Žemaitija - turtinga istorijos ir kultūros regionas, kur kiekvienas kampelis alsuoja praeitimi. Kelionės po šį kraštą atveria duris į senovinius piliakalnius, šventas vietas ir dvarus, menančius Lietuvos istoriją. Vienas iš tokių įdomių objektų - Maldučių sodas, tapęs neatsiejama Žemaitijos kultūros paveldo dalimi.

Žemaitijos etnografinis regionas Lietuvos žemėlapyje
Pažintinė Kelionė po Žemaitiją
Birštono folkloro ansamblio „Raskila“ nariai, vadovaujami Romos Ruočkienės, išvyko į pažintinę kelionę po Žemaitiją. Ši kelionė suteikė galimybę ne tik atsipūsti nuo įtempto koncertinio ir repeticijų sezono, bet ir giliau pažinti šio krašto istoriją bei kultūrą.
Lankytinos Vietos Žemaitijoje
Kelionė prasidėjo Laukuvos bažnyčioje, kuri įdomi dėl koplytėlės, esančios pačiuose vartuose. Toliau keliautojai pasižvalgė nuo Bilionių piliakalnio, kuriame archeologai tikisi suradę sudegintus Pilėnus. Nuo Aukštagirės apžvalgos bokšto atsivėrė Žemaitijai būdingas kalvotas kraštovaizdis. Didelį įspūdį paliko braidymas po Sietuvos kūlgrindą, kuri mena laikus, kai žemaičiai kovojo su kryžiuočiais ir kalavijuočiais.

Medvėgalio piliakalnis
Medvėgalis - iškiliausia Žemaitijos kalva, kurią sudaro visas archeologinis kompleksas su Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvomis ir Medvėgalio kūlgrinda. Kronikose Medvėgalio tvirtovė, gynusi žemaičius nuo kryžiuočių, pirmąkart minima 1316 metais. Keliautojai taip pat aplankė Varnių lankytojų centrą, Lopaičių piliakalnį ir šventvietę su šventuoju šaltiniu, bei senąją žemaičių sostinę - Tverų miestelį su Švč. Mergelės Marijos apsilankymo šventove.
Tveruose prie Laisvės paminklo atsisveikinus su gidu, keliautojai pasuko į nakvynės vietą - sodybą „Maldučių sodas“.
Renavo Dvaras ir Barstyčių Akmuo
Po maudynių Maldučio ežere, keliautojų laukė Renavo dvaras, kuriame buvo filmuojamas „Tadas Blinda“. Čia, labai įspūdingoje bibliotekoje per du aukštus, vėl skambėjo raskiliečių dainos, o parke pasitiko storiausia Lietuvos eglė: jos aukštis - 36 m, kamieno apimtis - 3,87 m, amžius - 150 metų. Toliau kelias vedė prie Barstyčių (Puokės) akmens - didžiulio granito luito, atnešto ledynų prieš 13-14 tūkstančių metų.
Galiausiai, keliautojai pasiekė Žemaitijos sostinę Telšius, kur gidė, žemaitiškai kalbėdama, vedžiojo po nuostabaus grožio miestą ant 7 kalvų. Ekskursija baigėsi Masčio ežero pakrantėje ir garsiojo sūrio „Džiugas“ degustacija.
Maldučių Sodo Vieta Žemaitijos Istorijoje
Nors straipsnyje tiesiogiai neaprašoma Maldučių sodo istorija, jo paminėjimas kaip nakvynės vietos rodo, kad ši sodyba yra įsitvirtinusi Žemaitijos kultūrinėje erdvėje. Tikėtina, kad Maldučių sodas yra ne tik vieta poilsiui, bet ir galbūt susijusi su vietos istorija ar tradicijomis.
Norint geriau suprasti Maldučių sodo reikšmę, reikėtų atlikti papildomus tyrimus, susijusius su šios vietovės istorija, architektūra ir kultūriniais ryšiais su aplinkinėmis vietovėmis.
Žymūs Rietavo Krašto Žmonės
Rietavas ir jo apylinkės išugdė daug žymių žmonių, kurie prisidėjo prie Lietuvos kultūros, mokslo ir visuomenės gyvenimo. Štai keletas iš jų:
- Laurynas Ivinskis: Lietuvių kalbininkas, pedagogas, publicistas, kurio veikla susijusi su Rietavo dvimetės agronomijos mokyklos steigimu.
- Vytautas Barkauskas: Kompozitorius, gimęs Rietave.
- Henrikas Ciparis: Dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas, Rietavo garbės pilietis.
- Juozas Jankauskas: Karo lakūnas, generalinio štabo pulkininkas leitenantas, gimęs Rietave.
- Eugenijus Stankus: Profesorius, matematikos mokslų daktaras, Rietavo garbės pilietis.
- Stasys Žlibinas: Poetas, daugelio populiarių dainų tekstų autorius, Rietavo garbės pilietis.
Rietavas: Kultūros Centras Žemaitijoje
Rietavas XIX amžiuje buvo svarbus kultūros centras Lietuvoje. Čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje, buvo įvestas pirmasis telefonas, vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertai. Iki XIX a. pabaigos Rietavo parkas buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje.
Rietavo žirgynas tęsia kunigaikščių Oginskių Rietave pradėtą tradiciją - laikyti ir veisti nykstančios Lietuvoje senosios veislės žirgus - Žemaitukus.

Rietavo Oginskių dvaro griuvėsiai