Vasarai įsibėgėjus, birželio 20 d. vakarą, „Gero skonio“ klubas svečius sukvietė į bajorišką renginį ir pirmą sykį subūrė Jonaitiškių dvaro sodyboje, esančioje vos keliolika kilometrų nuo Šiaulių. Prieš keletą metų dvarvietė vėl atvėrė duris svečiams.
Ši kadaise grafų Oertelių įkurta vieta skaičiuoja turtingą, jau daugiau nei pusantro šimto metų istoriją. Tad šį kartą „Gero skonio“ klubo renginio dalyviai turėjo galimybę išskirtine degustacine antienos, triušienos bei jautienos patiekalų vakariene mėgautis autentiškoje aplinkoje. Renginio meniu specialiai šiam vakarui paruošė restorano „Avenue Brasserie“ savininkas ir virtuvės šefas Algirdas Matačiūnas, šįsyk pasiūlęs svečiams paskanauti istorija alsuojančių, tačiau šiuolaikiškai pateiktų patiekalų, prie kurių buvo priderintas žinovų parinktas Frankonijos regiono vynas.
Jonaitiškio dvaras
Dvaro įkūrimas ir savininkai
Šią dvarvietę dar 1850-aisiais įkūrė grafų Oertelių šeima. Radviliškio rajono Šiaurės vakariniame pakraštyje, prie Šiaulių-Šiaulėnų kelio, prigludęs Jonaitiškių dvaras.
Susidomėjimą pirmiausia sukėlė paradiniai vartai su herbu, kuris liudija, kad dvaro savininkai buvo kilmingi žmonės. Užsukus į dvaro svetainės istorijos skyrelį, nustebino ten esantis dviejų sakinių tekstas, iliustruotas dviem istorinėmis nuotraukomis: „Jonaitiškių dvaras įkurtas 1850 m. (būtent tais metais pastatytas pagrindinis dvarvietės pastatas). Jonaitiškių dvaro įkūrėjai - grafų Zubovų-Oertelių šeima, kurių kilmingi protėviai ne tik Zubovai, bet ir Čiurlioniai”.
Vėliau vienas iš šios šeimos palikuonių vedė 1911 m. Zubovai - Rusijos imperijos grafų ir Šv. Romos imperijos kunigaikščių giminė. Lietuvoje jie pasirodė XVIII a. pabaigoje. Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo 1795-aisiais Rusijos imperatorė Jekaterina II savo favoritui grafui Platonui Zubovui dovanojo daug dvarų Kuršo gubernijoje ir Šiaulių ekonomiją Lietuvos gubernijoje.
Oertelių šeima
Oerteliai - vokiečių kilmės bajorai. Žemes, kur dabar yra Jonaitiškio dvaras, paverstas kaimo turizmo sodyba, ir kaimą jie įsigijo XIX. a. pradžioje ar truputi vėliau.
Per 1863-1864 m. sukilimą Orteliai ne tik uoliai rėmė sukilėlius, kurie laikėsi Didžiojo tyrulio pelkėse, bet dvaro savininkas Johan von Oertel pats dalyvavo jame ir praradęs sveikatą vėliau mirė. XIX a. pab. -XX a., iki 1944 m., išskyrus 1940-41 m., dvarą valdė Johano sūnus Jonas Oertelis (1871 - 1961). Būtent jo vardu pavadintas ir dvaras, ir kaimas.
Orteliai, ypač Jonas, buvo sulenkėję, katalikai, dosnūs, geri, teisingi žmonės. Net elgetaujančius priglausdavo. Dvaro parke stovėjo didelis kryžius, o ponų namuose kabėjo didelė Aušros vartų švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, prie kurios šeima (mama su vaikais) melsdavosi. Jonas turėjo dvi žmonas, su pirmąja Stanislova, susilaukė 17 vaikų. 1920 m. rūpindamasi dvaro darbuotojais, Stanislava užsikrėtė šiltine ir mirė. 1927 m. dvaro savininkas dar kartą vedė. Šįkart buvusią savo vaikų mokytoją, atvykusią iš užsienio, Zofiją Filleborn.
Oerteliai susigiminiavo su Zubovais vedybų keliu: Vladimiro Zubovo (1887-1959), duktė Ona (Ana) ištekėjo už Mečislovo Oertelio, jau Nepriklausomoje Lietuvoje baigusio Panevėžio lenkų gimnaziją, vėliau tapusio Lietuvos karininku, dar vėliau agronomu. Mečislovo uošvio V. Zubovo asmenybė verta gero filmo. Grafas, agronomas, mokslininkas (parašė ir apsigynė disertaciją), aukštosios mokyklos dėstytojas, galiausiai Jonavos rajono kolūkio „Komunaras” pirmininkas. Trumpai ragavo ir tremties duonos. Jo sūnus taip pat Vladimiras (1907-2007), garsus architektas, vedė M. K. Čiurlionio dukrą Danutę. D. Čiurlionytės motina Sofija Kymantaitė, rašytoja ir visuomenės veikėja, buvo iš lietuviškos bajorų Kymantų giminės, o tėvas iš miestelėnų. Taip susijungė trys bajoriškos ir viena nebajoriška giminės.
1944 m. J. Ortelis su šeima ir dalimi savarankiškai gyvenusių vaikų pasitraukė iš Lietuvos ir vėliau įsikūrė Australijoje. Ten ir mirė. Jo sūnus iš antrosios santuokos Steponas, baigęs universitetą, tapo žymiu mokslininku, skaityti paskaitų atvykdavo ir į Europos universitetus. Jono Oertelio artimieji turėjo vyriškosios ir moteriškosios giminės palikuonių.
Senąją dvarvietę naujam gyvenimui prieš keletą metų prikėlė dabartinis jos savininkas Dainius Prankonis. Jis ne tik sukūrė aplinką, pritaikytą poilsiui, proginiams ir kultūriniams renginiams, bet ir išsaugojo senosios dvarvietės rąstus, terasos turėklus bei kitas detales, bylojančias apie ilgametę šios vietos istoriją.
„Jonaitiškių dvaro“ sodybos aplinka pritaikyta proginiams ir kultūriniams renginiams, kuriuose galėsite prisiliesti prie senųjų laikų dvasios, kultūros, gyvenimo būdo, suderinto su šiuolaikine estetika. Sodybos privalumas - skirtinguose dvaro pastatuose, kurie yra skirtingo dydžio, galima patogiai rengti tiek didelius renginius, tokius kaip vestuvės, konferencijos, įmonių vakarėliai, tiek mažesnius renginius, tokius kaip jubiliejai, gimtadieniai ar jaukūs pasisėdėjimai mažoje kompanijoje.
Dvaro sodybos pastatai:
- Pastatas Dvaras. 205 kv.m.
- Pastatas Svirnas. 72 kv.m.
- Pastatas Kletis. 45 kv.m.
- Pastatas Seklycia. 25 kv.m.
- Pastatas Pirkia. 15 kv.m.
Viso sodyboje gali nakvoti iki 118 svečiu.
Kulinarinės tradicijos dvare
Nuo seno žinoma, jog maisto mados neaplenkdavo Lietuvos valdovų dvarų, o nuo jų stengdavosi neatsilikti ir diduomenė. Šiai tradicijai didelę įtaką padarė iš Italijos atvykusi karalienė Bona Sforca, į Vilnių atsivežusi italų kilmės virėjų ir vynininkų. Tad šį kartą, prisimenant turtingą Lietuvos dvarų istoriją ir jų kulinarines tradicijas, „Gero skonio“ klubo renginį nutarta surengti įspūdingoje, autentika alsuojančioje Jonaitiškių dvaro sodyboje, įsikūrusioje Radviliškio rajone, Jonaitiškių kaime.
Jonaitiškių dvaro svečių švenčių valgiaraščiu rūpinasi pačiame Šiaulių centre įsikūrusio restorano „Avenue Brasserie“ savininkas ir virtuvės šefas Algirdas Matačiūnas drauge su profesionalia komanda. Šie metai restoranui „Avenue Brasserie“ buvo ypač sėkmingi: 2019 m. Lietuvos geriausių restoranų 30-uke užimta 28-a vieta, ir tai vienintelis restoranas Šiauliuose, patekęs tarp 30-ies geriausiųjų. Be to, gegužės 20-26 dienomis vykusios Gastronomijos savaitės metu lankytojai restoranui „Avenue Brasserie“ skyrė aukštą 3-ią vietą.
Ruošdamas „Gero skonio“ klubo degustacinės vakarienės meniu, šefas A. Matačiūnas pasirūpino, jog patiekalai alsuotų istorija, harmoningai derėtų prie šios aplinkos ir kartu atspindėtų šiuolaikines galimybes bei technologijas. Aperityvui buvo patiekta duona su antienos širdelių miusu, šaltajam užkandžiui - švelniai rūkyta antiena su sezoninėmis daržovėmis ir svarainių padažu. Karštajam užkandžiui ragauta triušio šlaunelė garstyčių padaže su sauté daržovėmis. Karštasis patiekalas buvo jautienos išpjovos velingtonas.
„Gero skonio“ klubo renginiuose ypatingas dėmesys skiriamas maisto ir vyno derinimui. Be to, vakaro svečiai kaskart kviečiami rinkti jiems labiausiai patikusį patiekalo ir prie jo patiekto vyno derinį, balsuodami svetainėje www.skonis.lt. Tad šįkart šalia abejingų nepalikusių patiekalų buvo patiekti UAB „Turleksa“ ekspertų parinkti ir priderinti Frankonijos regiono vynai.
Kaip ir kituose „Gero skonio“ klubo renginiuose, taip ir šįkart neapsieita be ištikimų, ilgamečių partnerių, kurių indėlis į kiekvieną gurmanišką vakarienę - išties didelis ir reikšmingas. Štai mėsos patiekalams ruošti įmonė „Baltic Larus“ pateikė savo antienos, triušienos ir sausai brandintos jautienos produkcijos. Pasak renginio metu „Baltic Larus“ atstovavusios rinkodaros direktorės Rūtos Burdzilauskaitės, įmonė bene labiausiai didžiuojasi prekės ženklų „Lapino puota“ ir „KITCHEN me“ produkcija.
Ne pirmą sykį „Gero skonio“ klubo rengyje dalyvauja ir svečius atsigaivinti vulkaninės kilmės natūraliu mineraliniu vandeniu kviečia „Borjomi“, kuris jau daugiau kaip 125 metus yra neatsiejama tradicinių gruziniškų vaišių dalis, daug metų itin mėgstamas ir vertinamas ir mūsų šalyje. Šis unikalios sudėties mineralinis vanduo ypač dera prie maisto - dėl vulkaninės kilmės mineralų, įeinančių į šio mineralinio vandens sudėtį, „Borjomi“ siūloma gerti prieš maistą, su maistu ir po maisto. „Borjomi“ kviečia mėgautis maistu ir gyvenimu, atrasti ir išbandyti dar daugiau skonių. Maža to, „Borjomi“ suteikia džiaugsmo ir energijos.
Kaip teigė renginio vedėja Daiva Tamošiūnaitė, duona, kaip ir vanduo, užima ypač svarbią vietą mūsų mityboje. Žmogus kasdien vidutiniškai suvalgo 150-500 g duonos (Lietuvoje - apie 300 g). Duona mūsų šalyje valgoma jau nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Lietuvos kaime ruginė duona iki XX a. buvo pagrindinis valgis. Pagonybės laikais duona lietuvių taip mylėta, kad net turėjo iš žalvario išdegintą savo dievaitį. Anuomet duona aukota deivėms Gabijai ir Žemynai bei vandens dievybėms. Tarsi tęsiant ir puoselėjant šią mums, lietuviams, tokią svarbią meilės duonai tradiciją, jau ne pirmą sykį kaip vienas iš pagrindinių ir seniausių „Gero skonio“ renginių partnerių pristatoma šiemet jau 137-ąją sukaktį pasitinkanti didžiausia ir seniausia duonos kepykla Baltijos šalyse „Vilniaus duona“.
Malonių staigmenų ir prizų lietus nesiliovė iki pat vakaro pabaigos - jais džiaugėsi visi, teisingai atsakiusieji į „Gero skonio“ viktorinos klausimus. Gardžių, smagių ir vertingų dovanų šįkart pažėrė ne tik ištikimieji, ilgamečiai „Gero skonio“ klubo partneriai, bet ir Jonaitiškių dvaro sodyba bei restoranas „Avenue Brasserie“.
Vakarą vainikavo abejingų nepalikęs desertas ir smagioji „Gero skonio“ viktorina bei prizų ir dovanų lietus. Vakarą pradėjusi renginio vedėja Daiva Tamošiūnaitė susirinkusiesiems priminė, jog gražia tradicija tapusių „Gero skonio“ klubo renginių pradžia buvo jau du dešimtmečius sėkmingos veiklos skaičiuojantis žurnalas „Geras skonis“.
Kaip "Jonaitiškių dvaras" Kinijoje myli...
Žvelgiant jos akimis, Bartkūniškio dvaro būta įspūdingo. „Radviliškio rajone mačiau atstatytą panašaus dydžio Jonaitiškių dvarą. Autentiškas, dailiomis langinėmis. Patikėkite, dabar puikiai atrodo“, - sako patirties iš paveldo lobynų besisemiantis kaimo turizmo sodybos įkūrėjas.
tags: #sodyba #jonaitiskiu #dvaras