Dvarų sodybų įteisinimas kaip paveldo objektų Lietuvoje

Valstybinė kultūros paveldo komisija atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant valstybinę kultūros paveldo apsaugos politiką Lietuvoje. Ši komisija yra ekspertė ir patarėja Lietuvos Respublikos Seimui, Prezidentui bei Vyriausybei.

2022 m. gruodžio 16 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje buvo priimta daug svarbių sprendimų, tarp kurių - specialistų parengti pasiūlymai, skirti dvarų sodybų apsaugai. Komisija pateikė rekomendacijas įvairioms ministerijoms, siūlymą dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo tobulinimo, rekomendacijas dėl UNESCO konvencijos laikymosi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukė naujus kūrinius. Taip pat buvo patvirtintas veiklos planas 2023 metams.

Šiame straipsnyje aptarsime dvarų sodybų įteisinimo kaip paveldo objektų procesą, teisės aktų ypatumus ir reikalavimus.

Belvederio dvaras - vienas iš daugelio Lietuvos dvarų, galinčių būti įteisinti kaip paveldo objektas.

Paveldo komisijos dėmesys dvarų sodyboms

Paveldo komisija šiemet ypač didelį dėmesį skyrė dvarų sodybų būklės blogėjimui ir prevencinių veiksmų analizei. Įvertinusi esamas problemas, Paveldo komisija pateikė pasiūlymus Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos, Finansų, Teisingumo bei Žemės ūkio ministerijoms.

Tarp jų yra:

• Diferencijuoto kultūros paveldo priežiūros ir tvarkybos įteisinimas.
• Leidimas neesminius fizinius pažeidimus ar mažiau sudėtingus statinius tvarkyti ūkio būdu pagal supaprastintą dokumentaciją.
• Dvarų sodybų vientisumo išsaugojimui įteisinti galimybę kultūros paveldo reikalavimų besilaikantiems sodybos valdytojams pirmiems išsipirkti teritorijoje esančią žemę.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo trūkumai

Taip pat atkreiptas dėmesys į kilnojamųjų kultūros vertybių statuso apibrėžimą, dėl kurio paveldosaugininkų bendruomenėje nuolatos kyla diskusijos.

Tarp pastebėtų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo trūkumų - neteisingai apibrėžtas reguliavimo dalykas. Dabartinis įstatymas reglamentuoja visų kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą apsaugos administravimą, apskaitą ir saugojimą. Tačiau praktikoje nemažai šių vertybių priklauso muziejams, bibliotekoms ir archyvams, o jų apsaugą nustato Muziejų, Bibliotekų bei Dokumentų ir archyvų įstatymai, todėl būtina tiksliai numatyti kokioms vertybėms bendras įstatymas turėtų būti taikomas.

Teisės aktuose šie kūriniai yra traktuojami ir kaip pavienės kilnojamosios kultūros vertybės, ir kaip nekilnojamojo kultūros objekto vertingosios savybės, ir kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios pagal savo prigimtį yra akivaizdžiai kilnojamosios.

Naujos kultūros vertybės Kultūros vertybių registre

Paveldo komisijos posėdyje patvirtintas 82 kultūros vertybių įtraukimas į Kultūros vertybių registrą ar duomenų patikslinimas registre. Daugiausia tai sakralinės paskirties kūriniai iš XVIII-XX a. Tai paveikslai, skulptūros, žibintai, žvakidės, arnotai, altoriai ir kiti objektai esantys Alizavos, Biržų, Kvetkų, Ėriškių, Ramygalos, Beržoro ir kitose bažnyčiose.

Tarp naujai į registrą įtrauktų objektų yra ir 1982 m. Marijos Mačiulienės sukurta mozaika „Vakaras“ Vilniuje, Baltupiuose. Šis ant Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centro „Pušyno kelias” pastato sienos esantis kūrinys galėjo būti prarastas, nes centras veiklą jame nutraukė.

UNESCO konvencijos nuostatų įgyvendinimas

Paveldo komisijos posėdžio metu svarstytas UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato ūkinės veiklos poveikio kultūros paveldui vertinimo planavimo stadijoje, neįgyvendinamas ir įsipareigojimas kultūros bei gamtos paveldui suteikti tam tikrą vaidmenį bendruomenės gyvenime ir integruoti paveldo apsaugą į visapusiško planavimo programas, nevykdomos mokslinių ir techninių studijų programos, kurios leistų valstybei pašalinti jos kultūros ar gamtos paveldui iškilusias grėsmes, nekuriama tyrimų duomenų bazė.

Taip pat nėra skatinamas viešųjų ir privačių fondų, siekiančių pritraukti kultūros ir gamtos paveldo apsaugai aukojamas lėšas, steigimas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklos planas 2023 metams

Septintosios kadencijos Paveldo komisija paskutiniame metų posėdyje patvirtino veiklos planą 2023 metams ir strateginį veiklos planą iki 2025-ųjų. Kitais metais komisija vykdys įstatyme numatytus uždavinius ir funkcijas: teiks išvadas ir siūlymus dėl valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo, analizuos įstatymų nesuderinamumo atvejus, tęs į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vietovių apsaugos stebėseną ir kitus darbus.

Tarp strateginių komisijos uždavinių iki 2025 m. - toliau stiprinti kultūros paveldo apsaugą ir užtikrinti jo tinkamą valdymą.

Dubysos regioninio parko reikalavimai statiniams

Dubysos regioninio parko teritorijoje statiniai projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami ar planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Žemaitijos etnografinio regiono ypatumus.

Bendrieji reikalavimai statiniams:

• Nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Regioninio parko tvarkymo plane ir (ar) bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose.
• Rengiant buvusiai sodybai atkurti žemės valdos projektą ar statinio projektą, vietas pastatams statyti leidžiama parinkti kitoje sklypo vietoje nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų (reljefo, hidrografinio tinklo, želdinių ir želdynų), laikantis nustatytų reikalavimų.
• Naujos aukštos įtampos elektros linijos neprojektuojamos. Saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų, pastatų fasadų, esamų fermų, gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatų žemės sklypuose ir sodybose, išskyrus atvejus, kai pastatai ar sodybos yra kultūros paveldo objektai.
• Inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos projektuojamos, statomos (tiesiamos), rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Rekonstruojant kelius, teritorijų planavimo dokumentuose numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis.
• Naujos lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelės projektuojamos ir įrengiamos ne arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, bet visais atvejais už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ribų. Projektuojant didesnes kaip 500 m² lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, numatomos želdinių juostos, skaidančios aikšteles ne didesnėmis kaip 500 m² dalimis, išsaugomi esami želdiniai.

Reikalavimai sodyboms:

• Viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais). Tradicinė kaimo sodyba susideda iš gyvenamojo namo ir šių priklausinių: svirno (klėties), kluono, tvarto, pirties, daržinės, rūsio, malkinės. Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius. Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų.
• kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo reikalavimus, bet negali viršyti 500 m².
• kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha iki 3 ha, sodybos pastatais užstatomas žemės plotas - iki 700 m².

Dvarų (palivarkų) sodybos (būdingos Etnografiniam regionui) atstatomos ar statomos pagal buvusius analogus, pagrįstus istoriniais ir (ar) archyviniais dokumentais, remiantis fotofiksacijomis, didesniuose nei 0,5 ha ploto žemės sklypuose (Regioninio parko tvarkymo plane numatytose naujų sodybų statybos vietose). Tokiais atvejais joms netaikomi tam tikri apribojimai.

Jei statoma tradicinė sodyba, taikomi šie reikalavimai:

• gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 140 m². Tradicinis gyvenamasis namas - stačiakampio plano (ilgio/ploto santykis: 1:1,5-3,2). Gyvenamojo namo aukštis iki kraigo - 7,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai, valminiai, pusvalminiai, čiukuriniai 30^o-45^o nuolydžio;
• tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai - vienaukščiai, dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu. Aukštis - iki 8,5 m (kluono, daržinės), kitų pastatų - iki 6 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Pastatų planas - ištęstas stačiakampis arba „U“ ar „L“ formos plano;
• pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;
• tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;
• sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi į tris, keturias ar šešias dalis;
• ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatai, kurie dėl savo specifikos ir techninių reikalavimų negali būti statomi išlaikant tradicinės Etnografinio regiono architektūros savitumus, projektuojami taip, kad nepažeistų sodybos vientisumo.

Spalvų reikalavimai:

• sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, raudona (degto molio), pilka;
• pastatų sienų spalvos: gelsva (šviesi molio), ruda, pilka ar natūrali medžio spalva.

Taip pat yra draudimų, pavyzdžiui, neleidžiama užtverti paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, pravažiavimų ir praėjimų į juos, pažintinių takų ir vidaus kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti Regioninio parko lankymą. Vandens telkiniuose prie sodybų (ar namų valdų) leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne platesnį kaip 2 m pločio iki 30 m² ploto. Jei viršvandeninės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos.

Užrašai informaciniuose, reklamos skyduose, stenduose rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Informacinių, reklaminių skydų, stendų pastatymo vieta derinama su Regioninio parko direkcija.

Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus.

Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemones, vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus. Saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų.

Kitose ekologinės apsaugos ir ūkinio funkcinio prioriteto zonose papildomi reikalavimai nenustatomi.

Tvarkant Regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, didinamas vietovės estetinis potencialas, gerinamos vietovės eksponavimo galimybės, formuojami nauji želdiniai, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo, medynų atsparumo rekreacinėms apkrovoms didinimo priemonės, įrengiami pliažai, poilsiui pritaikomos pakrantės.

Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, leidžiama naujų rekreacinių statinių ir pastatų statyba, kurių aukštis - iki 8,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statant naujus rekreacinius pastatus ar jų kompleksus, rekomenduojama atsižvelgti į Etnografiniam regionui būdingą tradicinių sodybų ar dvarų architektūrą.

Regioniniame parke esančios mėgėjiško sodo teritorijos neplečiamos.

Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, mėgėjiško sodo teritorijose draudžiama: naikinti ar žaloti esamus želdinius, sodinti naujus želdinius nepriderinus jų prie aplinkos, statyti naujus statinius (išskyrus sodo pastatus) ir įrenginius.

Miškų tvarkymo tikslai Regioniniame parke:

• miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
• miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose, nustatytuose Raseinių rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje;
• pažintinių ir mokomųjų takų, kitos rekreacinės infrastruktūros, numatytos Regioninio parko planavimo schemoje projektavimas ir įrengimas. Pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant Regioninio parko planavimo schemoje numatytais pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmui skirtais pažintiniais takais.

„Natura 2000“ teritorijose skatinamas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų gamtotvarkos priemonių ir ūkininkavimo formų, palaikančių tinkamą buveinių ir saugomų rūšių būklę, įgyvendinimas.

Dvarai - svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis.

Ši informacija padės geriau suprasti dvarų sodybų įteisinimo procesą ir reikalavimus, taikomus saugomose teritorijose.

tags: #sodybos #iteisinimas #kada #paveldo #objektas