Ar artėjant vasarai ir šylant orams norisi ilsėtis gamtoje? Išeitis yra - vos už dvidešimt minučių kelio automobiliu nuo Katedros aikštės galima pasivaikščioti nacionalinės kultūros ir gamtos paveldo vertybe tituluojamoje Trakų Vokės dvaro sodyboje.
Trakų Vokės dvaro sodyba - vienas iš trijų Vilniaus miesto dvarų. Unikalus architektūros paminklas ir čia įsikūręs išpuoselėtas parkas mena grafų Tiškevičių laikus.
Šiandien Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka lankytojus atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais. Rūmuose vedamos ekskursijos, edukacijos, vyksta parodos, koncertai ir kiti atviri bei privatūs renginiai.
Dvaras yra tik 15 km nuo Vilniaus miesto centro. Atvykti galima 51 maršruto autobusu (Eduardo Andrė st.), traukiniu (st.
Prieš metus šia vieta susižavėjo BBC, kai dvare buvo įamžintos istorinio serialo ,,Karas ir taika” akimirkos.
Lankytojų atsiliepimai:
- Nuostabi sodyba, nepaprastai geri šeimininkai. Joje praleistas laikas nepakartojamas ir ilgam įsimintinas. O svarbiausia norisi dar ir dar sugrįžti.
- Super sodyba!!! Poilsis labai geras o aplinka ir gamta nepakartojama.
- Nuostabi sodyba ! Puikūs šeimininkai ! Labai smagi vieta praplaukti baidarėmis.
- Nuostabus priėmimas, neapsakoma gamta. Jauku, šilta ir visada gera sugrįžti. Sėkmės ir iki pasimatymo !
- Visuomet maloniai praleidžiame laika☺. Ir gamta ir aplinka ir šeimininkų svetingumas palieka nepamirštamas akimirkas ir poilsis čia visuomet būna nuostabus 🙂 Ačiū Jums!:)
- Nuostabi gamta, puiki aplinka, šaunūs šeimininkai. Sėkmės darbuose. Gero oro.
- Linkėjimai nuo Auksės, Martyno ir Eduardo, turiningai praleistas laikas, nuoširdūs šeimininkai, didelis noras grįžti.
Dvaro Istorija Ir Architektūra
Trakų Vokės dvaro sodyba formavosi XIX a. pirmoje pusėje, kai iš tuometinių savininkų Dombrovskių dvarvietę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844).
Būtent Grafų Tiškevičių dėka dvaro rūmai iškilo 1876-1880 m. netoli Vokės upės pagal italų architekto Leonardo Markonio projektą, kuris rėmėsi Lenkijos karalių Lazenkų rezidencijos architektūros pavyzdžiu.
Juos projektavo italų kilmės architektas Leandras Liudvikas Markonis (1834-1919), kuris, šeimininkams pageidaujant, puošnius rūmus Trakų Vokėje suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį.
Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį - gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu, kurį galima pamatyti ir šiandien.
Grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1939 m., baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus. Be šeimininkų likęs dvaras nunyko.
Pasak Ievos Šiušaitės, laikinai einančios Všį. ,,Trakų Vokės dvaro sodyba" direktorės pareigas, apie dvaro prabangą byloja Baltojoje rūmų salėje tarpukariu stovėjęs baltas rojalis.
,,Tai buvo Tiškevičių šeimos prabangos ženklas, pritraukdavęs į šį dvarą atvykti ir daugelį žymių to meto artistų”, - pasakojo direktorė.
Maždaug 500 kvadratinių metrų - tokį plotą aprėpia Tiškevičių dvaro požemiai. Dabar ši erdvė naudojama menininkų parodoms bei kitiems kultūriniams renginiams realizuoti.
Turistų dėmesį taip pat patraukia tunelis jungiantis dvarą su kitu sodyboje esančiu statiniu.
Trakų Vokės dvaro istorija taip pat yra glaudžiai susijusi su totoriais. Po pirmo Vokės vardo paminėjimo XIV a. pabaigoje Vytautas šiame krašte apgyvendino totorių belaisvius.
,,Iki šių dienų sklando gandai, kad totoriai buvo nepakeičiami ūkvedžiai ir arklininkai. Tuometinės Tiškevičių arklidės dabar yra naudojamos gyvenvietės kultūros centro reikmėms, tačiau išlikusi autentiška statinio išorė žavi atvykusius svečius”, - pastebi Ieva Šiušaitė.
Trakų Vokė turėtų atkreipti kino mylėtojų dėmesį - vos prieš metus Britų visuomeninis transliuotojas (BBC) ekranizavo Levo Tolstojaus romaną ,,Karas ir taika” ir daugybę scenų nufilmavo Lietuvoje.
Trakų Vokės dvaras filme sugretintas su Maskvos rūmais ir įamžintas trijose serijose iš šešių, tad po birželį numatomos serialo premjeros Lietuvoje, tikimąsi didesnio turistų antplūdžio.
Eduardo Andrė Parkas
Šalia rūmų buvo užveistas parkas, kurio kūrėjas Eduardas Andrė - žymus kraštovaizdžio architektas, savo darbais pagarsėjęs visoje Europoje.
Kitais jo kūriniais Lietuvoje galima pasigrožėti - Lentvaryje, Užutrakyje, Palangoje.
1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjęs grafas Jonas Juozapas (1867-1903) pasamdė garsų landšafto architektą Eduardą Fransua Andre (1840-1911) suprojektuoti dvaro parką.
Tas pats architektas Lietuvoje suprojektavo dar trijų, taip pat Tiškevičių giminei priklausiusių, dvarų parkus - Palangos, Užutrakio ir Lentvario. Visi keturi parkai yra tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektai.
Šiandien vaikščiodami po parką galime išvysti išlikusius originalius, E.F.Andrė sukurtus elementus.
,,Labai graži gamta turbūt buvo vienas svarbiausių kriterijų, dėl kurių čia ir atsirado dvaras. Jo valdos išsidėsčiusios vaizdingame Vokės upės slėnyje. Pirmieji dvaro šeimininkai buvo iš Krymo atvežti totoriai. Vėliau dvarą valdė Dombrovskių, Sapiegų šeimos. Nuo jų greta rūmų pradėtas kurti barokinio stiliaus parkas. O dvarą įsigijus grafui Jonui Tiškevičiui parkas toliau puoselėtas. Vis dėlto išskirtinį vaizdą, kuris atkuriamas dabar parkas įgavo XIX a. pab. - XX a. pr., kai mirus tėvui dvarą paveldėjo grafas Juozapas Tiškevičius ir sukurti dvaro aplinką pakviestas kraštovaizdžio architektas Eduardas Francua Andrė (pranc. Édouard François André)”, - pasakojo Trakų Vokės dvaro sodybos vadovė Ieva Šiušaitė.
Šis parkas - vienas iš keturių, esančių Lietuvoje, kuriuos suprojektavo E.F.Andrė. Pasak I.Šiušaitės, Trakų Vokėje esantis parkas ir šiandien yra išlaikęs istorinę savo struktūrą.
Aplink rūmus yra priekinis ir galinis (arba rytinis ir vakarinis) parteriai. „Tai - geometrinė parko dalis, kurią puošia spalvinti gėlynai, augalai ant štambų, lygiomis eilėmis susodintos medžių alėjos. Galiniame parteryje esantis parkas pereina į natūralų mišką. Jame - nuostabios regyklos, atveriančios vaizdą“, - pasakojo Trakų Vokės dvaro sodybos ir istorinio parko atstovė.
Išskirtinis parko objektas - grota, kuri yra vienas iš E.F.Andrė kūrybos bruožų. Ši vieta - tarsi dalelė architekto gimtojo Provanso, perkelto į lietuvišką gamtos apsuptį ir organiškai ją papildanti.
„Parkas ribojasi su Vokės upe. Tai toks natūralus parko užbaigimas miško dalyje“, - kalbėjo I.Šiušaitė.
Jos teigimu, parką labai mėgsta lankytojai, kuriems imponuoja tai, jog čia galima leisti laiką ir žmonių sukurtoje, estetiškoje parko dalyje, bet taip pat nuklysti į miško dalį, kurioje galima pasivaikščioti ir pasijusti kaip natūralioje girioje. Nors ji yra mieste“, - sakė pašnekovė.
Iš Prancūzijos atvykęs kraštovaizdžio archiktektas E.F.Andrė Trakų Vokėje sukūrė vadovėlinį parką.
„XIX a. pabaigoje jis buvo išleidęs knygą-vadovėlį apie dvarų parkų įrengimą. Ta knyga vadovavosi daugybė Vakarų Europos aukštuomenės atstovų, šalia savo dvarų parkus įrenginėję būtent pagal E.F.Andrė kūrybos principus. Jis tuo metu tikrai buvo pripažintas kraštovaizdžio architektas“, - pasakojo I.Šiušaitė.
Vienas iš minėtų E.F.Andrė parkų kūrimo principų skelbė, kad „esmė yra visumoje, o visas žavesys - detalėse.“
„Būtent todėl visuose architekto parkuose daug dėmesio skiriama vietiniam kraštovaizdžiui, kurdamas parką jis stengiasi kuo mažiau jį keisti, bet išnaudoja visas vietoje esančio kraštovaizdžio ypatybes. Pvz., jei, kaip kad Trakų Vokėjes dvaro sodybos parke yra kalneliai, jie turi būti gražiai atidengti. Jeigu yra natūralūs šlaitai, jie turi būti demonstruojami. Kuriamos grotos, atidaromi šaltinėliai“, - sakė pašnekovė.
Dar vienas E.F.Andrė kūrybai būdingų elementų yra puošnūs parteriai. Paprastai jie apsodinami spalvingais vienamečiais augalais.
Pasak I.Šiušaitės, Trakų Vokės dvaro istoriniam parkui būdingos liepų alėjos, kurių kiekviena turėjo skirtingą charakterį.
„Jose buvo specialiai sodinamos skirtingų rūšių liepos, sukuriant tam tikrą atmosferą. Trakų Vokėje yra lašo formos liepos, kurių alėja veda link raudonųjų vartų. Taip pat didžiules kupolines liepas, kurios veda link Lentvario. Ir taip pat turime liepų gyvatvorę. Vaikščiodamas po skirtingas liepų alėjas, gali pajusti visai kitokią emociją“, - pasakojo istorinio parko atstovė.
2016-2017 m. buvo parengtas Trakų Vokės dvaro sodybos istorinio parko tvarkybos projektas, kurio tikslas buvo kiek įmanoma atkurti arba restauruoti esančią struktūrą.
Taip pat, vadovaujantis E.F.Andrė principais, atkurti parterius ir juose buvusius gėlynus.
„Kol kas yra sutvarkyta tik centrinė parko dalis. Pagal išlikusias istorines nuotraukas bei E.F.Andrė vadovėlį suformuoti gėlynai. Archeologinių tyrimų metu mes radome istorinio fontano baseino liekanas, taip pat karnizą, užkastą po žeme. Dabar fontanas atkurtas. Ką galima pastebėti, kad priekinis parteris yra dauboje. Tai - dalykas, dėl ko Trakų Vokės dvaro sodybos parką galima lyginti su garsiausiais pasaulio parkais. Pavyzdžiui, išėjus iš Versalio rūmų Paryžiuje matysite prieš akis besidriekiančio parko panoramą. Panašus vaizdas pasitiks ir išėjusius iš Trakų Vokės dvaro: priekinio parterio konstrukcija (įgilinimas) suformuoja didžiulę perspektyvą, dėl kurios parko vaizdas atrodo panoraminis bei romantiškas“, - apie architekto užkoduotus dalykus, kuriuos pavyko atkurti Trakų Vokės dvare ir parke, pasakojo jo vadovė.
Pasak I.Šiušaitės, grafo J.Tiškevičiaus užsakymu E.F.Andrė Trakų Vokėje sukurtas parkas buvo skirtas grafų šeimos poreikiams. Šiandien jis atviras visai visuomenei ir džiugina visų norinčių akis.
Kaip jau minėta, jis yra vienas iš kelių Lietuvoje esančių istorinių parkų, kuriuos suprojektavo kraštovaizdžio architektas E.F.Andrė. Be Trakų Vokės, panašų parką galima apžiūrėti Letvaryje, Užutrakyje ir Palangoje.
Tikimasi, kad šie parkai netrukus oficialiai taps Europos kultūros istorinių parkų kelio dalimi.
Artėjant vasarai ir šylant orams norisi ilsėtis gamtoje, tačiau populiariausių poilsiaviečių sostinėje takai jau praminti ir kiek pabodę. Visgi, išeitis yra - vos už dvidešimt minučių kelio automobiliu nuo Katedros aikštės galima pasivaikščioti nacionalinės kultūros ir gamtos paveldo vertybe tituluojamoje Trakų Vokės dvaro sodyboje.
Nuo 2015 metų, kada dvaro durys tapo atviros visuomenei, jame aktyviai organizuojami įvairūs renginiai. Dvaro lankymo sezonas prasidės jau balandžio 30 dieną, o visi norintys kviečiami pabėgti nuo miesto šurmulio ir šeštadienio popietę praleisti kitaip - fone skambant muzikai grožėtis Tiškevičių dvaro teritorijoje esančiais istoriniais pastatais, parkų alėjomis, tvenkiniais bei kitais dvaro sodybos elementais.
Užutrakio dvaras - vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leidžia pajusti XIX a.
Užutrakio dvaro sodybą XX a. pradžioje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius drauge su žmona Jadvyga. Šiandien į dvarą patenkama sausumos keliu, tačiau grafo Juozapo Tiškevičiaus šeima juo nesinaudodavo - į pusiasalį plaustu keldavosi per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios gyveno keltininkas. Sausumos kelias tuomet buvo skirtas tik ūkio reikmėms ir dėl to pramintas Bulvių keliu.
Rūmus, papuoštus įspūdingais Liudviko XVI stiliaus interjerais, kūrė lenkų architektas Juzefas Husas (Józef Huss). Juos užbaigia atvirais paviljonais karūnuota terasa, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai į Trakų pilį.
Parką planavo žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André). Buvo sukurtas mišraus stiliaus parkas, papuoštas antikinių skulptūrų kopijomis ir gausybe augalų.
Mūsų dienomis Užutrakio dvaro sodyba atgimsta - restauruoti rūmai, atkuriamas parkas.
Dvaras grafams Tiškevičiams priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietų okupacijos metais jis buvo nacionalizuotas ir paverstas sanatorija, pionierių stovykla, vėliau - turizmo baze.
Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Tais laikais jis vadintas Algirdo sala ir priklausė totorių didikams.
Dvaro sodybą, kurią matome šiandien, įkūrė jo sūnus, taip pat Juozapas (1868-1917), su žmona lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, artėjant vokiečių kariuomenei, Juozapas Tiškevičius su šeima paliko dvarą ir persikėlė į Sankt Peterburgą. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Užutrakį valdė vyriausias grafo sūnus Andrius.
Prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė į Užutrakį atvyko 1898 m. Čia jis sukūrė sau būdingą mišraus stiliaus parką, kurio plotas siekė 80ha.
Architektas meistriškai išnaudojo kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėždamas jo kalveles, o pusiasalį supančių ežerų spindesį papildydamas sudėtinga tvenkinių sistema.
Buvo iškasta daugiau nei 20 tvenkinių, besijungiančių tarpusavyje ir su ežerais.
Dvaro sodybos rūmai ne tik patys tviskėjo prabanga, bet ir leido grožėtis įspūdingu peizažu.
2008 m. buvo restauruotas rūmų eksterjeras, antras aukštas, palėpė, vestibiulis, laiptinės. 2010 m. visuomenei pristatyta pirmoji restauruota rūmų salė - Liudviko XVI stiliumi dekoruotas reprezentacinis valgomasis. Kartu buvo atkurtas originalus viso pirmojo aukšto planas, subtilūs sienų lipdiniai.
Užutrakio dvaro parke galima aptikti daugybę vietinių bei atvežtinių augalų: 38 Lietuvoje savaime augančių, 54 atvežų medžių bei krūmų, apie 400 rūšių ir formų žolinių augalų. Nemažai šių augalų specialiai čia buvo įveisti paties parko autoriaus E. Šiame parke gyvena voverės, stirnos, priskaičiuojama net 7 šikšnosparnių rūšys. Tvenkiniuose ir šalia jų galima sutikti retų rūšių varlių, paprastąjį ir skiauterėtąjį tritoną, ūdrų. Senuosius parko medžius lanko geniai, meletos, pelėdos.
Nuo pat įkūrimo sodybos teritoriją puošė nemažai skulptūrų, tarp jų - žinomo XVIII a. prancūzų skulptoriaus Antuano Kezevo (Antoine Coysevox) kūrinių kopijos. Dažniausiai jos vaizdavo antikines deives ir dievus.
Parke galima apžiūrėti antikinės deivės Dianos, kurios prototipas - Prancūzijos karaliaus Liudviko XV motina Marie-Adelaide de Savoie, skulptūrą. Ši, kaip ir Floros bei Hamadriadės skulptūros, yra Luvre eksponuojamų kūrinių kopijos.
Čia taip pat rasite Bakchą, įvairių biustų, o ant Galvės ežero kranto stovi Mergelės Marijos skulptūra - ji parke buvo išlikusi ilgiausiai. Skulptūrą buvo galima pamatyti dar 1964 m., vėliau ji buvo įmesta į ežerą. 1975 m. apgadinta skulptūra atrasta Varnikų kaimo kapinėse ir perkelta į Trakų bažnyčią.
Slapukai
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.