Grūstė - vietovė, pirmą kartą paminėta Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo teritorijų dalybų akte 1253 m. balandžio 5 d. Redakcija gavo žinutę: „Šiemet Grūstei - 770 metų, bet švęsim kitąmet, nespėjame.“
Šiuo metu Grūstėje gyvena apie 40 žmonių. Kaip liudija statistika, geriausiais Grūstės laikais - 1923 m. - kaime gyveno 385 žmonės, 1939 m. - 367.
Apie šį, 770 metų kaimo jubiliejų, galvoti pradėta dar 2022 metais. Susibūrė iniciatyvių grūstiškių (ir ne tik jų) grupė, kuri norėjo parengti ir išleisti knygą apie kaimą.
Kviečiame lapkričio 19 d. 17.15 val. į knygos „Grūstė: Istorija, tradicijos, papročiai, likimai“ pristatymą.
Knyga „Grūstė: Istorija, tradicijos, papročiai, likimai“ skirta Grūstės kaimo įvairių laikotarpių istorijos bei kultūros paveldo tyrimams. Vienas šios knygos tikslų - nutiesti tiltą nuo istorinių laikų čia gyvenusių ir žemę dirbusių protėvių, už gimtinės ir visos Lietuvos laisvę kovojusių ir už ją žuvusių, iki šiandien vėl Grūstės kaimo vėliavą ir kaimo gyvastį keliančių grūstiškių.
Čia sudėti pačių grūstiškių užrašyti arba papasakoti papročių, tradicijų, buities, kasdienio gyvenimo pavyzdžiai - Grūstės kaimo šeimų likimai, pažymėti Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo, tarpukario, pokario audrų, patyrę kolektyvizaciją, melioraciją ir vėl kibę į darbus atkūrus nepriklausomybę.
Ylakiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1568 m. Jokūbo Laskovskio sudarytame Grūstės valsčiaus plane.
1684 m. gyveno 47 (ar 48 ?) šeimos, veikė karčema. 1625 m. Leonui Sapiegai tapus Skuodo dvaro savininku, jo iniciatyva Ylakiuose apie 1640 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
Nuo 1717-1725 m. (ar 1684 m.?) Ylakių kaimavietė iš linijinio plano perplanuota į stačiakampio plano formos miestelį su pagrindinėmis gatvėmis, sueinančiomis į stačiakampio plano turgaus aikštę.
Nepaisant Sapiegų giminės pastangų Ylakiuose suformuoti prekybos ir amatų centrą, miestelis augo lėtai. 1737 m. jame gyveno 55 šeimos.
Nuo 1919 m. Ylakiai priskirti Mažeikių apskričiai. Apie 1925 m. pastatyta medinė sinagoga, mūrinė pieninė ir mokykla.
1930-1932 m. akmenimis išgrįsta aikštė ir pagrindinės gatvės. 1941 m. buvo nužudyti 475 miestelio gyventojai, kurių dauguma buvo žydų tautybės.
1944 m. spalio 8 d., kai Ylakius užėmė Sovietų kariuomenė, miestelio pastatai nenukentėjo. 1949 m. Ylakiuose įsteigtas kolūkis, o nuo 1950 m.
Istorinės dalies užstatymo bruožai - perimetriniam užstatymui būdingas gyvenamųjų pastatų išdėstymas ilguoju fasadu palei gatvės liniją, paliekant praėjimus-pravažiavimus tarp jų.
Vyrauja kompaktiško tūrio, 1-2 a. su pastogėmis, ertikiais, mezoninais ir dvišlaičiais ar mansardiniais stogais namai. Būdingos plytų mūro ir medinės konstrukcijos, fasadų apkalimas medinėmis lentomis, langų apvadais.
Sodybiniam užstatymui būdingas sklypo užstatymas mediniais ir mūriniais gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatais. Pastatai išdėstyti formuojant stačiakampį, daugiakampį ar trapecijos formos kiemą, gyvenamąjį namą ilguoju fasadu išdėstant palei gatvės liniją, atitraukiant nuo jos arba suformuojant sodybą sklypo gilumoje.
Sodybose vyrauja vieno aukšto su pastogėmis, ertikiais, mezoninais ir dvišlaičiais stogais pastatai.
Sodyba - stovi vakarinėje kaimo dalyje. Tai kompaktiška vieno kiemo sodyba, kuri iš 3 pusių apribota pastatais ir atvira nuo kelio. Sodybos pagrindiniai elementai (troba ir svirnas) išlikę nuo XIX a. pabaigos.
Senų pastatų likę tik du: namas ir svirnas, o tvartas ir garažas - vėlesnės statybos. Sodyba buvo žymiai didesnė ir turėjo daugiau ūkinių statinių, bet keičiantis nuosavybei, dalis pastatų buvo sunaikinta. Tradicinė sodyba su neišlikusia ūkine dalimi.
Už svirno vakarinėje dalyje buvo sodas, kurio dabar likęs tik fragmentas. Į pietus nuo svirno yra likusi obelis, kuri turėtų būti netoli 100 metų.
Troba (u.k. 7)- pastatyta 1884 metais. Medinė, vieno aukšto, ištęstinio stačiakampio, kompaktinio tūrio, asimetriškos kompozicijos namas. Centrinėje dalyje - kamininė (virenė).
Svirnas (u.k. 8) - pastatytas XIX a. pabaigoje. Medinis, vienaukštis, stačiakampio plano, šešių kamarų, su pusvalminiu čiukuriniu stogu. Šatraminių etnoarchitektūrinei sodybai (u.k. Šatraminių etnoarchitektūrinę sodybą galime rasti pagal koordinates: 21.523, 56.142 (WGS). Tradicinė šiaurės vakarų Žemaitijos sodyba.
Žemaitijos regionas Lietuvos žemėlapyje
Lietuvos reljefo žemėlapis