Senosios Gegužinės kaime, Kaišiadorių rajone, įsikūrusi architekto Rolando ir jo brolio Benjamino Bortkūnų kaimo turizmo sodyba, kurioje žmonių šurmulys netyla ištisus metus. Ši sodyba, pavadinimu „Senosios Gegužinės ūkis“, yra naujai pastatyta ir įrengta buvusios dvarvietės teritorijoje, remiantis XVIII-XIX a. architektūra.
Kaišiadorių rajonas Lietuvos žemėlapyje
Istorija ir Paveldas
Tautinio identiteto ir istorinės atminties puoselėjimas - kertinės „Senosios Gegužinės ūkio“ sodybos savininkų vertybės. Įsikūręs netoli savo senelių buvusios sodybvietės, Rolandas su šeima kiekvieną svečią supažindina su savo šeimos istorija, kuri yra skaudus netolimos Lietuvos praeities etapas - lietuvių šeimų tremtys.
„Man svarbi istorija: tiek mūsų šeimos, tiek vietovės, tiek pačios Lietuvos. Senelis Mykolas Bortkūnas buvo girininkas, dirbęs Senojoje Gegužinėje nuo 1931 m. Tačiau po dešimties metų buvo ištremtas į Archangelsko kraštą, šeima - į Altajaus platybes. Seneliams greitai tremtyje mirus, vaikams našlaičiams pavyko, nes jie pateko tarp laimingųjų, kuriuos tuometė Lietuvos valdžia susigrąžino namo. Tarp jų buvo ir mano tėtis“, - prisiminė artimųjų gyvenimo peripetijas R. Bortkūnas.
Senosios Gegužinės ūkis - tai viena iš ilgą ir gražią istoriją turinčio Gegužinės kaimo, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XV amžiaus, sodybų. Sodyba įkurta senojoje Gegužinės kaimo dalyje, iki šiol vadinama Senąja Gegužine. Statiniai pastatyti dvarvietės vietoje. Šios žemės ir dvarai nuo keturioliktojo amžiaus vidurio priklausė dvarininkams Mardosams. 1494 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Gegužinės dvarą padovanojo didikui Grigaliui Stanislovaičiui Astikui. Šią privilegiją 1511 metais patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis.
Vėliau šias žemes valdė Trakų vaivada Jonas Glebavičius, Upytės maršalka Čičinskas, dvarininkai Tolvaišos, Vodorackis, Rolevskis, baronai Korfai. Apie 1856 metus čia susiformavo dvi dvarų sodybos - Korfų ir Žižniauskų (Žižnevskių). O apie 1930 metus iš dvarininkų Žižniauskų 70ha žemės nupirko iš JAV grįžęs Kajetonas Staniūnas ir perdavė savo žentui, būsimam Gegužinės girininkui, mūsų seneliui Mykolui Bortkūnui. Nuo tada Bortkūnų šeimos pavardė tapo žinoma šiose vietose.
Deja, 1941 metais girininkas Mykolas Bortkūnas buvo ištremtas į Archangelsko kraštą, žmona Stefanija su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą, turtas konfiskuotas. Grįžęs į Lietuvą R.Bortkūno tėtis glaudėsi pas globėjus, vėliau persikėlė į Kauną. Pats Rolandas prieš 11 metų rekonstravo nuo sovietmečio likusią vandens siurblinę ir įrengė ten svirną. Būtent čia vyras su žmona dabar ir gyvena.
Šiuo metu sodyboje gyvena dviejų brolių - Benjamino ir Rolando Bortkūnų šeimos. Sodybai priklauso 2011 metais baigtas statyti didysis namas, rekonstravus sovietinių laikų paliktą vandens siurblinę, pastatytas svirnas, bei du seni klojimai, vienas iš kurių atnaujintas ir pritaikytas tvartui, klėtis, pirtis.
Architektūra ir Dizainas
Rolandas Bortkūnas ir jo žmona Neringa yra architektai, paskutinį dešimtmetį besidomintys senąja Lietuvos kaimo architektūra, rašantys šia tema straipsnius, knygas, propaguojantys mūsų statybos tradicijas seminaruose ir susitikimuose. Neringa ir Rolandas - architektai ir etnografai, gyvenantys architektūros ir meno pasaulyje, anksčiau rašė knygas apie etnoarchitektūrą, rengė seminarus apie tautinio architektūrinio paveldo išsaugojimą.
Kaimo turizmo mėgėjams skirtas pagrindinis dvaro pastatas, etnografinė aukštaitiška pirtelė, klėtis. „Mediniai dvarai praktiškai buvo išnaikinti arba tiesiog sunyko patys, - liūdnai konstatuoja Rolandas. Prieš šešerius metus broliai pastatė senąją Lietuvos architektūrą atkartojantį 600 kv. m ploto dvarą.
„Kaip pagrindą pasirinkome Džiuginėnų dvarą. Dvarų pastatai neskiriami pagal atskiras teritorijas, tas pats dvarininkas jų turėjo visur, panašią architektūrą galima rasti daug kur. Pavyzdžiu pasirinkome namą, kuris mums tiktų pagal savo funkciją ir dydžiu. Šiame name viskas, kalbant apie formą ir spalvą, yra autentiška.
Anot jo, šis namas - tai etnoarchitektūros ir šiuolaikinių technologijų mišinys. „Darydami visus papildymus, reikalingus šiuolaikiniam gyvenimui, architektūroje palikome esmę - pastato dydį, proporciją, būklę, spalvą, ornamentiką. Bet, pavyzdžiui, rąstai apdirbti mašininiu, o ne rankiniu būdu, plytelės nupirktos iš parduotuvės.
Senosios Gegužinės ūkis
Kultūrinė Veikla ir Renginiai
Užtat „Senosios Gegužinės ūkyje“ didelis dėmesys skiriamas ne tik etnokultūrai, jos puoselėjimui ir lankytojų supažindinimui, bet ir profesionaliojo meno sklaidai. Nuo gegužės vidurio eksponuojama vilniečio tapytojo Arvydo Kašausko personalinė paroda. Tai jau dvidešimtoji vaizduojamojo meno paroda ūkio patalpose, o kur dar koncertai, spektakliai, susitikimai, paskaitos. Didžiojo namo salėje ir priemenėje pastoviai veikia meno darbų parodos. Parodų ekspozicijos keičiamos kas trys mėnesiai.
Sodyboje vyksta įvairūs renginiai, skirti tautinį identitetą atspindinčių sričių puoselėjimui ir propagavimui bei profesionaliojo meno sklaidai. Vis dėlto labiausiai „Senosios Gegužinės ūkio“ šeimininkai stengiasi propaguoti tai, kas jiems patiems geriausiai žinoma - etnoarchitektūrą - kam skirtas ne tik ūkis, bet ir jų rašomi straipsniai, knygos ir vedami seminarai.
„Su žmona Neringa esame baigę Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą (architektūrą), tad mums artimas meninis gyvenimas, stengiamės jį įsileisti ir į savo namus“, - kalba sodybos šeimininkas.
Apgyvendinimas ir Paslaugos
Dabartiniu metu norintys pagrindiniame name įsikurti lankytojai gali rinktis iš 8 numerių, kur yra įrengtos 25-30 vietų. Kai kurie kambariai yra originalūs, mat šalia televizorių, kitų šiuolaikinių technologijų interjere dera, o kartais yra jo ašis, įvairūs praeities reliktai. Nakvynei siūlomi aštuoni didžiojo namo dviviečiai-keturviečiai svečių kambariai su atskirais sanitariniais mazgais.
Sodyboje galima apsistoti nedideliame šeimos viešbutėlyje, susipažinti su ūkio gyvenimu ir jo gyventojais, pamatyti kraštovaizdį plaukiant Nerimi ar važiuojant dviračiu. Be to, šiltuoju metų sezonu nemažai norinčiųjų paplaukioti baidarėmis Nerimi ar pažvejoti. Sodyba yra mėgstama žvejų mėgėjų, kurie ieško laimikių natūralioje, laukinėje aplinkoje.
Pagrindiniame 600 m2 ploto name vyksta šventės, paskaitos, konferencijos, erdvioje virtuvėje su tradicine duonkepe galima išsikepti naminės duonos. Didžiojo namo pagrindinė dalis pirmajame aukšte skirta renginiams ir susibūrimams - šeimų šventėms, susitikimams, įmonių ir organizacijų mokymams, paskaitoms, konferencijoms.
Finansavimas ir Plėtra
Savo originaliam ūkiui įkurti broliai Rolandas ir Benjaminas pasinaudojo kaimo plėtros 2007-2013 m. programos lėšomis pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Projektų vertė apie 0,43 mln. eurų (1,5 mln. Lt). Taip iškilo pagrindinis namas, svirnas, daržinė, inžinerinė įranga.
Atsiliepimai ir Įvertinimas
Užsienio turistai, viešėję Senosios Gegužinės sodyboje, negaili gražių žodžių šeimininkams už svetingumą, nepaprastą aurą ir magiškas detales, taip pat pabrėžiama galimybė susipažinti su Lietuvos istorija ir etnokultūra. „Yra nemažai privačių svečių ir organizacijų, kurie atvyksta periodiškai. Darytume išvadą, kad sodybos aplinka, suteikiamos sąlygos ir mūsų priėmimas jiems tiesiog patinka, - teigia šeimininkas.
Valstybinis turizmo departamentas 2015 m. ženklus. Sodyba daugelio konkursų laureate ar laimėtoja, ne kartą apdovanota už savo visuomeninę-kultūrinę veiklą.
Kaimo Turizmo Iššūkiai ir Perspektyvos
Paklaustas, ar galima išgyventi iš kaimo turizmo paslaugų, Rolandas Bortkūnas teigia, kad tai nėra labai paprasta. Abudu su žmona Neringa dar turi ir kitus darbus. „Pradedant vystytis kaimo turizmui, pagrindinis svečių poreikis buvo susietas tiesiog su gera vieta pobūviui gamtos aplinkoje, dabar jau tuo nesitenkinama. Visi nori kažką naujo pamatyti, išgirsti, susipažinti su vietove, apylinkėmis, istorija, šeimininkais.
Kaip Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) nariai, jie džiaugiasi aktyvia asociacijos veikla ir mano, kad viskas vyksta labai kryptingai. Tačiau visa šeima nepailsta puoselėti idėjų, pristatyti savo verslo, šviesti ir telkti ne tik meno mylėtojus, bet ir visą kaimo bendruomenę. Už tai yra ne kartą apdovanoti ir pagirti ne tik Kaišiadorių rajono, bet ir visos Lietuvos mastu.
R.Bortkūnas teigė, kad per metus vidutiniškai čia apsilanko apie 1,7 tūkst. žmonių, iš kurių 10-15 proc. „Mes gauname pajamas už apgyvendinimo paslaugas. Kiekvieną savaitgalį vyksta renginiai, privačios šventės, stovyklos arba per booking'ą atvyksta atsitiktiniai svečiai. Pas mus per metus tik kokie šeši savaitgaliai būna laisvi. Pusė užsieniečių - atsitiktiniai keliautojai, pasinaudoję booking.com, o likę - įvairių tarptautinių renginių svečiai. Per booking.com užsuka daug žmonių iš Rusijos, nes esame pusiaukelėje, važiuojant automobiliu į Vakarus.
Ar įmanoma išgyventi iš kaimo turizmo? „Visą gyvenimą rengdavau panašius projektus. Dabar jau dveji metai kaip neužsiimu statyba ir projektavimu, tik etnografinių projektų konsultacija. Pirmiausia todėl, kad nebeturiu laiko.
Sodybos Vieta ir Aplinka
R. Bortkūnų kaimo turizmo sodyba įsikūrusi ant vaizdingo Neries kranto, vieno iš šeimininkų šeima gyvena buvusios vandens siurblinės pastate, kuris po rekonstrukcijos įgavo svirno pavidalą.
Sodyba yra mėgstama žvejų mėgėjų, kurie ieško laimikių natūralioje, laukinėje aplinkoje. Sodybą gaubia tyla. Nenustoja džiuginti paukščių balsai. Ramybė. Tai Dievo ir žmonių saugoma istorinė vieta.
Sodyba pardavimui, Kaišiadorių r. sav., Gegužinė, Jonavos g. Aprašymas Nuostabiame gamtos kampelyje, Gegužinės kaime, parduodama prižiūrėta sodyba su jai priklausančiais pastatais ir besiribojančiu miško sklypu. Sodyboje dominuoja privatumas, o užuovėją sukuria aplink augantys medžiai, Neries upė ir sodybos teritorijoje esantis Bošės upelis. Karštomis vasaros dienomis aplink namą įrengtos pavėsinės leis mėgautis vasariškais gamtos kvapais ir nerūpestingu poilsiu. Tai puikus pasirinkimas norintiems turėti privačią oazę gamtoje, o kartu ir draugišką Gegužinės kaimo bendruomenės kaimynystę!
Bendra Informacija
- Adresas: Kaišiadorių r. sav., Palomenės sen., Gegužinės k., Jonavos g. 43
- Sodybą sudaro: du žemės sklypai (28,06 a. namų valda ir 30,25 a - miško ūkio) su keturiais pastatais:
- 75 m² namas (pagalbinio ūkio paskirtis, rąstinis karkasas, 1978 metų statyba)
- 34 m² pirtis / viralinė (pagalbinio ūkio paskirtis, rąstinis karkasas, 1978 metų statyba)
- 35 m² garažas / sandėlis (pagalbinio ūkio paskirtis, plytų pastatas, 1980 metų statyba)
- Malkinė (medinis karkasas)
Privalumai
- Itin patogus ir asfaltuotas privažiavimas beveik iki pat sodybos.
- Vietovė puikiai tinka tiek mėgstantiems aktyviai leisti laiką tiek ir gyvenantiems ramų gyvenimo būdą.
- Privati erdvė, apsupta medžiais ir upėmis.
- Daug žalumos, tyras ir švarus oras.
- Prižiūrėta ir tvora aptverta teritorija.
- Sodybai priklausantis miško paskirties sklypas turi apie 26 metrus Neries pakrantės.
- Lygus sklypo reljefas.
- Draugiška kaimynystė.
- Esant reikalui yra galimybė skaldyti į mažesnius namų valdos sklypus.
- Gegužinės kaimo šventės!
- Šalia - Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia.
Komunikacijos
- Vanduo: Šiuo metu vanduo pumpuojamas iš Bošės upelio. Geriamasis - iš šalia esančio šulinio arba netoliese esančio šaltinio.
- Nuotekos: Vietinės.
- Elektra: Visoje sodyboje. Trifazis.
Susisiekimas
- Už 200 metrų nuo sodybos yra autobuso stotelė.
- 50 km iki Kauno centro, 80 km iki Vilniaus centro.
- 6 km iki PC „Aibė“
- 9 km iki Ruklos miestelio.