Švenčionių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, slepiasi didžiausias Sirvėtos regioninio parko ežeras - Kančioginas. Jis pasipuošęs mišku apaugusia sala.
Sirvėtos regioninio parko žemėlapis
Kančiogino ežero aprašymas
Ežero ilgis šiaurės-pietų kryptimi 2,28 km, plotis iki 0,72 km. Gylis siekia 13,8 m. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Vakaruose ir rytuose krantai aukšti, statūs, ardomi, šiauriniai ir pietiniai - žemi. Ežero pietuose yra miškinga 0,81 ha ploto sala. Pakrantėse plyti pievos, dirbami laukai, auga miškeliai, iš pietų prieina Dvarykščių miškas. Už 0,04 km į pietus telkšo Staškinės ežeras.
Šiaurėje išteka Kančioginos upelis (į Erzvėtą, Dysnos upės baseinas), vakaruose įteka Sirvėta (iš Sirvėto). Ežero pratakumas 393 % per metus.
Prie Kančiogino ežero įsikūrę Kančiogino, Pašventės, Dvarykščių, Purvėnų kaimai. Šiaurine pakrante eina kelias 4401 Švenčionys-Mielagėnai-Andriejauka, į jį įsijungia kelias 1428 Ceikiniai-Kančioginas. Ežeras įeina į Sirvėtos regioninį parką. Šiauriniu krantu eina riba su Ignalinos rajonu.
Ežero vardas ir legenda
Vandenvardis Kančióginas galimai kilęs iš kokio dvikamienio asmenvardžio (*Kančiaginas, *Kantiginas).
Pasak padavimo, ežero vietoje kitados buvęs galingas ir turtingas miestas. Bet jį užpuolę svetimšaliai, nužudę šio krašto valdovą. O jo gražuolė duktė Sirvėta nubėgusi pas kryžiuotį Bėlį ir prašiusi gelbėti gimtąjį miestą. Tik buvę per vėlu. Išsiveržė tada iš merginos lūpų nevilties šauksmas: „Dieve! Nors kančioj apgink!“ Ir apgynė dievas - miesto vietoje atsivėrė praraja, kurioje prasmego ir gynėjai, ir užpuolikai.
Žymių žmonių sodybos
Paties premjero sodyba - tik trys kilometrai nuo K.Butrimienės vasarvietės. Tačiau žvyrkeliu nuo vienos sodybos iki kitos reikia važiuoti apie šešis kilometrus. Aplinkiniuose kaimuose gyvenantys žmonės šią savaitę gyvai aptarinėjo, į kurią sodybą dabar vyks A.Brazauskas. Tokias kalbas sukėlė premjero pareiškimas apie būsimas vedybas su K.Butrimiene po slaptų atostogų Egipte.
"Baigęs Prezidento kadenciją ir būdamas pensininkas, A.Brazauskas į Švenčionių rajoną atvažiuodavo dažniau. Tapęs premjeru, jis čia pasirodo rečiau", - teigė vienas verslininkas, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė.
"Vasarą čia atvažiuoja labai daug automobilių", - teigė keliasdešimt metrų nuo K.Butrimienės vasarnamio gyvenanti 84 metų Adelė Rakštienė. Moters teigimu, šeimininkė savo vasaros rezidencijoje nebuvo apsilankiusi per visą žiemą. Tik prieš porą savaičių čia buvo atvažiavęs K.Butrimienės sūnus.
K. Butrimienės vasarvietė
Vieno aukšto su mansarda geltonas K.Butrimienės vasarnamis pastatytas ant kalvos prie Mergežerio ežero Jaurų kaime. Šalia jos sodybos - dar vienas vasarnamis ir A.Rakštienės sodyba. K.Butrimienės vasarvietės valdos nemažos - geležinė tvora juosia namą, lauko sandėliuką, pastatą padieniams darbininkams ir dvi pirtis. Viena jų, prie pat ežero, pastatyta neseniai. Senovinė pirtis prie kūdros nebenaudojama.
A.Rakštienės teigimu, K.Butrimienė - labai gera kaimynė, jos nesipykdavo. Kartą, kai turėjo svečių, K.Butrimienė pas senutę skolinosi aliejaus. "Tačiau ponia Kristina mums dažniau ir daugiau maisto duoda", - pasakojo K.Butrimienės kaimynė.
A. Brazausko vienkiemis
Nuo A.Brazausko vienkiemio iki artimiausio kaimyno sodybos - keli šimtai metrų.
"Kai atvažiuoja A.Brazauskas, skamba visos apylinkės. Jis paprastas žmogus, mėgsta su vietiniais pasikalbėti", - pasakojo vietos žvejai.