Pavasarį ne vienam, turinčiam sodybą ar namą, kyla noras naujai pagražinti aplinką. Nepaisant to, kad gėlių mados keičiasi panašiai kaip interjero tendencijos, iš tiesų madinga tai, kas jums patiems patinka. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti gėles sodyboje, kaip sukurti žydinčią pievą ir kaip išlaikyti gėlynų grožį.
Gėlių priežiūros patarimai
Nors saulėtų dienų turime vis daugiau, žaliuojančio pavasario reikės dar šiek tiek palaukti. Jeigu akys pasiilgo žalumos, namus galite pasipuošti įvairiausiomis gėlėmis, kurių gausų pasirinkimą jau galima rasti parduotuvėse. Visgi, parnešus namo, nesvarbu, ar tai būtų skintos gėlės, ar gėlės vazonėlyje, reikia tinkamai jas prižiūrėti.
Skintos gėlės:
„Beveik visų rūšių gėles reikėtų laikyti šviesioje vietoje, tačiau svarbiausia, kad jų nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad saulės spinduliai automatiškai pailgins skintų gėlių žydėjimo laiką, tačiau taip laikomos gėlės gali nuvysti greičiau nei tikėtasi". Likusi skintų gėlių priežiūra - pakankamai universali.
Lapiniai augalai:
Svarstant, kuo papuošti namus, rekomenduojama rinktis lapinius augalus. Mat jie yra ne tik graži namų puošmena, bet ir atlieka oro valymo funkciją. Pasak specialistų, lapinius augalus prižiūrėti labai paprasta. Tereikia atrasti „laistymo ritmą“, jiems tinkamą šviesią vietą be skersvėjo ir kas keletą metų persodinti.
Sukulentai:
„Svarbu žinoti, kad sukulentai nuo tiesioginių saulės spindulių pradeda geltonuoti. Todėl juos geriausia laikyti šiek tiek tamsesnėje ir vėsesnėje vietoje. Juos laistyti reikėtų negausiai ir iš apačios, mat liejant iš viršaus, šiuos augalus lengva perlaistyti ir supūdyti. Šylant orui, pavasarį ar vasarą sukulentus reikėtų laistyti kas savaitę ar dvi. Priklausomai nuo oro, šilumos ir drėgmės namuose".
Pelargonijos:
„Pastebiu, kad šiuo metu populiarėja ir ekoterapiniai augalai. Vienas tokių - močiučių nuo seno mėgstamos pelargonijos. Jos turi stiprų kvapą, išskiria įvairiausių eterinių aliejų, kurie turi raminančių funkcijų, todėl šį augalą taip pat patartina turėti namuose".
Kiti patarimai:
- Jeigu įsigijote sodybą, į kurią nuvykstate retai, sodinkite tik nereiklius drėgmei, nereikalaujančius daug priežiūros, atsparius sausrai, karščiui augalus.
- Jeigu yra didelė teritorija, ją geriausiai apželdinti visžaliais augalais: pušaitėmis, dekoratyvinėmis eglaitėmis, taip pat lapuočiais (berželiais ir kt.), o kitą dalį skirkite sodui (vaismedžiams, vaiskrūmiams).
- Jeigu yra šlaitų, kalvelių - teritorija nelygi, tose vietose įrenkite alpinariumus.
- Išnaikinkite žolę, ištieskite specialia plėvele ir priberkite akmenukų - sumažės šienaujamos dalies plotas.
- Neturite laiko kasmet sodinti naujų gėlių? Geriausias pasirinkimas - daugiamečiai augalai. Vienmetes gėles geriausiai apgyvendinti lauko vazonuose. Juos galima kabinti ar perstatyti vis į kitą vietą.
- Jeigu apželdinate sodybą, kurioje negyvenate, o tik atvažiuojate savaitgaliais, rinkitės drėgmei nereiklius augalus arba apgalvokite jų laistymo sistemą. Tai ypač aktualu auginant vienmetes gėles vazonuose (terasose, pavėsinėse).
- Grunte augančias gėles galima mulčiuoti - mulčias sulaiko drėgmę ir neleidžia žemei taip greitai išsausėti. Ne mažiau svarbu pasidomėti, koks mulčias tinka jūsų augintiniams. Pavyzdžiui, šilauoges reikia mulčiuoti tik specialiu rūgščiu mulčiu, nes jos yra rūgščiamėgės ir t. t.
Tiesa, nereikėtų persistengti mulčiuojant, nes per storas sluoksnis kenkia augalams. Optimalus jo storis - 5-10 cm. Organinis mulčias suaktyvina bakterijų veiklą ir sumažina azoto kiekį, todėl mulčiuojant augalus reikia papildomai retkarčiais patręšti azotinėmis trąšomis. Mulčias gali pakeisti dirvos sudėtį, jos rūgštingumą. Spygliai, žievė, rūgščios durpės rūgština.
Kai mažas kiemas ir grįstas, gėlėms lieka tik pakraščiai, pravers vazoninės ar loveliuose, stilinguose mediniuose vežimukuose, pintuose krepšiuose auginamos gėlės. Įvairių dydžių ir tarpusavyje derančių rūšių kompozicijas galite pastatyti šalia ūkinio pastato, takelių ir pan.
Daug metų gėles auginantys Eglė ir Aidas tikina, kad mus supantys augalai yra gyvi, tad kaip ir žmonėms, jiems reikia gerų emocijų. Jis teigia, kad gėlės yra gyvas organizmas, kaip ir žmogus, jos turi savo aurą, savo charakterį, įvairių savybių. „Kaip su augalu elgsiesi, taip jis ir augs. Esu įsitikinęs, kad su jais ar tarp jų reikia gražiai kalbėti, skleisti geras emocijas. Jei pyksi, keiksi, gėlės neaugs. Jos žmogui teikia daug džiaugsmo, ramina. Nuo mažens Aidas augo tarp gėlių - jo močiutė labai mylėjo gėles ir daug jų augino, paskui mama, tad jis sako, kad gėlininku tapo nuo pat gimimo.
Šiltnamiuose darbų sezonas prasideda jau sausio mėnesį ir tęsiasi ligi vėlyvo rudens. Gėlininkai šiek tiek atsikvepia tik lapkritį ir gruodį, o nuo sausio vėl įsisuka į darbus. Kartais Eglė ir Aidas pasidovanoja sau atostogų kelionę į saulėtą šalį, bet dažnai keliauti, anot jų, nėra galimybių. Aktyviausias jų darbymetis būna nuo balandžio vidurio iki vasaros pabaigos.
Kadangi auginame daug gėlių, neeksperimentuojame mėgėjiškais būdais. Svarbiausia - nuolatinė augalo priežiūra, tuomet jis gražiai atrodys.“
Pasak Eglės, kai kurie žmonės linkę koncentruotis tik į tam tikras spalvas, kai kurie mėgsta margus gėlynus. „Būna ir taip, kad žmonės gėles derina prie namo spalvos, teiraujasi, kokios pakabinamos gėlės prie jo derėtų. Pastebėjome, kad aplinkai puošti žmonės dažniau renkasi ryškias spalvas. Tačiau dažnai išgirstame atsakymą, jog blankių spalvų pievose daug, o norint pasipuošti, reikia ryškesnių - kad iš tolo būtų matyti. Raudona gėlių spalva bene pati populiariausia, o mažiausiai paklausi balta.
Dėl gražių žiedų ar puošnios lapijos auginami augalai tapo neatskiriama patalpų dizaino dalimi tiek namuose, tiek darbovietėse. Pasak gėlių kolekcininkės dr. Juditos Varkulevičienės, augalai iš tolimų kraštų neatsparūs šalčiui, todėl ištisus metus turi gyventi šiltai ir priprasti prie mūsų tamsių žiemų ir dažniausiai sauso, šildomo oro.
Žiemą kambarinės gėlės mėgsta gryną orą, todėl kambarį reikia kasdien vėdinti ir saugoti augalus nuo skersvėjų. Rudenį iš lauko į namus įneštus augalus (hortenzijas, fuksijas, agapantus, pelargonijas ir kitus vėsiai žiemojančius augalus), jei galite, laikykite šviesioje, vėsioje 5-8 (10) °C šilumos patalpoje. Šiuos augalus laistykime kartą per mėnesį.
Nešvarius augalus greičiau puola ir ligos, be to, jie nepuošia kambario. Augalus plaukite muiluotu vandeniu švelniu šepetėliu ar kempinėle. Galite naudoti 3 proc. žaliojo muilo skiedinį.
Duodama patarimą, ką reikia daryti, kad sodyboje žydėtų gėlės, ji sako, kad pagrindinis gėlių žydėjimo „receptas“ - meilė ir noras, kad jos išleistų savo žiedus. Moteris atvirauja, kad su gėlėmis reikia „draugauti“ - prie jų prieiti, išpurenti, laukti, kada pradės žydėti, jas laistyti. Diana jau nuo pat vaikystės mylėjo augalus, todėl mano, kad nuostabiais žiedais sodyboje pražydusios gėlės ir kiti įvairūs augalai, jai taip atsidėkoja.
Visgi sodo priežiūra apima ir ne tokius malonius darbus. Dianai tenka dažnai ravėti, norint išlaikyti augalų grožį ir švarą. „Labai nemėgstu žolių, labai tankiai purenu žemę, vis tikrinu, kad būtų švaru. Ir augalams yra geriau, kai yra išravėti“, - sako ji.
„Daugiametes gėles ne visada reikia iškasti ar persodinti. Yra gėlių, kurias pasodini ir jos gali augti 4-5 metus, bet vis tiek jas reikia vėliau iškasinėti, atskirti gumbelius. Tiek tulpės, tiek lelijos, tiek česnakai“, - patarimą duoda Diana.
Augalus tręšia tik natūraliai. Visgi ji atskleidžia, kad dauguma augalų mėgsta švarą, todėl auginant juos be cheminių trąšų, svarbu dažnai ravėti. „Labai svarbu žiūrėti laistymą, ravėti. Žolėse niekas nenori augti. Žolės ištraukia iš augalų visus vitaminus, todėl jeigu augini be chemijos, reikia dažnai ravėti, kad kažkas užaugtų ir būtų gražu."
Ji sako, kad nelaistant augalų išnyktų visas jų grožis. „Ledinio vandens augalai nelabai mėgsta. Jie geriau auga ir žydi, kai juos laistai šiltu vandeniu. Kai kuriuos augalus vandeniu reikia papurkšti ir ant lapų, nes kai kurie mėgsta atsigerti per lapus, o kas antrą, trečią dieną per karščius būtina palieti. Tai darau vakarais, nes jeigu liesi ryte, vanduo greitai išgaruos, todėl reikia vakare, kad tikrai atsigertų per naktį.“
Anot jos, didžiausia grėsmė augalams yra amarai. „Sunkiausia, kad augalų nepultų visokios ligos, bet pas mus sode gyvena daug paukščių: kukutis, geniai, balandžiai, šarkos. Jie padeda, nurenka vabaliukus, todėl augalai stipriai neamaruoja, nereikia naudoti chemijos, išskyrus rožėms“, - teigia moteris.
Moteris pažymi, kad įsigijusi augalą visada žiūri, kad jis „nesirgtų“ - stebi, kad nebūtų apdžiūvę lapai, nes su tokiu augalu į sodą galima įsinešti ligas, kurias vėliau gali būti sunku išnaikinti. Ji sako, kad labiausiai nesinori naudoti cheminių trąšų augalams, o norisi juos auginti natūraliai.
Sodybos apželdinimo idėjos
Daiva ir Darius Eidikiai 15 arų sodybą Kaune įsigijo prieš 20 metų. Tačiau tik prieš 8 metus pasistatę naują namą pradėjo formuoti ir sklypo želdynus. Tai atlikti nebuvo sunku: sodybos šeimininkų hobis ir pragyvenimo šaltinis - dekoratyviniai augalai.
Perimetrinė išdėstymo sistema. Vidutinėms ar mažoms sodyboms itin tinka perimetrinė pastatų ir augalų išdėstymo sistema. Eidikių sodyboje viename sklypo gale prie pat gatvės stovi namas, o kitame - pirtis ir darbui skirtas pastatas. Aukšti augalai susodinti palei sklypo šonus, o per vidurį - pieva.
Kompozicija - kaip natūralioje gamtoje. Sodinant dekoratyvinius augalus, tiesiant sodo takelius ar įrenginėjant dekoratyvinį tvenkinį patartina laikytis vienos taisyklės: turi būti atkartojami gamtos motyvai. Pasak Daivos, miškas neprasideda staiga, todėl ir sode iš pradžių turi eiti samanos, tada pažemiui besidriekiantys augalai, už jų žemi krūmeliai, krūmai, neaukšti medeliai ir galiausiai aukšti medžiai. Taip pat reiktų vengti griežtų formų, kampų. Pavyzdžiui, tiesi takelio linija, kampuotos plytelės, linijomis susodinti augalai sodybai jaukumo nesuteiks.
Mažiau investicijų, daugiau efekto. Tai turėtų būti, pasak medelyno savininkės, svarbiausia taisyklė pradėjusiems apželdinti sodybos aplinką. Geriausia rinktis kuo pigesnius, paprastesnius, nelepius lietuviškus daugiamečius augalus. Reti, egzotiški ir brangūs augalai - visai nereikalinga investicija. Efektingus derinius galima sukurti ir iš paprastų bei pigių augalų. Be to, egzotiški augalai reikalauja daug priežiūros. Juos reikia specialiai genėti, žiemą dengti, gali tekti naudoti specialų gruntą.
Būtinos spalvos. Planuojant želdynus svarbu atkreipti dėmesį į spalvas. Jei žolė žalia, krūmai žali ir dar medžiai tokios pat spalvos - tai estetiškai neatrodys. Visžaliai spygliuočiai itin derės su lapuočiais. Kai kurie augalai itin gerai dera susodinti kartu. Pavyzdžiui, rododendrai ir spygliuočiai užmezga simbiozę. Puošniai atrodo nedideli dekoratyviniai raudoni klevai, raugerškių krūmai ar ožekšniai. Tačiau lapuočių reiktų nepadauginti. Jie gali sudaryti tik apie 30 proc. dekoratyvinių augalų. Jie gražūs - su lapais būna vos pusę metų. Taip pat galima sodybai spalvų suteikti pasodinant daugiamečių gėlių.
Pirkti visus augalus vienu metu. Suformuoti gražios sodybos aplinkos nepavyks, jei augalai bus perkami po vieną. Geriausia iš pradžių nusibraižyti sodybos apsodinimo planą, pasidomėti apie dekoratyvinius krūmus ir medžius: kokie atsparūs lietuviškoms žiemoms, kokios jų spalvos. Daiva pataria, nesidrovėti patarimų klausti ir medelynų darbuotojų. Jie gali pasiūlyti labai įdomių derinių. Taip pat itin svarbu vienu metu įsigyti visus sodybos arba bent vienos kompozicijos augalus. Parsivežus juos vazonėliuose bus lengviau sudėlioti, perdėlioti, komponuoti taip kaip norisi ir malonu akiai. Tik suradus tinkamiausią vietą patariama sodinti. Beje, medelyne būtina paklausti, kokio aukščio ir pločio augalas bus sulaukęs dešimties metų.
Kas sugadina sodybos vaizdą? Sodybos sklypą gali suplanuoti ir apželdinti geriausi savo srities specialistai, tačiau užtenka vos kelių smulkmenų, kad visas darbas nueitų perniek. Pirmoji jų - neskoningos puošmenos, kaip plastmasinės gulbės ar moliniai nykštukai. Jei labai norisi skulptūros, ji turėtų būti sukurta profesionalaus menininko ir derėti prie sodybos stiliaus. Taip pat vaizdą itin gadina, vienmetės gėlės derinamos su spygliuočių kompozicija. Vienmetes gėles sodinti vazonuose. Geriausias pasirinkimas daugiametės gėlės su dideliais ir spalvingais lapais. Tačiau jei norisi daugiau spalvingų gėlių - jos turi turėti savo atskiras zonas. Vienmetes gėles geriausia sodinti į pastatomus ar kabančius vazonus. Tačiau teks nusiteikti, kad jas reikės kasdien laistyti, nuskinti nužydėjusius žiedus ar mezgamas sėklas. Pasak Daivos, vazonuose itin tinka auginti mėlynąsias viksvas.
Žydinčios pievos - tikra sodybos puošmena. Sukurti žydinčią pievą nėra raketų mokslas, svarbu išsirinkti jums tinkamiausią būdą ir vadovautis keliais esminiais principais. Norint sukurti žydinčią pievą, visų pirma reikia suprasti visą gamtos ciklą. Žydinčios pievos yra sustabdyta natūralaus gamtos ciklo stadija. Todėl tik pristabdę ciklą galėsite džiaugtis žydinčiomis pievomis savo sodyboje.
Žydinčios pievos įrengimo būdai
- Paruošti dirvožemį ir sėti. Daugelis mano, kad paprasčiausia viską pradėti nuo pradžių - nuimti velėną, paruošti dirvožemį ir pasėti sėklas.
- Sėklas galite įsėti į sklype esančią pievą. Tai lengvesnis ir pigesnis būdas nei pirmasis. Sėti galite vėlyvą pavasarį (ar iki Joninių), kai vegetacija jau suaktyvėjusi. Turimą pievą galite „pagerinti“ jums patinkančių žydinčių augalų sėklomis.
- Trečias būdas įsirengti žydinčias pievas yra pats lengviausias, bet reikalaujantis žinojimo. Receptas paprastas - laiku šienaukite. Nepjaukite pievos iki Joninių! Leiskite jai suaugti, suvešėti, subrandinti sėklas ir jas išbarstyti. Dažniausias klaida norint išsaugoti žydinčias pievas yra per dažnas arba per ankstyvas nušienavimas, kai gėlės nespėja išbarstyti sėklų. Šis metodas tinka ir tada, jei dirvožemis išvalytas nuo augalų, ir tada, jeigu jame chaotiškai auga kokie nors augalai.
Abiems žydinčių pievų įrengimo metodams reikalingi sėklų mišiniai. Nusipirkite jau paruoštą žydinčių pievų sėklų mišinį. Svarbu pasidomėti, koks yra jūsų sklypo dirvožemis ir koks sėklų mišinys jam labiausiai tiktų. Kuo didesnė sėklų įvairovė mišinyje, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas tikrai išaugs, prigis. Tik būkite realistai - pieva yra gyvas, besikeičiantis organizmas ir ji nebus nuolat tokia marga, kokia yra vaizduojama ant sėklų mišinio pakuotės. Juk ir gamtoje vyrauja ciklai: ta pati pieva kartais būna rausva, kartais gelsva, o dažnai tiesiog žalia.
Daug tvaresnis, bet sudėtingesnis būdas yra patiems susirinkti sėklų banką iš aplinkinių laukų. Vasarą, kai sėklos jau yra subrandintos ir augalai pradėję jas barstyti, apžiūrėkite aplinkines pievas ir susirinkite mėgstamiausių gėlių sėklas. Susirinkite sėklų banką iš aplinkinių laukų - tokios gėlės bus atspariausios.
Jeigu sklypas yra ne didmiesčio centre, tai vėjas bei paukščiai patys suneš sėklų į jūsų kiemą, o tinkamu metu šienaudami užtikrinsite, kad savaime pasisėjančios gėlės žydėtų kasmet.
Kad galėtumėt pasidžiaugti žydinčių pievų romantika, prasipjaukite takus pievoje. Juos šienaukite dažnai, kad vejos takas būtų ryškus kontrastas šonuose vešinčiai pievai. Greičiausiai darbus atliksite pasikinkę vejos traktoriuką. Dažnam pjovimui verta įsigyti vejos traktoriuką, ypač jeigu sodybos plotai dideli.
Kad pievoje išlaikytume biologinę įvairovę, dirva turi likti gana nederlinga.
Žydinčios pievos ne veltui daugelio pamėgtos - nereikia nei dažnai pjauti, nei tręšti, tik sėdėk, žmogau, ir grožėkis.
Svarbu! Daug kas, pagalvoję apie žydinčias pievas, nerimauja dėl erkių.
Tikimės, kad šie patarimai padės jums sukurti gražią ir žydinčią sodybą!
Kursai: „Sodybos apželdinimas“ - jei turite sodybą ir norite ją atnaujinti - šie kursai kaip tik Jums. „Natūralistinis gėlynas“ - šiuose kursuose sužinosite šiuolaikinio augalų dizaino principus ir kursite savo asmeninį gėlyną.