Sodininkų Bendrijų Kelių Nuosavybės Teisės Klausimai

Sodininkų bendrijos susiduria su įvairiais teisiniais klausimais, susijusiais su kelių nuosavybe, mokesčiais, likvidavimo procedūromis ir asmens duomenų tvarkymu. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.

Mokesčiai Sodininkų Bendrijoms

Ne Bendrijos Narių Mokesčiai

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pavyzdžiui, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti.

Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą).

LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 ¹ str. 4 d. 3 p. kiti asmenys turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas.

Mokesčiai Už Bendrojo Turto Priežiūrą ir Išlaikymą

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis (kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas)).

Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

Tas faktas, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, ne kartą nurodyta, kad bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.).

Bendrijos Administravimo Išlaidos

Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl ne bendrijos narys turi proporcingai prisidėti ir prie šių sodininkų bendrijos išlaidų. Teismai yra pasisakę, kad „negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia - išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.“

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu.

Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams.

Sodininkų Bendrijų Likvidavimo Procedūros

Kai kurios sodininkų bendrijos teiraujasi, kokios bus teisinės, techninės bei finansinės pasekmės, likvidavus sodininkų bendriją. Lietuvos sodininkų draugija užklausė dvi institucijas Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ "Registrų centrą" išaiškinimo tam tikrais klausimais.

Klausimai:

1. Kokias procedūras turėtų atlikti sodininkų bendrijų valdymo organai ir sodininkai (fiziniai asmenys), bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą likviduoti bendriją?
2. Ar po bendrijos likvidavimo, fiziniams asmenims reikia pakeisti mėgėjiško sodo sklypo paskirtį į namų valdą (ar kita)?
3. Ar reikalinga formuoti naujas žemės sklypo nuosavybės bylas?
4. Ar reikalinga iš naujo atlikti sklypo kadastrinius matavimus?
5. Ar reikia perregistruoti žemės sklypų ir statinių nuosavybę nekilnojamojo turto registre?
6. Kokios procedūros atliekamos su bendrojo naudojimo turtu, priklausančiu sodininkų bendrijoms (vandens bokštai, gręžiniai, vandentiekio tinklai, pastatai, bendrojo naudojimo žemės sklypai ir kitas turtas pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.), kam jis pereina po bendrijos likvidavimo?
7. Kokie visų atliekamų procedūrų valstybiniai įkainiai?

Tiek Lietuvos sodininkų draugija tiek Vilniaus susivienijimas "Sodai" neagituoja likviduoti sodininkų bendrijas, tačiau jei vis dėlto taip nuspręs padaryti kai kurios iš jų, prašome susipažinti su gautais atsakymais.

Asmens Duomenų Tvarkymas Sodininkų Bendrijose

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymas (toliau - Įstatymas).

Įstatymo 14 straipsnyje (21 straipsnio 3 dalies pakeitimas) numatyta, kad bendrijos buveinėje turi būti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Registravimo knygoje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas, adresas ir kontaktiniai duomenys, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.

Teismų Praktika Sodininkų Bendrijų Klausimais

Dėl Teisės Normų, Reglamentuojančių Sodininkų Bendrijų Teisę Ne Aukciono Tvarka Pirkti Bendrojo Naudojimo Valstybinės Žemės Sklypus

Informuojame, kad 2019 m. vasario 13 d. įsigaliojo Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Byla e3K-3-18-248/2019 Dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijų teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, aiškinimo ir taikymo. Sodininkų bendrija lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės išsipirko valstybinį bendrojo naudojimo žemės sklypą, skirtą rekreacijai ir statiniams statyti.

Teismas sprendė, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti ir taip pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 1.1 punktu patvirtintą Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkto normas.

Dėl Ne Bendrijos Narių Mokamų Mokesčių Bendrijai

Apeliacinė instancija Ginčo esmė: Sodininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl ne bendrijos nario, kuris sodininkų bendrijai nemoka mokesčių. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis), proporcingai savo nuosavybės daliai nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne, o atsisakyti mokėti gali tik tų paslaugų, kurios teikiamos asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo: Analizuojant SBĮ nuostatas matyti, kad pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Iš aptariamos įstatymo nuostatos matyti, jog sodininkų bendrijos tikslas įgyvendinti ne tik bendrijos narių, tačiau visų sodininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Dėl Statybų Mokesčio

Informuojame, kad šis mokestis yra neteisėtas. Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės taikymui (civilinė deliktinė atsakomybė žemės sklypo savininkams, jeigu bus padarytas kelio sugadinimas ar kitokia žala) būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę.

tags: #sodininku #bendrijos #keliai #nuosavybes #teise #priklauso