Landšafto dizainas - tai menas ir mokslas harmoningai planuoti, kurti ir puoselėti lauko erdves, derinant estetiką su funkcionalumu. Gerai suplanuotas kiemas leidžia mėgautis kiekviena akimirka gryname ore, padeda atsipalaiduoti, bendrauti su šeima ar draugais. Gražiai sutvarkyta aplinka sukuria teigiamą pirmąjį įspūdį.
Žmogus yra priklausomas nuo aplinkos, todėl šiuo metu vis labiau domimasi aplinkos išsaugojimu, daugiau dėmesio skiriama aplinkos kokybei ir jos tvarkymui. Sukurta aplinka - tai ne tik spalvų, formų, linijų harmonija, bet ir gyvas organizmas, turintis savo aromatą, energiją, tai nuolat besikeičiantis gamtos gyvenimas. Aplinka turi derėti prie kraštovaizdžio ir tapti jos dalimi.
Sodybos planavimo etapai
Įsigijote sklypą už miesto, bet sodybos planavimas jums kelia daugiau nerimo nei aiškumo? Pateikiamas aiškus penkių žingsnių planas, nuo ko pradėti kurti savo svajonių sodybą:
- Norų ir galimybių įvertinimas. Turite suvokti ir pajausti, ko savo sklype norite. Ar jūsų poreikiai atitinka gyvenimo būdą, galimybes ir sklypo paskirtį. Šiame procese turi dalyvauti visi šeimos nariai, nes net ir mažiausiųjų norai, išsakyti vėliau, gali iš esmės pakeisti planavimą. Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu. Juk sodybos planavimas yra tik orientyras, planas gali kisti keičiantis poreikiams ir prioritetams.
- Aplinkos analizė. Sodybos planavimas neįmanomas be kritiško aplinkos įvertinimo. Jeigu sklypas ribojasi su mišku, nuspręskite, ar riba bus ryški, ar tarsi nematoma. Jeigu riba ryški, planuokite augalų juostą atskyrimo funkcijai atlikti: pavyzdžiui, veja poilsio zonoje, pusapvalės formos želdynas su rododendrais, už jo - pušynas. Jeigu sklypas šlaituotas, iš karto pagalvokite apie tai, kaip spręsite daubose besikaupiančios drėgmės arba žemyn čiuožiančio grunto problemas. Aplinkos įsivertinimas yra labai svarbus žingsnis, nes sodybos planavimas yra neišvengiamas interesų derinimas ir prisitaikymas prie jau esamos aplinkos.
- Funkcinių zonų planavimas. Įvertinę savo norus, prioritetus ir aplinkos ypatumus, galite imtis konkrečių funkcinių sodybos zonų planavimo.
- Gyvenamoji zona. Dažniausiai joje stovi pagrindinis sklypo pastatas (namas).
- Maisto gaminimo zona. Tai vieta lauko kepsninei arba net lauko virtuvei. Maisto zoną pravartu planuoti kuo arčiau namo, kad būtų patogu atsinešti ir nunešti indus, įrankius ir kitus reikalingus daiktus.
- Aktyvaus poilsio zona.
- Pasyvaus poilsio zona. Poilsio zonoje gali įsikurti visi jūsų svajonių gėlynai, rožynai ir kitokie želdynai, dekoratyviniai medeliai ir pan. Tinkamai suplanuoti želdynai traukia akį ir kuria sodybos nuotaiką.
- Reprezentacinė zona. Ji yra tarsi vizitinė sklypo kortelė, matoma tik įžengus pro vartus.
- Sodo ir daržo zona. Čia įsikurs jūsų pakeltos lysvės ar įprastas daržas, vaismedžiai, uogų krūmai ir kiti valgomi augalai.
- Ūkinė zona. Joje galite įrengti namelį ar pašiūrę sodo įrankiams ir technikai laikyti, malkinę, atliekų rūšiavimo konteinerius ir pan.
- Infrastruktūros planavimas. Prieš pradedant gražinti aplinką, būtina pasirūpinti sklypo infrastruktūra ir svarbiausiais inžineriniais sprendimais.
- Augalų parinkimas. Dažnai planuodami savo želdynus, naujakuriai augalus renkasi tik pagal jų grožį ar spalvą. Tik pagal išvaizdą augalų derinti negalima. Labai tikėtina, kad gražiai šalia atrodantys augalai augti greta negalės, nes jiems reikės visai skirtingų gamtinių sąlygų.
Dažniausiai Lietuvai būdingos vidutinio dydžio sodybos, taisiklingo arba netaisiklingo plano, dažniausiai stačiakampio arba artimo stačiakampiui plano, su gana taisiklingai išdėstytais pastatais. Tarp gerojo kiemo pastatų dažniausiai išlaikomas lygiagretumas, ūkiniai pastatai gali būti komponuojami laisviau. Pagrindinis tikslas - sukurti jaukias, žmogiško mastelio erdves ir dydžius atitinkančius fizinius ir psichinius žmogaus poreikius.
Projektuojant sodybai želdynus, sodybą reiktų zonuoti - želdinius ir mažąją architektūrą dėstyti formuojant gerąjį ir ūkį kiemus. Pastatais, tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves, atskirti švarią reprezentacinę sodybos dalį nuo ūkinės. Poilsiui, bendravimui skirtoje dalyje suteikti puošybos, smulkiosios architektūros bei gerbūvio elementus.
13 kaimiško stiliaus sodo idėjų 🌾 | Jaukūs kiemo dizainai natūraliam grožiui
Konkretaus kiemo apželdinimo pavyzdys
Arūnė pasakoja, kad kai jie atsikraustė gyventi, 10 arų sklypas buvo visiškai tuščias. O išsikėlus iš betono apsupties, tiesiog norėjosi žalumos. Ilgainiui veja nusibodo, neteikė džiaugsmo. Nusprendusi, kad profesionalo pagalba labai brangi, Arūnė pati ėmėsi darbo: nuvažiavo į kelis medelynus, nusipirko augalų. Įsivaizdavo, kad dabar jau tikrai viskas atrodys gerai. Tačiau, kaip pati sako, dabar tų klaidų nebedarytų - tačiau jos kiemo apželdinimas, prasidėjęs nuo vejos sėjimo, dabar jau atrodo stilingai ir nenuobodžiai.
Visų pirma apsilankė kursuose „Modernus sodas ir daržas“, kuriuose analizuojami svarbiausi auginimo principai - nuo sėkmingo sėklų sėjimo iki laistymo gudrybių - bei atsakingai pasveriama, kada verta naudotis tradiciniais sodininkavimo metodais, o kada verta pasinaudoti naujovėmis (vedė Ingė Auželienė).
Prie pat terasos atsirado dar vienas gėlynas. Kadangi ten yra išėjimas iš virtuvės, šis gėlynas ne tik gražus, bet ir funkcionalus: uodžiamas, valgomas. Nedidelis kvepiantis gėlynas skiria medinę terasą nuo vejos.
Prieš tai ji buvo prisipirkusi geltonų ir bordo spalvos gėlių, bet jas susodinus, to gražaus vaizdo išgauti nepavyko, kontrastas jai buvo per ryškus. Lina Puodžiūtė bordo spalvos augalus pasiūlė susodinti į vieną grupę, taip suformuodama salą, o geltonus atitraukė tolėliau.
Rykštėtosios soros, pasipuošusios raudonais lapeliais, dera su alūnių ryškiais žiedynais. Po žydėjimo alūnės uošia bordo spalvos lapais.
Alpinariumas buvo sklypo priekinėje dalyje, kitaip tariant - reprezentacinėje zonoje, kuri pasitinka grįžtančius namiškius ir jų svečius. Ten panaudoti akmenys, kurie buvo rasti sklype statybų metu. Alpinariumas yra ne pats madingiausias dalykas dabar, tačiau tuo ir žavingi kursai - gali kurti savo aplinką ne tik pagal madas, bet ir pagal savo skonį. Arūnė puikiai suderino abu dalykus.
Alpinariumas buvo labai siauras - po korekcijų jis padvigubėjo: kad atrodytų proporcingai, buvo atsižvelgta į namo padėtį, trinkelių dydį. Jame atsirado didesnių pušų, taip pamaskuota tvora ir sukurtas didesnis kontrastas tarp vejos ir alpinariumo.
Naujakuriai, kuriems kiemo apželdinimas yra naujas ir nepatirtas dalykas, bijo į savo sklypą įsileisti didelius medžius. Kažkaip nedrąsu ir tiek. Taip prie jau augusios rojaus obels atsirado šermukšnis, lazdynas ir medlieva. Vėliausiai pasodintas daugiakamienis beržas. Kieme pasodintas beržas sukūrė vertikalią srtuktūrą kaip tik ten, kur reikėjo.
Prieš pradedant darbus, naujasis vejos kontūras buvo sužymėtas pagaliukais. Išimta nereikalinga veja. Čia jau šeimininkai darbavosi. Kad nereikėtų daug kasti patiems, Arūnės vyras išsinuomojo aparatą, kuris pjauna žolę juostomis.
Specialistė kieme išdėliojo visus augalus kartu su vazonėliais į jų būsimas augimo vietas. Šeimininkė pati ėmėsi sodinimo darbų. Vietą daržui Arūnė parinko pati, kursuose ji pasitikrino savo sprendimą ir vietos jau nebekeitė.
Kursuose mokome, kad patogiausia, jei daržas yra ūkinės zonos dalis: tada ir šiltnamis, ir lysvės, ir komposto dėžė, ir pašiūrė įrankiams, ir vandens priėjimas - viskas po ranka. Kitaip reiktų piktžolių kibirą per visą kiemą nešti, jei tik komposto dėžė toli. Įdomu ir tai, kad daržiukas čia visai mažas, bet jame tiek daug visko auginama: pomidorai, ridikėliai, šparaginės pupelės, įvairūs kopūstai, burokai, žirniai, svogūnai, braškės, špinatai.
Ūkinėje zonoje viskas vienoje vietoje: šiltnamis, lysvės, komposto dėžė, vandens prieiga. Šis ekologiškas daržas užima itin mažai vietos, bet derliaus šeimai pakanka.
Kai Arūnės paklausiau, ar atsukus laiką ji kurtų savo kiemą kitaip, ji atsakė, kad apgailestauja, jog „Geltono karučio” kursų nepamatė anksčiau. Ji sako, kad jei būtų į kursus nuėjusi anksčiau, nebūtų turėjusi tiek daug išlaidų.
Kiemo apželdinimas atrodo baigtas, tačiau šeimininkų kūryba nesustoja: augalus reikia koreguoti, atsiranda naujų norų, naujų idėjų. Tačiau Arūnė atgal nebesižvalgo ir džiaugiasi tuo, ką sukūrė savo kieme dabar.
Takai ir aikštelės
Visos išvardytos zonos jungiamos svarbiu sklypo segmentu - takais. Tako paskirtis bei naudojimosi intensyvumas diktuoja, kokią tako dangą bei plotį turėtumėte pasirinkti. Individualių gyvenamųjų namų aplinkoje intensyviausiai eksploatuojami takai grindžiami klinkerio, granito, medžio, betono ar kitos kilmės trinkelėmis ar luitais. Mažiau intensyviam naudojimui pritaikytų takų dangos - skirtingos frakcijos skalda, rieduliai, smėlis, akmens dulkės ir kitos. Tako funkciją gali atlikti tiesiog žolės juosta, fragmentiškai apribota žemaūgių krūmų ir gėlių juostomis, su kur ne kur įterptomis plokščio paviršiaus akmenų grupėmis.
Galima išskirti tokias funkcines takų ir aikštelių grupes:
- Įvažos, skirtos transport priemonėms į sodybos teritoriją įvažiuoti. Įprastas jų plotis 2,5 - 3 m. Jeigu transporto priemonė nėra standartinė, tai įvažos plotis nuo abiejų automobilių šonų turi likti po 50 cm laisvos vietos tako dangos.
- Kasdien naudojami takai - pirmo būtinumo takai, jungiantys įvairius statinius, aikšteles, ūkinę zoną, turi būti tokio pločio, kad du saugūs žmonės galėtų netrukdomai eiti vienas šalia kito.
Tvoros - svarbus teritorijos elementas
Tvoros - yra vienas pagrindinių teritorijos architektūrinių elementų. Ji žymi sklypo ribas, sukuria teritorijos jaukumą, sudaro foną augalams, suteikia saugumo jausmą, sujungia statinius į vieną visumą, atskiria teritoriją nuo kitų šalia esančių statinių ar objektų. Tinkamai parinkta ir pastatyta tvora leidžia pajusti, kad šioje teritorijoje gali jausti saugus, per daug nepastebėtas, kad čia dirba ir gyvena tvarką ir grožį mylintys žmonės.
Renkantis tvorą reikia derinti estetikos ir privačios valdos apribojimo principus. Svarbiausias kriterijus renkantis tvorą yra teritorijos dydis ir šalia esančių teritorijų tvoros. Jeigu sprendžiamas klausimas, kokią tvorą rinktis, derinant su trimis kaimyniniais sklypais, vienas iš galimų variantų - rinktis kelių rūšių tvoras ir jas derinti prie kaimynų tvorų. Kai sklypas ribojasi su intensyvaus judėjimo gatve ar kitais triukšmo šaltiniais, protinga statyti tvorą ekraną. Ji apsaugos ir nuo triukšmo, ir nuo pašalinių akių.
Tvoros atlieka dvi pagrindines funkcijas: praktinę - saugo nuo žmonių ir gyvūnų judėjimo, ir estetinę - puošia teritoriją, formuoja erdves.
Tvorą sudaro pamatai, stulpai, tarpstulpių elementai, vartai ir varteliai. Tvoros turi būti ilgaamžės, pagamintos iš geros, patvarios medžiagos. Tvoros aukštis būna nuo 0,5 iki 2 metro, populiariausias aukštis - 1 iki 1,5 m. Rekomenduojama atsisakyti aklinų tvorų, o šiaurinėje pusėje privalo būti 50 proc. ažūrinė.
Pagal svorį tvoros gali būti lengvos, sunkios konstrukcijos. Sunkių konstrukcijų tvoroms reikalingas pamatas, o lengvų nebūtinai. Pamato gylis priklauso nuo įšalo. Tvoros stulpeliai turi būti įbetonuojami, o ties vartais turi būti daromi stambesni stulpeliai. Atstumai tarp stulpelių 2,5 - 3 metrai, svarbu, kad visi atstumai būtų vienodi kitaip tvora atrodys netvarkingai. Vartų sudarytų iš dviejų segmentų plotis 2,5 - 3 metrai, iki 4, jeigu slankiojantys ant bėgių. Vartelių plotis 1 - 1,2 metro. Vartai ir varteliai turi atsidaryti į kiemo pusę.
Magistraliniai dujotiekiai ir statybos apribojimai
Planuojant sodybą, svarbu atsižvelgti į magistralinių dujotiekių apsaugos zonas. Tai nustatyto dydžio teritorija, kurioje taikomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar draudimai. Pamatyti, kur yra nutiesti magistralinio dujotiekio vamzdynai bei įregistruotos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, galite geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA.
Norint vykdyti darbus magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje, reikia gauti „Amber Grid" sutikimą. Taip pat būtina žinoti, kad statyba, atsižvelgiant į pastatų skaičių, aukštingumą ir kitus veiksnius, gali būti ribojama ir už apsaugos zonų ribų 200 m atstumu į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir 200 m atstumu nuo kraštinių jo taškų, t. y. Dujų perdavimo sistemai tarnauja, jos apsaugą užtikrina ir su magistraliniais dujotiekiais susijusi antžeminė ir požeminė infrastruktūra: elektros, įskaitant katodinės apsaugos, ryšių tinklai ar kiti objektai.
Elektros tinklų apsaugos zonos - elektros, katodinės apsaugos tinklų ir įrenginių apsaugai. Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos - ryšių tinklų apsaugai.
Vertinant pastatų statybos galimybes, pirmiausia nustatoma, ar sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją. Vietovės klasės vieneto, kuriame vertinamas pastatų skaičius, plotis yra 400 metrų, o ilgis - 1600 metrų, todėl skaičiuotini pastatai gali būti nutolę nuo jūsų sklypo. Svarbu tai, kad į pastatų skaičių yra įskaičiuojami ne tik jau pastatyti pastatai, bet ir teritorijų planavimo dokumentais ar statinių statybos projektais suplanuoti / suprojektuoti pastatai.