Dargužiai - gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, esantis 4 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų ir tiek pat į vakarus nuo Pirčiupių, šalia kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas. Tai Dargužių seniūnaitija.
Varėnos rajonas Lietuvos žemėlapyje
Kaimo istorija ir etimologija
Dargužiai pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1566 m.
Pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Dargùžis, Dargùžas, sietinų su žodžiais dargùs („bjaurus, negražus, šlykštus; piktas, irzlus“), dérgti („teršti, bjaurot; plūsti, koneveikti; naikinti, gadinti; ištvirkauti“).
1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė sudegino pusę kaimo pastatų. 1920-1999 m. 1950-1979 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1952 m. atidaryta biblioteka, nuo 1968 m.
Architektūra ir išplanavimas
Kaimo senoji dalis - gatvinio rėžinio abipusio plano, sodybos išsidėsčiusios pagal tris susikertančias gatves. Yra XIX a. gatviniams kaimams būdingo plano sodybų, pirkių, svirnų su tradicine kiaurapjūve puošyba.
Kaimo naujojoje dalyje, susidariusioje XX a., sodybos išsidėsčiusios padrikai. Išlikusi 1876 m. statyta koplyčia.
Kaimo koplyčia
Kaimo turizmas ir aplinkiniai regionai
Regeneracinė žemdirbystė bei su ja susijęs poilsis - t. y. Lietuvoje prasidėjo kaimo turizmo sezonas. Jį skelbia akcija „Atviros dienos kaime“. Šiame miestiečių viliotinyje į kaimą dalyvauja ne tik platus kaimo turizmo sodybų, bet ir ūkininkų, kaimo bendruomenių, kitų paslaugų teikėjų sąrašas.
Lietuvos kaimo turizmo sektorius, paslaugų teikėjus telkianti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) siekia aukščiausių kokybės standartų. Lietuvos kaimo turizmui būdingas sezoniškumas - dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių šalies kaimo turizmo sodybų dirba šiltuoju metų laiku.
Šventės - tikras darbymetis kaimo turizmo sodybų šeimininkams. Aktyvaus poilsio ir adrenalino mėgėjams pasiūlymų kaime nestinga - tik rinkis. Yra kas veikti ir ne sezono metu. Sako, kad nepaprastų įspūdžių suteikia važiavimas ledu ar plaukimas upe žiemą.
Tačiau svarbus visuotinis pradžios akcentas - akcija „Atviros dienos kaime“.
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose.
Jau nieko nebestebina, kai jauna šeima, palikusi miestą, jame turėtus gerai apmokamus darbus, nusiperka sodybą kaime ir įsikuria kur nors tarp miškų ar laukų viduryje.
Naujieji Merkinės gyventojai save vadina užeiviais, ir dėl tokio savo statuso nekompleksuoja.
Išgirdęs šio kaimo, esančio Varėnos rajone (Valkininkų sen.), pavadinimą, daugelis pirmiausia prisimena, kad tai sūrininkų kaimas. Juk kaip tik čia gimė Lietuvoje unikali iniciatyva - neformalus sūrininkų susivienijimas.
Regionų gyvybingumo mažėjimas - problema, aktuali visoms valdžioms ir partijoms, beveik visoms šalies savivaldybėms, ypač toms, kurios nutolusios nuo didelių miestų.
Gamtos sezoninės permainos keičia vasariškų dienų ritmą - aktyviai praleidus vasarą, jau norisi šiltos pastogės ir sėslumo. Pasibaigus kelionių metui, atslūgo ir kaimo turizmo veiklos įkarštis.
Archeologiniai tyrimai
Per daugelį metų Dargužių ir aplinkinių vietovių teritorijose buvo atlikta daug archeologinių tyrimų. Štai keletas pavyzdžių:
- Šeškučių ež. aplinkos, Vilniaus r. sav. ir šiaurės rytinių Vilniaus m. prieigų žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2018 m.
- Semeniškių senovės gyvenvietės (17192) teritorijos Širvintų r. sav., Kernavės sen., Semeniškių k. detaliųjų archeolohinių tyrimų 2017 m.
- Pakryžės piliakalnio su gyvenviete (24021) apsaugos zonoje, Pakryžės k., Alantos sen., Molėtų r. vykdytų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ir archeologinių žvalgymų 2015 m.
- Antakščių piliakalnio su gyvenviete (24013), Molėtų r. sav., detaliųjų archeologinių tyrimų 2013 m.
Šie tyrimai padeda geriau suprasti regiono istoriją ir kultūrinį paveldą.
Kultūrinis paveldas
Vida Domarkienę veikiausiai sutiktumėte apsilankę Asvejos regioninio parko lankytojų centre, kuris įsikūręs Dubingiuose (Molėtų r.), buvusioje smuklėje. Ponia Vida yra ne tik šio lankytojų centro administratorė, bet ir ūkininkė. Istorijos šaltiniuose anksčiausios bažnyčios šioje vietoje paminėjimas datuojamas XVI a. Žinome, jog šimtmečiu vėliau su nauja bažnyčia atsirado ir mūrinis vienuolynas. Vienuolyno nebėra - jį susprogdino hitlerininkai. Deja, bažnyčiai nebuvo lemta laimingai gyvuoti, 1655 m. jos nepagailėjo ir sudegino į mūsų kraštą atklydusi maskvėnų kariuomenė. Atstatyta bažnyčia 1772 m. sudegė vėl - šįkart visiškai. XIX a. pradžioje iškilo naujoji, klasicistinių formų dvibokštė bažnyčia, kurią galime aplankyti ir šiandien.