Dzūkijos nacionaliniame parke esantis Zervynų kaimas, garsėjantis savo etnografiniu paveldu, išgyvena atgimimo laikotarpį. Kartu su Musteikos kaimu, Zervynai dalyvauja projekte, kurio tikslas - išsaugoti kaimų autentiškumą ir pritaikyti sodybas prie šiuolaikinių poreikių.
Zervynų kaimo panorama. Šaltinis: Vikipedija
Projektas: autentiškumo išsaugojimas ir atnaujinimas
Iki metų pabaigos planuojama pakeisti dalį gyvenamųjų namų, kluonų ir svirnų stogų bei langų, taip pat - tvoras. Dviejų kaimų tvarkybos projektą 90 proc. finansuoja Norvegijos fondai. Iš viso Norvegijos fondai šiems darbams Zervynų ir Musteikos kaimams skyrė daugiau nei milijoną eurų.
Zervynų kaimo atsinaujinimas
Zervynų kaimas turistus pasitinka švytinčiais naujais drebulinių skiedrų stogais. 32 Zervynų kaimo sodybos pareiškė norą atsinaujinti, sutvarkyti namų ir kitų pastatų stogus, duris, langus, įrengti priešgaisrinę signalizaciją.
Anot Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus, Zervynų kaime pastatų stogai bus perdengiami. „Ūkiniai pastatai bus uždengti drebulinėmis skiedromis, o gyvenamieji namai maumediniais gontais, skiedromis iš lietuviškos medienos. Maumedis jau parvežtas iš Sibiro“, - nurodo direktorius.
Norvegijos fondai dengia 90 proc. išlaidų, 5 proc. - Varėnos savivaldybė, dar tiek pat teko prisidėti ir patiems savininkams.
Zervynų kaimo bendruomenės pirmininkas Artūras Svirnelis teigia: „Nauji stogai yra labai kokybiški. Darbas atliekamas kokybiškai. Medžiagos, impregnantai, šiuolaikinė technologijos, priešgaisrinė apsauga - tai žmones vilioja“.
Musteikos kaimo darbai
Kaimo sodybų atnaujinimo darbai verda ir Musteikos kaime. Perdengti septynių pastatų stogai, restauruojamos langinės, tveriamos tvoros, dengiami šuliniai. Pasak Musteikos kaimo bendruomenės pirmininko Stanislavo Malūnavičiaus, projekte dalyvauja 11 sodybų savininkai. Šiame kaime turėtų būti pakeisti 27 statinių stogai bei atnaujinti kiti objektai.
Zervynų istorija ir unikalumas
Varėnos rajone - toks Zervynų kaimas plyti, Lietuvos perlu vadinamas. Kokiu gražumu jis garsėja! Prieš gerą amžių ar kiek daugiau susikūrė šis kaimas, tačiau vietovėse - žmonių jau gerokai anksčiau gyventa.
Zervynos - vienas autentiškiausių etnografinių kaimų Lietuvoje, įsikūręs Dzūkijos nacionaliniame parke, prie Ūlos upės vingio. Zervynos minimos rašytiniuose šaltiniuose nuo XVIII a., tačiau kaimo kilmė siejama su dar senesnėmis girių gyventojų tradicijomis.
Čia gyveno dzūkai, kurie išlaikė unikalią gyvenimo būdo kultūrą - savarankišką, artimą gamtai ir bendruomeniškai darnų. Tarpukariu ir sovietmečiu Zervynos išliko nuošalus kaimas be urbanistinių pakeitimų, todėl 1999 m.
Architektūra ir tradicijos
Keliaudamas per visą kaimą vedančia smėlėta gatvele, gali grožėtis abipus skaidriavandenės gražuolės Ūlos upės išsidėsčiusiomis sodybomis, kurių pastatai dažnai suręsti iš gulsčių rąstų, kirstų tik kirviu, o ūkinių pastatų pamatai - sukalti iš medinių trinkų. Dar čia unikalios - grupinės sodybos su erdviais bendraisiais kiemais.
Juose trobesiai ne bet kaip, o pagal pačių vietinių kadais susikurtą schemą išstatyti. Nederlingos ir smėlėtos yra Zervynų žemės, todėl žemdirbystė čia niekad nebuvo svarbiausia. Užtat, kaip plačiai čia žinomi bitininkai drevininkai!
Nuo seno bitės medų krovė šių miškų uoksuose, o vėliau - ir žmogaus padirbtose tinkamesnėse dravėse. Iki šiol Zervynose yra senųjų geinių, medų dravėse kopinėti skirtų, ir žmonių, mokančių jais laipioti. Dar grybus ir uogas vietiniai renka.
Zervynose išties gražu, o šis grožis - ypatingai nuo Zervynų kalnelio pastebimas: visi kiemai ir vingiuotos gatvelės, vietinių ūlyčiomis vadinamos, matyt! Svečių čia daug. Per kaimą tekančia upe beveik kasdien praplaukia plaukikai baidarėmis, pravažiuoja dviratininkai. Dar ir keliautojai iš kitų kraštų vietovę aplanko.
Kultūros išsaugojimas
Nors Zervynų kaimo tradicijos unikalios, bet pamažu ir jos drauge su kaimo žmonėmis iškeliauja į nebūtį: moterys jau beveik nebeaudžia gražiųjų lovatiesių, vyrai beveik nebemeistrauja dzūkiškai, nes ir tų vyrų jau vienas kitas beliko.
Šiandien kaime nėra nė vienos karvės, nė vieno paršelio, tik vienas arklys laukams aparti ar malkų iš miško parsivežti. Net palaidi šunys ulyčiomis nelaksto.
Tiesa, kaimo moterys pirmą mėnesio sekmadienį dar renkasi vis kitoje sodyboje, ten meldžiasi ir kalba rožinį. Pasidabinusios baltomis skarelėmis ir dar baltesnėmis prijuostėmis, jos dainuoja autentiškas dzūkiškas dainas, sutinka ir palydi kaimo svečius.
Zervynų įtaka kultūrai
Tik Zervynose gyvenusiam ir kūrusiam Juozui Apučiui nebyli ramybė niekad netrukdė: „…ta Zervynų kaimo tyla - ji yra pasakiška! Ir tos Zervynų kaimo moterys, kurios laiko visus namų ir kaimo kampus.
Zervynas pastebėjo net lietuviškų filmų kūrėjai, o dauguma zervyniškių - šių kino juostų herojais tapo. Kai kurie dar dabar giriasi, kad ne bet kas, o Artistas jo namuose gyveno!
Lentelė: Zervynų ir Musteikos kaimų atnaujinimo projekto duomenys
| Kaimas | Sodybų dalyvauja | Planuojami pakeisti stogai |
|---|---|---|
| Zervynai | 32 | N/A |
| Musteika | 11 | 27 |