Lapgaudžiai - mažiausias Kartenos seniūnijos kaimas, įsikūręs Kretingos rajono savivaldybėje, Minijos kairiajame krante. Jam tenka 53,84 ha žemės. Kretingos rajono savivaldybėje už jį mažesni tik Medininkai, Ilginiai, Dimitravas, Grabšyčiai ir Užkylininkai.
Kretingos rajono žemėlapis
Kaimo Geografija ir Apylinkės
Lapgaudžiai ribojasi su vakaruose nusitęsusių Sakuočių kaimų žemėmis, Martynaičių kaimu, o šiauriniu pakraščiu - su Minijos kilpa. Didžioji dalis kaimo žemės yra ariama.
Pavadinimo Kilmė
Manoma, kad kaimo pavadinimas kilo nuo žmogaus, kuris nieko daugiau nedaręs, o tik gaudęs lapes. Šis verslas tais laikais buvo pelningas, o laikui bėgant šis vardas prigijo ir kaimui. Lapės pakrantėje niekados netrūko.
Lapgaudžių vardu kaimas pažymėtas Rusijos kariškių 1913 m. apylinkių topografiniame žemėlapyje.
Istoriniai Faktai
Kaimas priklausė Dauginčių kaimui ir buvo Kartenos dvaro XVIII a. nausėdija. Kaimo žemėlapyje nausėdija vadinama Stonkaus užusieniu (lenk. Stonka). Vėlesni, 1868 m. ir 1872 m. dokumentai liudija, kad prabėgus šimtmečiui kiemų skaičius nausėdijoje nepadidėjo. Be to, jis vadinamas Dauginčių užusieniu (rus. Застенокъ Довгяловъ). Išparceliuojant Kartenos dvarą, vykdant Žemės reformos metu XIX a. iškilo ūkiai pietrytinėje kaimo dalyje, prie senojo kelio į Dauginčius.
Gyventojai ir Ūkiai
Kaime 1913 m. gyveno 35 gyventojai. Per pirmąjį Lietuvos gyventojų surašymą 1923 m. buvo 5 ūkiai.
Žymūs Gyventojai
- Stanislovas Baltmiškis (1864-1928) - ūkininkas, kurio šeimoje 1899 m. užaugo duktė Petronėlė, sūnūs Kazimieras, Antanas ir Stasys. Jo galva Stanislovas Baltmiškis 1928 m. sausio 28 d. būdamas 64 metų amžiaus mirė ūkyje.
- Petras Joneckis (1895-19??) - Nepriklausomybės kovų dalyvis, vėliau tapęs partizanų ryšininku, slapyvardžiu „Riteris“.
Šeimų Istorijos
Baltmiškiai
Kazimieras Baltmiškis gimė 1903 m. rugpjūčio 3 d. ir buvo krikštytas Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Jis susipažino su Ona Buteniūte, gimusia 1901 m. liepos 8 d. Jųdviejų santuoka Kartenos bažnyčioje įvyko 1927 m. Antanas Baltmiškis, gimęs 1908 metais, 1934 m. balandžio 14 d. vedė Karoliną Butenienę, gimusią 1907 m. Stasys Baltmiškis 1937 m. vedė.
Joneckiai
Petro Joneckio sūnus gimė 1895 metais. Vedęs Simučių dukrą Justiną Simutytę, 1923 m. sausio 14 d. Kartenos bažnyčioje vykusios santuokos liudininkais tapo A. Joneckio brolis Ignacas Joneckis ir jaunosios brolis Z. Simutis. Ignacas Joneckis gimė 1898 metais. 1925 metų rugpjūčio 4 d. vedė Emilijos Domarkų dukterį. Jie susilaukė dviejų vaikų Dauginčiuose, kurių garbei gavo Stefanijos ir Igno vardus. Konstantinas Joneckis gimė 1901 m. rugsėjo 29 dieną. Jis statė trobesiams, mūrijo žmonėms krosnis. Vedė Vaišnoraitės Valančių dukrą Jadvyga Pučinskiene, 1927 m. sausio 31 d. prie altoriaus.
Tragiški Įvykiai
Kaimo gyventojai patyrė nemažai nelaimių. Pavyzdžiui, Vičiulis buvo vedęs Oną Ramonaitę, o bažnyčios metrikų knygos liudija, kad jiedu neteko dviejų vaikų: 1930 m. lapkričio 25 d. mirė 2 mėnesių sūnelis Antanas ir 1934 m. liepos 27 d. mirė 3 mėnesių dukrelė Zita.
Lapgaudžiai Sovietmečiu
1944 m. kaimo vyrai buvo siųsti kovai su vokiečiais dėl Klaipėdos. Vieno tokio apsilankymo Lapgaudžiuose metu vėlyvą 1944 m. Petro Joneckio-Riterio veikla susidomėjus MGB (Valstybės saugumo ministerijos) Kartenos poskyrio saugumiečiams, 1948 m. rugsėjo 26 d. jis buvo suimtas, kalinamas ir tardomas Kretingos, Klaipėdos ir Lukiškių kalėjimuose. Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties, o 1949 m. kovo 14 d. išvežtas į Karagandos srities Steplago lagerius. Į Lietuvą grįžo 1961 m.
Vėliau kaimo gyventojai buvo suvaryti į vieną kolūkį, kurio pirmininku išsirinko Petrą Joneckį. Todėl laikui bėgant Lapgaudžių kaimo žemė tuštėjo.
Dabartis
Atgavus nepriklausomybę, žmonės atgavo žemės sklypus, tačiau nuošaliame kaimelyje nebesikūrė.
Apylinkės
Netoli Lapgaudžių yra Lapiai - kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, kuriame yra kraštotyros muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, kultūros namai ir medicinos punktas. Pietrytiniu kaimo pakraščiu teka Minijos intakas Žvelsa, rytiniu - Žvelsos intakas Trumpės upelis, iš vakarų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, iš šiaurės - Greičiūnų tvenkinys. Žvelsos dešiniajame krante yra Lapių piliakalnis, keli pilkapiai.
Lapių piliakalnis
Taip pat netoliese yra sodyba "Prie šaltinio", įsikūrusi vaizdingame kraštovaizdžio draustinyje ant Žvelsos slėnio krašto. Ši sodyba unikali tuo, kad jos istorija siekia 1924 -uosius metus, o pirtis veikia nuo 1940-ųjų metų ir ilgą laiką buvo vienintelė visoje apylinkėje.
Sodybos "Prie šaltinio" patogumai:
- Pirtis
- Kubilas 16 vietų
- Pratekančio šaltinio baseinas
- Židinys
- 25 vietų salė
- Miegamieji kambariai
Organizuojami turistiniai žygiai vaizdingais Minijos ir Žvelsos slėniais pėsčiomis, taip pat ekstremalus plaukimas Žvelsos upe.