Šiame straipsnyje apžvelgsime Sakia kryžkelės apylinkes, įskaitant istorinę informaciją, kultūrinius renginius ir lankytinas vietas. Nuo legendinių partizanų istorijų iki filmų premjerų ir senovinių gyvenviečių - ši vietovė pasižymi turtinga praeitimi ir gyva dabartimi.
Lietuvos apskritys
Kultūriniai Renginiai ir Filmai
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bendradarbiauja su Ukrainos menininku, filmų režisieriumi Oleksandru Dirdovskiu, kuris 2022 m. atvyko į Lietuvą. Tęsdamas draugystę su O. Dirdovskiu, muziejus pristato jo naujausius darbus.
Pirmame vakare muziejaus salėje bus parodytas naujausias A. Dirdovskio filmas apie skulptoriaus Viliaus Orvido bičiulius, kurie kartu sukūrė sodybą - „Orvidų sodybos medinės skulptūros. Lietuviškas aware“.
Vilniaus panorama
Tai jau ketvirtasis jo filmas, skirtas įamžinti V. Orvido asmenybę bei jo palikimą. „Filmo siekis buvo parodyti Viliaus Orvido sodybos skulptūras, jo bičiulių, kūrusių kartu daugelį metų, likimo vingius.
Norėjosi papasakoti apie V. Orvido bendraminčius, menininkus, skulptorius: Rimą Salį, Dominyką Čepą, Modestą Grigaliūną, Adolfą Teresių, Henriką Ratautą, Gediminą Radzevičių.
Bandėme nufilmuoti ne tik išlikusias skulptūras, bet pagauti ir prarastųjų šešėlius. Pavergia netobulas grožis ir nerimas, kad nepajėgiame išsaugoti daugelio skulptūrų, o prislopintas jų gelmių grožis jau išeina į nebūtį”, - sakė filmo režisierius O. Dirdovskis, kuris dar prieš 30 metų susidomėjo V. Orvidu.
Vasario 2 d. įvyks audiovizualinis koncertas „Palaimintų salų niekieno sniegas“. Jame bus mėginama sukurti XX a. pradžios kino salonų ir Ukrainos šiuolaikinio andergroundo meno atmosferų derinį.
Muzikiniame kino seanse bus rodomi O. Dirdovskio specialiai vakarui atrinkti filmų fragmentai, kuriuos papildys kompozitoriaus ir pianisto Kęstučio Paulaičio improvizacijos.
Orvidų Sodyba - Muziejus 2 dalis
Muzikanto ir menininko iš Ukrainos draugystė užsimezgė prieš daug metų tarptautiniame džiazo festivalyje „Kaunas Jazz“.
Naujausiam D. Dirdovskio filmui „Juozapo Jakšto kryžkelės“ (2023) muziką kūrė K. Paulaitis.
Partizanų Istorija: Antanas Kraujelis-Siaubūnas
1965 m. kovo 17 d. saugumiečiams apsupus Antano Pinkevičiaus sodybą žuvo vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Pabaisa.
Tų pačių metų liepos 6 d. Žemaitijoje dar žuvo Pranas Končius-Adomas, o Aukštaitijoje Stasys Guiga-Tarzanas išsislapstė iki pat 1986 m. ir mirė dėl ligos.
Antano Kraujelio atvejis įdomus tuo, kad jo likvidavimo operacijoje dalyvavo tuometinis sovietinio saugumo leitenantas Marijonas Misiukonis, kuris atkūrus Nepriklausomybę tapo vidaus reikalų ministru.
M. Misiukonis pats yra minėjęs, kad jau lietuviško saugumo buvo apklaustas dėl specialiųjų priemonių naudojimo tiriant vieną politinę bylą sovietmečiu.
Pasak Onos Kazlienės pasakojimo, net šiais laikais žmonės vengia kalbėti apie išdavikus, sakyti jų pavardes.
Galima sakyti, kad daugelio garbingo amžiaus žmonių sąmonėje laikai pasikeitė labai nežymiai ir sovietmetis paliko antspaudą visam gyvenimui.
A. Kraujelis į mišką išeina 1949 metais, prieš tai, dar būdamas paauglys, jis padeda partizanams. Vadinasi, 16 metų jis gyvena giliame pogrindyje nuolatiniame pavojuje su visais iš tokio gyvenimo išplaukiančiais sunkumais.
Vieno tikslas - Nepriklausomybė, kito - karjera aiškiai nusikalstamoje struktūroje.
Iš Adelės Navikienės pasakojimo matyti, kad A. Kraujelis persekiojo kolūkių pirmininkus, gąsdindavo kitus žmones ir iš jų net reikalaudavo įvairių duoklių.
Tačiau tai visiškai natūralus dalykas: sovietų valdžia A. Kraujeliui pensijos nemokėjo, nemokamai nemaitino ir vartotojiškų paskolų nesuteikė.
Klauseikių Senovės Gyvenvietė
Klauseikių senovės gyvenvietė užregistruota Lietuvos kultūros vertybių registre 2005 metų balandžio 18 dieną. Unikalus objekto numeris: 30299. Statusas: valstybės saugomas. Teritorijos plotas: 2,71 ha.
Įrengta kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, ties riba su Jedžiotais, prie užakusios, pelkėtos daubos esančioje aukštumoje ir šiaurės rytinėje papėdėje, apie 200 m ilgio rytų - vakarų kryptimi, 145 m pločio.
Pagal archeologo Gintauto Zabielos aprašymą, ji apima apie 200 x 130 m plotą, pailgą vakarų-rytų kryptimi. Rytuose gyvenvietė remiasi į dabar jau nebenaudojamą krūmais apaugusį karjerą.
Sprendžiant iš surinktų radinių, Klauseikių neįtvirtintą gyvenvietę galima datuoti I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia pr. Kr.
Kernavės piliakalniai
Pasakojama, kad šioje vietoje stovėjo galingo valdovo rūmai, kuriuos sugriovė Apuolės pilį puolę priešai. Ariant dirva rasta akmens kirvukų, žalvario papuošalų, geležies dirbinių, titnago ir akmens nuoskalų, lipdytos keramikos šukių.
Stončių Dvaras
Stončių dvaro sodybą buvusio Jokūbavo dvaro palivarko teritorijoje įkūrė gydytojas Karolis Parčevskis (1875-1957), 1902-1906 m. Stončiuose pastatęs gyvenamuosius ir ūkinius-gamybinius pastatus.
Dvaro rūmai buvo mediniai, dviejų aukštų, su pusvalminiu stogu ir balkonu virš pagrindinio įėjimo, suręsti iš 1 000 ąžuolinių rąstų, naudojant tik ąžuolines vinis.
Pirmajame aukšte gyveno K. Parčevskis su žmona Elena Jusevičiūte-Parčevskiene (1877-1941) ir dukterimi Irena Parčevskaite-Dymšiene (1902-1981).
Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio, vėliau - Jokūbavo kolūkio ūkinis-gamybinis centras, rūmuose ir kumetyne apgyvendinti kolūkiečiai.
Lietuvos etnografiniai regionai
XX a. Stončių ir Kumponų kaimų žemes susigrąžino Parčevskių palikuonė Danutė Ogden Vels: jos nurodymu buvo užtvertas kelias į buvusį dvarą.
Sodybos Nuoma
Tvarkingoje, medžių apgaubtoje vienkiemio sodyboje, nuomoju patalpas vestuvėms, jubiliejams, pobūviams, studentų vakarėliams, draugų susitikimams ir kitoms progoms.
Sodybą sudaro keletas pastatų, iš kurių dviejuose įrengtos pokylių salės iki 50 ir iki 20 vietų su poilsio kambariais,virtuvėmis.
Yra iki 40 miegamų vietų per 10 įvairaus dydžio kambarius ( penki iš jų dviviečiai). Kieme ant žuvingo vandens telkinio kranto, pastatytos dvi garinės lietuviškos pirtys, taip pat lauko pavėsinės, šašlykinės.
Mėgautis karšta pirtimi, maudynės, plaukiojimas valtele. Sodyba nuo Kauno centro apie 28 km-.
| Kryptis | Veiksmas | Atstumas |
|---|---|---|
| VIA BALTICA automagistralė | Važiuoti Marijampolės kryptimi | |
| 31-as km, sankryža | Sukti į kairę Šilavoto, Prienų link | |
| Nuo posūkio | Už 2,2 km privažiuojame gyvenvietę Leskava | 2,2 km |
| Leskava | Sukti į dešinę, į Kuprių g. Plutiškių miestelio link ir važiuoti toliau tiesiai | |
| Nuo Leskavos | Važiuoti tiesiai iki Kuprių kaimo kryžkelės | 2,8 km |
| Kuprių kaimo kryžkelė | Sukti į kairę (Tvenkinio g) | |
| Nuo kryžkelės | Važiuoti iki sodybos | 1,5 km |
Kaip rasti sodybą: Važiuoti VIA BALTICA automagistrale Marijampolės kryptimi. 31-ame km, sankryžoje, sukti į kairę Šilavoto, Prienų link. Pasukus už 2,2 km, privažiuojame gyvenvietę Leskava. Joje sukti į dešinę, į Kuprių g. Plutiškių miestelio link ir važiuoti toliau tiesiai apie 2,8 km iki Kuprių kaimo kryžkelės, kur dešinėje pusėje stovi vandentiekio bokštas, o iš kairės elektros pastotė. Kryžkelėje sukti į kairę (Tvenkinio g) ir iki sodybos važiuoti apie 1,5 km. Ji bus dešinėje pusėje. Išvysite geltoną pastatą-pirtį, žalią namą, tujomis apaugusį įvažiavimą į kiemą.