Pandėlio Apylinkių Gyvenimas: Istorija, Bendruomenės ir Atsiliepimai

Pandėlio ir Kazliškio seniūnijos yra kaimynystėje, garsėjančios savo istorija, gamta ir bendruomenių veikla. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių apylinkių gyvenimą, remdamiesi vietinių gyventojų atsiliepimais ir istorinėmis detalėmis.

Rokiškio rajono žemėlapis, kuriame matomos Pandėlio apylinkės.

Kaimų Gyvenimas ir Tradicijos

Kai kurie aplankyti kaimai balansuoja ant išnykimo ribos, nes nebėra nei vaikų, nei jaunimo. Tačiau tai nedrumsčia jų nuotaikos: tebeieškoma pavadinimų kilmės arba kuriamos naujos tradicijos.

Martynonių Kaimas

Važiuojančius į Martynonių kaimą (Pandėlio sen.) nuo Pandėlio pusės pasitinka kelio ženklai, kurie nurodo - dėl remonto teks sukti apylankomis. Pagrindiniame kelyje, vedančiame į kaimą, burzgia galinga kelininkų technika. Vietiniai nesuka galvos dėl laikinų nepatogumų ir džiaugiasi, kad įgrisęs žvyrkelis taps asfaltuotu keliu. Pasak jų, kelias turi būti baigtas tik ateinančių metų lapkričio 1 d., tačiau viliamasi, kad darbai bus atlikti daug greičiau.

Martynonių kaimo bibliotekoje vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, pavyzdžiui, „Juodai balta mintis“. Kalbai pasisukus apie renginius, pašnekovai kviečia į bendruomenės salę ir parodo Lietuvos žemėlapį. Moterys dar sumanė papildomai kaupti informaciją apie tas vietoves bei koncertuojančius kolektyvus. Taip bus įamžintas intensyvus kultūrinis gyvenimas.

Sriubiškių Kaimas

Sriubiškių kaimo (Pandėlio sen.) bibliotekoje irgi pakliūname į pasiruošimo darbus, mat toji savaitė - Suaugusiųjų švietimo, todėl suplanuota edukacija - bus mokomasi vilna apvelti muiliukus. Vienas gerbiamiausių kaimo žmonių yra Bronius Šakickas. Būdamas garbingo amžiaus, laiko bičių, medumi remia bendruomenės šventes. Kaimas įsikūręs šalia pagrindinio kelio, vedančio į Kupiškio rajoną, tad tenka apsitvarkyti. Nuošaliau telkšančio ežeriuko pakrantės irgi sulaukia talkininkų. Šiuos darbus nuveikia bendruomenės žmonės.

Padavimas pasakoja, kad Sriubiškių kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio „sriuba“. Sriubiškiečiai turi sukaupę nemažai sriubų receptų, tik kol kas neturėjo progos juos pagarsinti. Pasak L. Kaladienės ir I. Putkienės, meistras puoselėjo mintį išskaptuoti ir Sriubiškiams padovanoti didžiulį simbolinį šaukštą.

Panemunis ir Kazliškis

Jei tektų rinkti tos dienos linksmiausią kompaniją, tai finale varžytųsi dvi „komandos“ - Panemunio (Pandėlio sen.) ir Kazliškio. Panemunio bibliotekoje gyvenimiškomis temomis smagiai „rokavosi“ priešingose pusėse susėdę vyrai ir moterys. Ant liežuvio galo sukosi kalbos apie netinkamai, jų manymu, suremontuotą gatvę ir vadovavimo keblumus.

Būrį panemuniečių smagumu ir aktyvumu, ko gero, pralenktų kazliškietė Zita Bitinienė. Tai nenuostabu, nes ji ir bibliotekininkė Zita Dilbienė, dar dvi moterys ir vyrai yra rajone pagarsėjusios Kazliškio dūminės pirtelės vanotojai arba jų padėjėjai. Čia pat būdavo galima pasivaišinti įvairių žolelių arbatomis. Kai kurie žmonės tiesiog prieidavo pasiklausyti šnekių, linksmai bendraujančių Kazliškio moteriškių.

Suvainiškis

Šuliniai senka. Iš čiaupo bėga rudas vanduo, nes vandentiekis įvestas dar sovietiniais laikais. Tačiau skųstis negalima - vanduo atitinka reikalavimus. Tokias problemas išsakė Suvainiškio (Pandėlio sen.) žmonės. Tačiau auditorija subruzda ir suklega užsiminus apie Latvijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimą.

Manoma, jog Suvainiškio miestelio atsiradimas yra siejamas su buvusiu Ratkūnų kaimo Kamarauskų dvaru. Anksčiau miestelis stovėjęs ant Kamarauskų dvaro žemės. Dėl noro susieiti sugalvota bendruomenės šventė „Spanguolinė“.

Konstantinava

Kitos vietovės - Konstantinavos (Kazliškio sen.) - žmonės vis dar suka galvas, iš kur kilo jos pavadinimas. Tačiau artimiausias jos rūpestis - bendruomenės 15 metų jubiliejus. Kiti susirinkusieji apibūdina kasdienybę: nei vaikų, nei jaunimo atokiame kaime nebėra, jų privažiuoja tik vasarą; susisiekimas prastas, sunku pasiekti gydytojus ar įsigyti vaistų. „Vaikų ir jaunimo nebėra. Tik mes jauni!“ - visgi optimistiškai apibendrina kai kurie susirinkusieji.

Pandėlys

Pandėlyje sunku buvo suskaičiuoti atėjusius užsisakyti laikraštį, nes būrį susirinkusiųjų nuolat papildydavo nauji žmonės, užsisakiusieji išeidavo. Pasirodo, pandėliškiai sumušė tos dienos rekordą. Iš tarpusavio kalbų buvo galima suprasti - žmonės suėjo ne tik dėl prenumeratos, bet ir pabendrauti, užsirašyti į kompiuterinio raštingumo kursus. Pandėliškis Almantas Tamošiūnas primygtinai prašė paminėti, kad džiaugiasi ką tik išasfaltuota S. Nėries gatve.

Istorija ir Paveldas

Pandėlio buvusio dvaro sodyba XVII a. priklausė Rajeckiams. 1773 m. plane dvaras bei miestelis nurodyti priklausantys Ignacui Koscialkovskiui. Ta proga sudarytame inventoriaus sąraše nurodyta, kad dvaro sodyboje yra rūmai, arklidė, senas „bravoras“, kalėjimas, ledainė, kiti trobesiai. Dvaro sodyboje 1842 m. pradėjo veikti spirito varykla - „bravoras“.

Tačiau 1921-1923 m. išparceliuojamas M. Koscialkovskienei priklausantis Pandėlio dvaras. Centrinius dvaro rūmus ir kitus statinius pastatė Koscialkovskiai XIX a. II pusėje. Stumbriai, negalėdami suremontuoti aplūžusių rūmų, juos nugriovė. Mykolo Koscialkovskio įveistas parkas buvo kurtas Italijos romantizmo laikų stiliumi - augalai sodinti kvadratais, kuriuos jungė žvyruoti takai.

1920 m. iš Amerikos grįžę aštuoni lietuviai sudarė akcinę bendrovę „Žalgiris“ ir sename Pandėlio dvaro „bravore“ įkūrė fabrikėlį. 1944 m. rugpjūčio mėnesį vokiečiai, iš Puodžialaukės apšaudydami Pandėlį padegamaisiais sviediniais, sudegino „Žalgirio“ fabrikėlį. Po karo jo niekas nebeatstatė, nors bandymų būta.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. išlikę dvaro pastatai (akmeninis tvartas, klėtis, rūsys ir šulinys) grąžinti penkiems Stumbrių šeimos nariams. 2016 m. liepos 21 d. Panevėžyje įforminta dovanojimo sutartis, kuria Stasys Stumbrys, Kęstutis Stumbrys, Ona Stumbrienė ir Vaidutis Petronis dovanojo Pandėlio miesto bendruomenei išlikusius dvaro sodybos pastatus: kiemo rūsį, klėtį, akmeninį tvartą ir šulinį.

Dvaro Sodybos Pastatai Šiandien

Visi jie yra priklauso kultūros paveldui. Medinė klėtis yra patyrusi gaisrą, kelianti pavojų žmonių saugumui. Akmeninis tvartas žavi savo sienomis. Bene pats paslaptingiausias parko objektas - iš plytų sumūrytas kiemo rūsys. Manoma, kad čia buvo dvaro ledainė. Jūratė Bagužienė sako, kad bendruomenė dar nesumąstė, kam ir kaip panaudoti rūsį ir tvarto pastatą.

Pandėlio parko alpinariumas.

Parko Tvarkymo Darbai

„Pandėlio miesto bendruomenė jau nuo 2005 m. pradėjo minti kelius norėdama išvalyti parko tvenkinį. Parko teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai trukdė įrengti poilsio zoną“, - pasakojo Pandėlio miesto bendruomenės pirmininkė J. Bagužienė. Kai savininkai miesto bendruomenei padovanojo išlikusius dvaro sodybos pastatus, atsivėrė kelias idėjoms įgyvendinti - atgaivinti senąjį parką.

2015 m. pandėliškiai sulaukė geros žinios: rajono taryba patenkino prašymą bendruomenei perduoti naudotis 4 ha žemės sklypą, kuriame yra senasis dvaro tvenkinys. 2015 m. liepos pradžioje du kartus miesto grožiui neabejingi pandėliškiai buvo kviečiami į tvenkinio aplinkos tvarkymo talkas. Talkų metu išvalytas tvenkinio dugnas, ant kranto iškrautas dumblas. Iškirsti nereikalingi krūmai ir menkaverčiai ar sutrešę medžiai. Išlyginta viso parko teritorija ir apsėta žole, įrengtas paplūdimys, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės, nutiesti takeliai, sumeistrauta persirengimo kabina ir lieptelis į vandens telkinį. Taigi tvenkinys tinkamas maudynėms.

Parką puošia Pandėlio gimnazijos mokytojo Almanto Sriubiškio ir jo mokinių išdrožti suoleliai ir krėslai, stalas. Praėjusių metų rudenį, prieš pat šalčius, parke įrengtas apšvietimas. Seniūnas R. Varanius komentavo: „Apšviestas parkas atrodo fantastiškai.“

Kova su Kovarniais

Seniūnas R. Varanius prisiminė, kad parko tvarkymo pradžia tapo gyventojų skundas dėl kovarnių keliamo triukšmo, atihigieniškų sąlygų. Iš Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) buvo gautas leidimas naikinti kovarnių lizdus. „Tai sunkus ir rizikingas darbas, reikalaujantis kantrybės. Jis su darbininkais lipo į parko medžius ir naikino kovarnių lizdus, kartais tekdavo įsiropšti į 30 metrų aukštį. Tai truko trejus metus“, - apie nepavydėtiną 2012 m.-2014 m. situaciją pasakojo seniūnas.

Štai lentelė, apibendrinanti informaciją apie Pandėlio dvaro sodybos pastatus:

tags: #sodyba #prie #pandelio