Nedaug Lietuvoje vietovių, kuriose net kaimai turi legendas, o apie ten gyvenančius žmones kuriamos dainos. Tačiau tokių kaimų ir tokių žmonių yra, ir Šakių krašto panemunėse jų surasime.
Ten, prie Nemuno, Gegužių kaime, nuo seno plauko legenda apie Gegužėlę, išlydėjusią brolius į karą, graudžiai verkusią ir sielvartavusią. Ir tas žmogus, apie kurį Gegužių kaime skamba daina, ne kas kitas, o ne tik Šakių krašte, bet ir Lietuvoje gerai žinomas kultūros istorikas, spaudos bendradarbis, visuomenininkas ir kraštotyrininkas Albinas Vaičiūnas.
Tame Gegužėlės apraudotame kaime jis gimė 1933 metų liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio bei Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą dieną. Jo tėvai - Marija Dedutytė ir Juozas Vaičiūnas susituokė 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, Gegužių kaime paveldėjo tėviškės sodybą ir 4,5 ha žemės. Tėvas buvo ne tik žemdirbys, bet ir nagingas amatininkas.
Pradinę Tvirbūtų mokyklą Albinukas pradėjo lankyti lemtingaisiais 1940-aisiais. Jį mokė talentingi mokytojai Marija ir Jurgis Slavėnai. Albinukas įstojo į Kriūkų progimnaziją, klasėje buvo tarp pirmūnų, lankė literatų būrelį, kuriam vadovavo Kazys Grigas, vėliau tapęs žymiu mokslininku. Mokyklos sienlaikraštyje pasirodė A. Vaičiūno pirmasis eilėraštis.
Tuos literatūrinius gebėjimus jis panaudojo pokario pogrindžio spaudoje, kai 1950 metais kartu su draugais įkūrė slaptą jaunimo organizaciją. Vyčių sąjungos laikraštyje „Laisvės keliu“ Albinas paskelbė pirmuosius straipsnius patriotine tematika. Pogrindinė jaunimo organizacija ilgai neišsilaikė, ji buvo išduota.
Albiną su kitais jaunuoliais 1951 metų balandį suėmė, tardė NKVD kalėjime Kaune ir tų pačių metų vasaros pabaigoje nuteisė 25 metams, išvežė į Vorkutos lagerius. Po Stalino mirties daugumą politinių kalinių iš lagerių išleido, Albinas grįžo į Lietuvą. Baigė Kauno vakarinę vidurinę mokyklą, persikėlė gyventi į Vilnių.
Antisovietinės veiklos šešėlis neleido mokytis aukštojoje mokykloje, todėl teko tenkintis studijomis Prekybos technikume. Jį baigė 1961 metais. Kelionių aistros paviliotas, pradėjo dirbti Vilniaus turistų klube, vėliau Respublikinėje turizmo taryboje. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje, straipsnius skelbė „Kultūros baruose“, „Mūsų gamtoje“. 1970 metais išleido pirmąją kraštotyrinio pobūdžio knygą „Lietuvos TSR turistinės bazės“, kuri buvo išversta į rusų kalbą. Dirbdamas turistų klube jis parengė ir išleido keletą nedidelės apimties leidinėlių - „Kur keliauti“, „Vilniaus turistui“.
Vilniaus centrinio (jungtinio) knygyno direktoriaus pavaduotoju A. Vaičiūnas pradėjo dirbti 1964 metais. Nuo to laiko jis rūpinosi knygynų tinklo plėtra ir ūkine veikla, formavo knygų asortimentą. Vėliau sudarinėjo visos Vilniaus zonos knygynų literatūros užsakymų suvestines, turėjo galimybę savo nuožiūra padidinti kai kurių užsakomų knygų kiekius. Nuo to priklausydavo ir visų Lietuvos leidyklų išleidžiamų knygų tiražai. Pavykdavo padidinti tokių leidinių kaip V. Sezemano „Estetika“, „J. Basanavičius Bulgarijoje“, S. Santvaro, H. A. Vaičiūno rūpesčiu Vilniaus knygynus pradėjo įrenginėti pagal individualius projektus, jie tapo gražiausiais ir patogiausiais visoje Sovietų Sąjungoje.
Dirbdamas knygų prekybos sistemoje, A. Vaičiūnas kas savaitę Lietuvos radijui rengdavo laidas apie knygų naujienas. Ypač pažymėtinas jo dalyvavimas periodinėje spaudoje. Daug straipsnių jis paskelbė „Vakarinėse naujienose“, „Lietuvos pionieriuje“. Apie iš Šakių krašto kilusius rašytojus parašė išsamias publikacijas populiariuose žurnaluose „Švyturys“, „Knygnešys“.
Apie to krašto iškilius žmones rašė ir į užsienio lietuvių spaudą: Lenkijoje leidžiamą žurnalą „Aušra“, Vokietijoje - „Krivūlė“, Kanadoje - „Nepriklausoma Lietuva“ ir kt. Plačias publikacijas apie kompozitorių E. Mlynarskį ir prof. antropologą V. Grincevičių paskelbė lenkų spaudoje. Savo rūpesčiu ir lėšomis išleido poeto P. Lemberto poezijos rinkinius „Šaukiu, o Nemune“, „Menu birželį“ ir „Širdis skambėjo dainomis“. Jis yra ir P. Lemberto poezijos knygos „Tėvynės drobės“ sudarytojas.
Pastaraisiais dešimtmečiais A. Vaičiūnas rašė apie V. Kudirką „Moksle ir gyvenime“, apie M. Mašiotaitę-Urbšienę „Rubinaityje“, apie E. Mlynarskį Suvalkuose leidžiamame žurnale „Jacwiež“. Dešimtys jo straipsnių apie žymius kultūros žmones paskelbta kultūros žurnale „Suvalkija“. Po gimtąjį kraštą pasklido A. Vaičiūno knygos „Amžininkų atsiminimai apie Ilguvą“, „Kriūkų valsčiaus žmonės“, „Kriūkų apylinkės praeitis“ ir kiti panašaus turinio leidiniai. Jis parengė lankstinukus apie prof. J. Pikčilingį, P. Dielininkaitį, vyskupą P. Būčį, kunigus B.
Kaimo turizmo sodyba "Auksinis Ąžuolas" #0055
Po 30 metų veiklos knygų prekybos sistemoje A. Vaičiūnas pradėjo dirbti Beatričės Grincevičiūtės muziejaus direktoriumi. 1989 metais kraštiečiai jį išrinko Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininku, o 1993 metais - P. Vaičaičio draugijos pirmininku.
Už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą A. Vaičiūnas tapo Šakių rajono metų žmogumi, o 1999 metais jam suteikė Šakių rajono Garbės piliečio vardą. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko įsaku A. Vaičiūnas apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu. Už plačią tarptautinę kultūrinę veiklą jam įteiktas Lenkijos Aukso kryžiaus ordinas. Apdovanotas Marijampolės Garbės ženklu, medaliu „Vilniui ir tautai“. 2013 metais minint vaikų literatūros klasiko V. Tamulaičio 100-ąsias gimimo metines, A. Vaičiūno rūpesčiu išleista šio garbaus rašytojo knygelė „Petriuko vėliava“.
Ir vietiniams, ir keliauninkams patrauklios tos Šakių krašto panemunės. Atrodo, dar taip neseniai nuo Ilguvos kelio kilo dulkių debesys, kurie kamuoliais ritosi per tas Sūduvos panemunes ir gulė į Gegužių kaimo laukus - ir tada, kai ten vaikystėje lakstė basakojis Vaičiūnų Albinukas.
Gegužių kaimas Šakių rajone. Šaltinis: vakarozinios.lt
Kaimo turizmo sodybos Gegužių kaime ir apylinkėse
Jei nusibodo miesto triukšmas, kasdieniai darbai, mašinų spūstys ir kiti miestą primenantys dalykai - rinkitės atostogas kaimo turizmo sodyboje. Apylinkėse galite rasti įvairių sodybų, pritaikytų skirtingiems poreikiams:
- Autentiška kaimo turizmo, etnoarchitektūrinė sodyba "Žemaitiška pastogė" ("Žemaitėška pastuogė") įsikūrusi gražioje, patogioje vietoje Šiaulių rajono Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje Gegužių kaime. Sodyba įsikūrusi netoli nuo Šiaulių miesto. Šalia sodybos yra miškas, geras privažiavimas. Atvykusieji į sodybą patenka į netradicinę, kaimišką aplinką. Svečių užimtumas pritaikytas įvairaus...
- Sodyba ant ežero kranto, vienkiemis, netoli miškas. Įsikursite viename iš dviejų tik Jūsų šeimai skirtų namelių su savo kiemu. Čia niekas netrukdys išsikepti kepsnį, pamėtyti kamuolį į krepšį, pasikaitinti saulėje, o mažieji čia pat žais smėlio dėžėje, supsis sūpuoklėse. Mėgstantiems iškylauti su palapinėmis, ežero pakrantėje įrengtos trys ramiam poilsiui skirtos teritorijos. Jose pavėsinės, laužavietės, yra elektra. Pakrantėje yra sporto įrenginiai, vaikų žaidimų aikštelė,...
- Vytauto Bamšo sodyba - tai puiki vieta švęsti vestuv... Jums pageidaujant turėsite galimybę paragauti šeimininko gaminamo ekologiško vyno.
- Sodyba Labanoro regioniniame parke prie Aiseto ežero, kuriame galėsite maudytis, plaukioti valtimis, žvejoti. Sodyboje gali ilsėtis šeimos, kolektyvai, mokinių grupės. Laukiame Jūsų ištisus metus! Sodyboje yra: Pagrindinis rąstinis namas su virtuve (šaldytuvas,orkaitė, el.viryklė, el.virdulys, reikalingi indai), dvylikos vietų valgomasis stalas, odiniai minkštieji baldai; aštuonios miegamosios vietos antrame namo aukšte(trys dvivietės ir dvi vienvietės), didelis balkonas į ežero pusę. Name yra televizorius, muzikinis centras, internetas, židi...
- Etnografinė dvaro stiliaus sodyba įkurta 6 hektarų ploto pušyno apsuptyje, telkšo didelis 60 arų skaidraus vandens tvenkinys su dideliu smėlio pliažu.„Vilko dvaro“ erdvi pokylių salė ta...
Kaimo turizmo sodyba Lietuvoje. Šaltinis: atostogoskaime.lt
Ši vietovė, kurioje yra sodyba, senbūvių menama kaip Domantų kaimo centras. Netoliese, prieškario metu, stovėjo mokykla, kuri karo metu buvo sudeginta, tarybiniais metais - parduotuvė, visų žinom...
Sodyba randasi Radviliškio rajone, Jonaitiškių kaime (atstumas nuo Radviliškio 15km, nuo Šiaulių 15 km. ). Sodybos teritorija užima daugiau nei 4 hektarus ploto, iš jų apie 0,5 hektaro užima tvenkinys (yra didelis lieptas, valtis, vandens dviratis), apie 1 hektarą senas parkas. Teritorijoje įrengtas sporto aikštynas (krepšinis, futbolas, tinklinis) vaikų žaidimo aikštelė. Yra keli s...
Nuomojama 250 metų senumo sodyba. Dizainas specialiai nekeistas į šiuolaikinį, kad bent trumpam žmonės pabėgtų nuo šiuolaikinio tempo, kompforto ir pasinertų į kaimišką atmosferą. atsipalaiduotų nuo rutinos! Pas mus galite atsipalaiduoti ir pažaisti tinklinį, krepšinį. poilsis ramioje gamtoje, poilsio gultai. Neužmiršti bus ir vaikučai! Salėje, telpa nuo 25 iki 30 žm...
Sodyba - vienkiemis įsikūrusi Šiaulių rajone, kelyje Šiauliai-Pakruojis 11-tame kilometre. Nuomojame salę įvairioms šventėms iki 50 žmonių su maitinimu. Mieg...
Parduodama sodyba vaizdingoje vietoje, Kelmės rajone, Grimzių kaime, Grimzių g. 43. Namas mūrinis, 1989 metų statybos. Bendras namo plotas - 60,96 kv. m Name yra 3 kambariai, virtuvė, prieškambarys. Yra WC ir dušo kabina. Namas šildomas kieto kuro krosnimi. Atvestas į namą vanduo iš šulinio. Vanduo šildomas boileriu. Išvesta kanalizacija į valymo įrenginius. Pakeistas namo stogas. 25 arų sklypas, kuriame yra ūkiniai pastatai, požeminis rūsys. Patogus privažiavimas iki sodybos - netoli pagrindinio kelio Šiauliai-Kelmė. Lengva privažiuoti tiek vasarą, tiek žiemą. Asfaltuotas kelias iki namo. Rami vietovė. Ieškote ramybės, gamtos ir jaukios vietos poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui? Turite klausimų? Mob. El. - Bendras plotas: 60,96 kv.
Parduodama sodyba ežerų ir miškų apsuptyje, Telšių r., Kegų k., Ilgio g. Parduodama sodyba vaizdingoje vietoje, Telšių rajone, Kegų kaime. Rami vietovė apsupta gamtos - Ilgio, Pluotinalio ir Medikio ežerai, netoliese teka Minijos aukštupio intakai - Mava ir Kliurkė, gausu miškų. Sertifikuota LNTAA brokerė nr. Mob. Norite, kad Jūsų nekilnojamojo turto skelbimas būtų toks pat reprezentatyvus ir plačiai reklamuojamas? Šiame skelbime naudojamos nuotraukos yra „Savas būstas“ intelektinė nuosavybė. Reikia profesionalios fotosesijos, publikavimo ar NT atstovavimo? Turite klausimų? Savas būstas sertifikuota LNTAA brokerė nr. 2016291 / Biuro vadovė Gegužių g. Kontaktinis telefonas: +370 614 07 210 El. Pirm. - Ketv.