Janinos Ulinskienės Kūrybos ir Gyvenimo Sodyba Dainaviškių Kaime

Janina Ulinskienė - viena iš trijų poečių, skaičiusių savo kūrybos eiles Dainavos parke vykusiame renginyje. Ji kuria jau seniai ir yra išleidusi 4 poezijos knygeles bei 8 knygeles mažiesiems.

Paklausta, kaip pradėjo rašyti, Janina sakė nežinanti, iš kur toks pomėgis ir gebėjimas. Ji gimė ir augo Kaune, vaikų namuose, savo tėvų ir nieko apie juos nežino.

Ankstyvieji Prisiminimai ir Kūrybos Pradžia

Iš labai ankstyvos vaikystės, kai jai buvo berods 3 metukai, yra atmintin įstrigęs toks prisiminimas apie gyvenimą Kauno kūdikių namuose. Tada buvo karo metai, naktimis dažnai girdėdavosi lėktuvų ūžimas. Kai ūždavo lėktuvai, viena seselė niūniuodavo vaikams tokią greičiausiai savo kūrybos dainelę, kurios žodžius ir dabar gali pasakyti atmintinai: ,,mikit mažutėliai šią naktelę baugią, tegu jus lig ryto angelėliai saugo“.

Būdama 4 klasėje Janina subūrė būrelį mergaičių, kurios kas savaitę nupiešdavo po atviruką ir parašydavo bent po vieną eilėraštį. Tada susirinkusios kartu nuspręsdavo, kurios eilėraštis geriausias, ir kurios atvirukas gražiausias. O gražiausią atviruką padovanodavo geriausio eilėraščio autorei. Tačiau netrukus, apie tai sužinojusi, mokytoja uždraudė joms rinktis, Janinai gražiai pasakiusi ,,jei nenori patekti pas baltas meškas, uždaryk savo veiklą…“.

Kūrybinis Kelias ir Įkvėpimas Dainavoje

Vėliau, kai dirbo Radijo gamykloje, ji rašė eiles laikraščiui, priklausė rašytojų būreliui. Visada buvo aktyvi visuomenininkė, Radijo gamykloje buvo moterų tarybos pirmininkė ir būrė kitas rašančias moteris. Jau tada kurdavo eiles ar sveikinimus, bet savo kūrybos nesureikšmino ir neviešino. Tik išėjusi į užtarnautą poilsį parodė savo kūrybą dabar jau mirusiam dainaviškiui Antanui Paulavičiui, kuris pats kūrė žodžius ir muziką. Tai jis paskatino kurti ir tik jo dėka Janina suprato, kad gali rašyti. Taip ir išleido 12 knygelių.

Dainavoje moteris gyvena seniai, nuo 1980 m. Pasakoja, kad kai atsikraustė, aplinkui buvo purvynas.

Dainaviškių Kaimo Apylinkės ir Poilsio Zonos

Apėjęs ratu Veisiejų ežero įlankas, per Veisiejų dvaro parką Miško takas nuveda iki miesto centro. Po nepilnų 6 km maršrutas suka į dešinę, į Dainaviškių kaimą. Po apytiksliai 5,5 km maršrutas sukasi į rytus, toliau vingiuoja miškų ir ežerėlių labirintu, kerta Zapsės upę ir susitinka su Lazdijai-Kučiūnai-Veisiejai keliu (Nr. 2510).

Štai keletas vietų, kurias galite aplankyti Veisiejų regioniniame parke:

• Ziniuko stovyklavietė - privati stovyklavietė prie Snaigyno ežero.
• Ančios ežero poilsiavietė/paplūdimys „Galė“ - pati populiariausia poilsiavietė parko teritorijoje.
• Atokvėpio vieta Ilgininkų miške - įrengta netoli pėsčiųjų tako.
• Stovyklavietė prie Ančios ežero - galima nakvoti palapinėse.
• Atokvėpio vieta prie gynybinių įtvirtinimų, vadinamų „Okopka“ - rasite Vainežerio dvaro parke.
• Atokvėpio vieta prie Balsio ežero - vienas iš švariausių parko ežerų.
• Atokvėpio vieta - apžvalgos vieta prie Šlavanto ežero - atsiveria nuostabi Šlavanto ežero panorama.
• Atokvėpio vieta prie Snaigyno ežero apžvalgos bokšto - Snaigyno ežero pakrantėse gausu privačių stovyklaviečių ir poilsiaviečių.
• Atokvėpio vieta prie Vainežerio ežero - rasite Vainežerio dvaro parke.
• Atokvėpio vieta tarp Giluišio ir Šlavantėlio ežerų - viena gražiausių atokvėpio vietų Veisiejų regioninio parko teritorijoje.

Be to, Veisiejų regioniniame parke galite rasti ir kitų lankytinų objektų, tokių kaip Grojantis fontanas Ančios ežere, Ilgininkų miško pėsčiųjų takas, Vainežerio (Justinavo) buvusio dvaro sodybos fragmentai ir K. Kočiūno stovyklavietė „Ančios uostas“.

Šis maršrutas vilioja senojo spygliuočių ir lapuočių miško kraštovaizdžiu su gausia samanų danga, kurią formuoja paprastosios šilsamanės, atžalinės gūžtvės, puriosios dvyndantės. Keliaujant šiuo taku pamatysite, kaip anksčiau buvo sakinamos pušys, taip pat išvysite kertines miško buveines. Vaikščiojant taku galima aptikti Prancūzijoje alpiniu tabaku vadinamą kalninę arniką ar pamatyti senųjų laikų reliktą - šilinį viržį. Take įkurta stovyklavietė, dvi atokvėpio vietos, kuriose galėsite pailsėti. Netoli šio maršruto prasideda ir kitos regioninio parko trasos.

XVII-XVIII a. rytiniame Vainežerio ežero krante iškilo pirmieji Vainežerio dvaro rūmai. Šalia užveistas parkas, du sodai, medelynas. XIX a. dvarą valdė Ablamavičiai, Murauskai. Šiame dvare 1831 m. mirė kapitonė, sukilimo dalyvė, grafaitė E. Pliaterytė. Tuomet, sukilėliams traukiantis į Lenkiją, susirgusi Emilija buvo slaugoma Justinavo dvare, deja, ligos ir sielvarto palaužta ji mirė. Šalia dvaro pastato liekanų jos atminimui pastatyta klūpinti skulptūra (skulptorius E. Pauza).

K. Kočiūno stovyklavietė „Ančios uostas“ - privati stovyklavietė prie Ančios ežero su visa lankytojams skirta infrastruktūra (lauko pavėsinė, pirtis, laužavietė, tinklinio aikštelė, priėjimas prie vandens). „Ančios uostas“ jums siūlo pasiplaukiojimą pramoginiu laivu arba plaukimą dvivietėmis baidarėmis. Vadovaudamiesi koordinatėmis ją rasite važiuodami didžiuoju Ančios kraštovaizdžio draustinio žiedo maršrutu.

Janina tebėra tokia pati veikli ir kūrybinga kaip jaunystėje. Su kitomis Dainavos bendruomenės moterimis ji susitinka ir jos kartu užsiima tokiomis veiklomis kaip dekupažas, piešimas, pynimas, mezgimas, rankdarbiai, nėrimas. Kartu su jomis organizuoja renginius Dainavos seniūnijoje ir ,,Berželio“ bibliotekoje bei pati visur dalyvauja. Dar priklauso Nepriklausomų rašytojų sąjungai, Kūrybinės raiškos asociacijai ,,Kauno brandumas“, Artrito klubui, Našlaičių brolijai (labai norėtų susitikti kartu su ja sunkią vaikystę vaikų namuose patyrusių našlaičių).

Linkime Janinai Ulinskienei daug sveikatos ir sėkmingai išleisti planuojamas poezijos knygeles, toliau išlikti tokia aktyvia, kūrybiška, pasitempusia ir optimistiška.

Veisiejų regioninio parko lankytinos vietos:

tags: #sodyba #dainaviskiu #kaime