Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 sodininkų bendrijų (SB). Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius.
Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe. 2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.
Sodininkų bendrijų kelių priežiūros problemos
2012 m. birželio 29 d. LRS priėmus SB įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-2182, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri. Pagal 2014 m. gruodžio 14 d. priimto LR SB įstatymo pakeitimo įstatymo 6 str. nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves).
Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. Aplinkos ministerija buvo parengusi kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV minėtą programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos tikslingumo, neturint pakankamai finansinių išteklių, po specialių šiam klausimui skirtų LRS Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir LRV kanceliarijos pasitarimų bei posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o pakeisti SB įstatymo 6 str.
2017 m. buvo parengtas SB įstatymo 6 str. pataisų projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d. pateikė LRS. LRS 2017 m. rudenį pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės (sudarytos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr.).
Darbo grupės nariai išnagrinėjo Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybių pateiktus pavyzdžius dėl SB priskirtų kelių (gatvių) perėmimo variantus, praktiškai susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės gali, bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių). Paminėtina, kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų.
Pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą. Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras.
Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti.
Sodininkų bendrijų problemos
SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisių ir pareigų, nebūnant SB nariais, sureguliavimas (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų). Pastaruoju metu SB vyksta intensyvi transformacija iš rekreacinės - žemės ūkio paskirties teritorijų į gyvenamąsias teritorijas.
Vis daugiau statinių pertvarkoma nuolatiniam gyvenimui, statomi nauji gyvenamieji namai, kuriasi pastovūs gyventojai, kurie nėra SB nariais ir siekia atsiriboti nuo visų su SB susijusių įsipareigojimų, įskaitant ir mokesčių mokėjimą už paslaugas - bendrosios infrastruktūros priežiūros, atliekų tvarkymo, SB administravimo. Darbo grupė siūlo išlaikyti SB įstatyme nustatytą administravimo modelį ir ne SB narių santykius su SB nariais ir bendrijos valdymo organais.
Daugeliu atveju tik sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę.
Ne SB nariai taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi bendros nuosavybės objektais ir šie klausimai turėtų būti apsprendžiami SB valdymo organo nustatyta tvarka. Pakeisti SB įstatymo 7, 8, 11, 15, 22, 24 str. Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste.
Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos siūlymu darbo grupė apsvarstė klausimą dėl galimybės pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo. Pristatant klausimą buvo akcentuota, kad tai sodininkams labai aktualus klausimas. Nedideli, įsiterpę sklypai sunkiai prižiūrimi ir dažnai lieka apleisti.
Teismų praktika
Nagrinėdamas konkrečią situaciją, Vilniaus apygardos teismas 2017-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus ir pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypą, esantį Brinkiškių km., Dūkštų sen., Vilniaus raj. Šis Sklypas įsigytas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais, bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai - Bendrijos narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, o taip pat už mūsų bendras lėšas (Bendrijos narių mokesčius), Sklypo įsigijimo sandorio ginčijimas tiesiogiai lietė mūsų teises ir teisėtus interesus.
Byloje mes nebuvome įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl manome, kad skundžiamu Sprendimu teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. laikoma absoliučiu Sprendimo negaliojimo pagrindu. Mums yra žinoma, kad dalis Bendrijos narių Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, ir teismas, tenkinamas tokį narių prašymą, į bylą trečiaisiais asmenimis įstojo ieškovo pusėje įtraukė Bendrijos narius L. S., V. Š., A. S. Iš Bendrijos pirmininko, kuris byloje dalyvavo kaip atsakovas, mes gavome informaciją apie tai, kad teismas atsisakė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kitus Bendrijos narius.
Kaip mums tapo žinoma, Bendrijos atstovas advokatas Gytis Mekionis 2017-04-28 vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą visus Bendrijos narius trečiaisiais asmenimis, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos visų Bendrijos narių teisėms ir pareigoms. Teismas tenkino tokį prašymą ir nutarė įpareigoti Bendrijos atstovą per 10 d. Vykdydamas teismo įpareigojimą, Bendrijos atstovas teismui 2017-05-10 pateikė Bendrijos narių sąrašą su duomenimis apie nuosavybės teise valdomus sklypus.
Tačiau teismas 2017-05-17 nutartimi pakeitė 2017-04-28 vykusio teismo posėdžio metu priimtą protokolinę nutartį ir atsisakė tenkinti prašymą įtraukti į bylą visus Bendrijos narius. Teismas atsisakymą motyvavo tuo, kad advokatas neva nepateikė duomenų apie Bendrijos narius. Būtent teismas turi neribotą prieigą prie Gyventojų registro ir duomenis apie Bendrijos narių asmens kodus ir/ar kitą trūkstamą informaciją galėjo gauti tikslu, kad viešąjį interesą turinčioje byloje būtų surinkti, jo nuomone, trūkstami duomenys (CPK 179 str. 2 d., 3 d.). Taigi, teismas 2017-05-17 nutartimi sudarė sąlygas tam, kad būtų padarytas esminis proceso pažeidimas, t. y.
Pabrėžiame, kad po 2017-05-17 teismo nutarties priėmimo, dalis Bendrijos narių, kurie savo iniciatyva aktyviau domėjosi tuo, kas vyksta Bendrijoje ir žinojo apie nagrinėjamą bylą, 2017-06-05 vykusio teismo posėdžio metu per Bendrijos atstovą advokatą Gytį Mekionį pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Tačiau teismas posėdžio metu nurodė, kad advokatas Gytis Mekionis nėra minėtų trečiųjų asmenų įgaliotas atstovas, todėl teismas tokio pareiškimo posėdžio metu nepriėmė, nors teismo raštinėje analogišką dokumentą būtų galėjęs pateikti bet kuris asmuo ir advokatas paprasčiausiai norėjo dokumentą pateikti tiesiogiai į bylą, kad būtų operatyviau.
Iškart po posėdžio minėtas pareiškimas buvo registruotas teismo dokumentų priėmimo skyriuje, tačiau bylą nagrinėjantis teismas trečiųjų asmenų pareiškimą 2016-06-26 nutartimi atsisakė priimti. Taigi, matyti, kad teismas visiškai formaliai ir tendencingai ėmėsi veiksmų, kurie užkirto kelią Bendrijos nariams byloje dalyvauti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu.
Vis dėlto, manome, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai veikia mūsų ir kitų, prie šio apeliacinio skundo nebūtinai prisidėjusių, apie bylą galimai net nežinančių Bendrijos narių teises bei interesus, todėl Bendrijos nariai privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šią poziciją, visų pirma, patvirtina tai, kad Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo Sklypą Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais.
Šis Sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai - narių rekreacijai. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus - bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - SBĮ) 14). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime.
Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ15 str. 1 d. Šios dalies 8 ir 15 punktuose nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti dėl disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarkos; mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimų.
Šios nuostatos reikšmingos keletu aspektų. Pirma, jos reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visus sprendimus, kuriuos įgyvendindama Bendrija iš valstybės įsigijo ginčo Sklypą, priėmė būtent Bendrijos narių susirinkimas.
Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, nurodančią, kada byloje nepakanka vien tik bendrijos dalyvavimo ir kada yra būtinas ir bendrijos narių dalyvavimas. Pagal šią praktiką, kai byloje yra ginčijamas klausimas, susijęs su bendrija, bet turintis įtakos visiems bendrijos nariams, kurie turi teisę spręsti dėl byloje ginčijamo klausimo, jie turi materialinį bei procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Todėl pagal šią kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama byla dėl Bendrijos narių sprendimus dėl Sklypo įsigijimo įgyvendinančių sandorių, turinčių įtakos visiems Bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkams, Bendrijos nariai turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje.
CPK 37 str. 1 d. nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys - tai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.).
Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; kt.).
Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvavo ir, tikėtina, apie vykstantį civilinį procesą apskritai nežinojo (viešai informacija apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo skelbiama) tiek tie Bendrijos teritorijoje esančių sodo sklypų savininkai, kurie dalyvavo Bendrijos narių susirinkimuose ir patys išreiškė savo valią dėl Sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn, tiek tie savininkai, kurie nedalyvavo minėtuose susirinkimuose ir savo teisių balsuoti dėl Sklypo įsigijimo neįgyvendino, nors tokią teisę turėjo, o apie Bendrijos Sklypo grąžinimą valstybei tokiu atveju sužinotų tik po to, kai minėtas Sklypas, nuginčijus atitinkamus sprendimus/sandorius, būtų grąžintas valstybei. Nurodyti asmenys niekaip negalėjo pareikšti savo nuomonės ginčo klausimais.
Apeliantai pabrėžia, kad įsteigta bendrija negali atstovauti visiems ją įsteigusiems savininkams, nes ginčijimas juridinio asmens bei jos organų išimtinei kompetencijai priklausančių sprendimų legitimumas (tiksliau - juos įgyvendinantys valstybės institucijų sprendimai bei sudaryti sandoriai). Pažymėtina, kad byloje buvo pažeista teisė ir kartu teismo pareiga informuoti apie vykstantį civilinį procesą. Įvertinus, kad nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų dėl materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų neįtraukimo į bylą, jų neinformavimo apie procesą, akivaizdu, jog tokie pažeidimai apima ir CPK123 - tinkamo procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo - pažeidimą.
Įvardyti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su asmens teisės kreiptis į teismą veiksmingumo užtikrinimu, kartu apimančiu suinteresuoto asmens tinkamą informavimą apie jo teisėms įtakos turintį teismo procesą. Teisinio ar faktinio pobūdžio šių teisių ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teisę kreiptis į teismą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau - Konvencija) 6 str. 1 d.
EŽTT nuolat pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą. Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės demokratinėje visuomenėje principą.
Įvertinus minėtą EŽTT praktiką ir tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti absoliutaus proceso teisės normų pažeidimo faktą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl teismo priimtas procesinis Sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 329 2 d. 2 p.
Bendrijos iš valstybės įsigytas 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypas buvo nupirktas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais. Šis Žemės sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai - narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, Sklypo įsigijimo sandorio ginčijamas tiesiogiai liečia mūsų teises ir teisėtus interesus.
Integruota pamoka „Šiaudinių sodų svyravimai ir bangos“ – fizika 10 klasei
tags: #sodininku #bendrijos #nariui #parduotas #zemes #sklypas