Sodyba prie Peršokšnos Ežero Labanoro Regioniniame Parke

Labanoro regioninis parkas, įsikūręs rytų Lietuvoje, garsėja savo gamtos grožiu ir kultūros paveldu. Tai didžiausias regioninis parkas Lietuvoje, kuris pasižymi ežerais, miškais ir pelkėmis. Parkas yra pereinamoje fliuvioglacialinių darinių zonoje tarp Baltijos aukštumų ruožo kalvynų ir Šiaurės Nalšios (Švenčionių) aukštumų ruožo kalvynų.

Regioninis parkas sėte nusėtas vandens telkinių: nuo mažiausių akivarų pelkėse iki plačiai vilnijančių Stirnių, Lakajų, Kertuojų ežerų. Didieji ežerai šakoti, su ragais - itin siaurais pusiasaliais. Unikalios Girutiškio ir Beržaloto pelkės svarbios ne tik Lietuvai. Labanoro giria slepia unikalų kultūros paveldą: tradicinę medinę kaimų architektūrą, senas etnokosmologijos tradicijas. Tik čia rasime vienintelį pasaulyje etnokosmologijos muziejų, senovinę dangaus kūnų stebyklą.

Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi savitais gamtos bei kultūros paveldo objektais ir ypač dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Bendras augalų rūšių skaičius - 1 020, iš jų 8 saugomos Europos Bendrijos, 67 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius - 1 669. Regioninio parko simbolis - erelis žuvininkas.

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.

Peršokšnos Upė ir Pažintinis Takas

Labanoro regioniniame parke ištekėjusi iš Peršokšnų ežero vingiuoja Peršokšnos upė. Neplati ir negili ji spėriai plukdo savo vandenis per Labanoro girią, kol įteka į Lakają. Peršokšną mėgsta lašišinės žuvys, kurios čia atplaukia neršti, o visa upės vaga saugoma Žeimenos ichtiologinio draustinio.

Pasivaikščioti Peršokšnos paupiu važiuojama į Januliškį, didžiausią prie upės įsikūrusią gyvenvietę, kurią pasiekti galima duobėtu žvyrkeliu arba vingiuotais Labanoro girios keliukais. Pažintinis takas įrengtas buvo 2000 metais, o 4,2 kilometrų ilgio maršrutas vingiavo abiem Peršokšnos upės krantais. Dabar, pagal Švenčionėlių miškų urėdijos, kuri yra atsakinga už tako priežiūrą, pateikiamą informaciją matyti, kad didžioji tako dalis yra apleista, lankytojams atvira vos 1,1 kilometro ilgio atkarpa.

Tako schema rodo, kad reikia eiti per tiltelį ir sukti link girininkijos, pagal internete surastą informaciją takas veda kairiuoju Peršokšnos krantu pro augančią piramidinę eglę. Šis informacinis stendas ir nulėmė pasirinkimą, nes kiek toliau, kairiajame Peršokšnos krante, pamatėme ir kitą stendą apie paprastąjį šaltekšnį. Tačiau takas vingiavo palei pat upę nutiestu medinių lentelių taku, kuris vietomis buvo palūžęs ir didelio pasitikėjimo nekėlė.

Kad ši tako atkarpa palikta likimo valiai matosi ne tik iš nenuvalyto takelio, kurį šlapi lapai sėkmingai pūdo, bet ir iš tuščių informacinių stendų. Tiksliau informacinių stendų stovų, nes dauguma pakankamai neblogai išsilaikiusių stendų yra visiškai tušti. Prieinama aikštelė su suoliukais, o šalia stovi stendas, kuriame surašyti klausimai ir reikia išvardinti atsakymus. Klausimai paruošti iš informacinių stendų, todėl pagal klausimus galima suprasti apie ką buvo tie informaciniai stendai.

Einant toliau takas tarsi išnyksta ir prasideda brūzgynai. Čia pat atėjusių žvejų klausiu, ar yra kur tiltelis? Pasirodo yra už kokių 500 metrų, todėl ryžtamės eiti toliau, kol mūsų ryžtą sustabdo iš netoliese esančios sodybos atbėgę du dideli, juodi, palaidi šunys. Kaip tik kažkur šioje vietoje turėtų būti T. Ivanausko juodalksnis su uoksu, kuriame gyvena klykuolė, tačiau mes jo neradom.

Šioje vietoje informacijos stoka skųstis negalima - stendai stovi kas keliasdešimt metrų. Miško augalų, uogų, miško kirtimų temomis rašantys stendai po kurio laiko vėl pradingsta ir išėję į miško keliuką prieiname girininkijos pastatus. Laikomės Švenčionėlių krypties, kur gyvenvietės pabaigoje tikimės rasti paliktą automobilį, o pakeliui prasukam pro nedidukę, žalią, medinę Januliškio bažnytėlę.

Prašyte prašosi sutvarkymo tako dalis iki piramidinės eglės, lygiai taip pat kaip ženklinimo prašosi ir naujasis maršrutas. Man asmeniškai kur kas labiau patiko senojo tako atkarpa palei Peršokšną, kur takas vingiuoja palei vaizdingą upę, tačiau reikia būti atsargiems - lentelių takas blogos būklės.

Žemės Sklypas su Ežerų Pakrantėmis

Siūloma unikali galimybė įsigyti 20.24 hektarų didžiulį magišką kampelį, apsuptą Labanoro gamtos stebuklų. Šis sklypas - tikras rojus natūros mylėtojams ir tiems, kurie ieško ramybės bei nuostabos. Čia miškai, ežerai ir tikra gamtos oazė sukuria neprilygstamą harmoniją, kurią galite kvėpuoti kiekvieną dieną.

Sklypas pasižymi dideliu ir privačiu priėjimu prie Peršokšnos ežero. Čia galėsite mėgautis nuostabiais saulėtekiais arba tiesiog atsipalaiduoti, leisdami laiką šio nuostabaus ežero krante. Jei tai dar nepakanka, sklypas taip pat siūlo ypatingą priėjimą prie Vienavalkšnio ežero. Dvigubas ežerų grožis atsiveria jūsų namų ar sodybos akimis.

Pagrindinė informacija apie sklypą:

• Adresas: Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Prūdiškės k., Peršokšnos g. 23
• Bendras plotas: 20.2422 Ha
• Sklypas susideda iš dviejų sklypų: 14.4218 Ha ir 5.8204 Ha
• Abiejų sklypų paskirtis: žemės ūkio
• Žemės sklypo naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai
• Sklypų kadastriniai matavimai: atlikti
• Sklype yra įregistruoti pastatai
• Pastatų skaičius: 10
• Bendras pastatų plotas (užstatytas plotas): 466.74 kv. m
• Tikslios sklypo vietos koordinatės: 55.2151921, 25.7953621

Privalumai:

• Patogus privažiavimas prie sklypo ir į jį
• Labai geras susisiekimas su Vilniaus miestu
• Atvesta elektra
• Didelis sklypo plotas užtikrina privatumą

Susisiekimas:

• 95 km iki Vilniaus miesto centro
• 8 km iki Labanoro miestelio

Gyvūnija

Žinduolių - 40, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių - 195, iš jų 42 saugomos Europos Bendrijos, 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų - 40, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių - 10, iš jų 4 saugoma Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

tags: #sodyba #prie #persoksnos #ezero