą gali gauti kone iš karto.
tags: #socialinis #bustas #nemoka