Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas priartėjo prie pabaigos. Nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis geležinkelio „Rail Baltica“ linija - ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Šiuo metu vyksta plano derinimo ir tvirtinimo procedūros. Numatoma, kad planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti šių metų pabaigoje. Patvirtinus specialųjį planą, bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.
Vis dėlto, geležinkelio tiesimu nesidžiaugia žemės sklypų savininkai, kurių sklypuose numatytas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai. Žmonės su nerimu žvelgia į ateitį. Vieni neteks sodybų, o nežinodami, kiek už jas gaus pinigų, negali net dairytis naujų namų. Kiti praras žemes. Ar teks atsisveikinti su ūkininkavimu, ar ieškoti, kur nusipirkti, ko imtis - tokie klausimai irgi neduoda ramybės žmonėms.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad komanda važiuoja ir žiūri, ką galima padaryti. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone radome kaip paslinkti vėžę tam, kad neitų per sodybas ir gyvenvietes.
Taip buvo sureaguota į frakcijos nario Kęstučio Mažeikos teiginį, kad vykdant Susisiekimo ministerijos rugpjūtį paskelbtus planus „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lenkijos sienos ruožo tiesimui, bus griaunami arba išardomi ūkiai Kalvarijos rajone.
Parlamentaras klausė, ar yra galimybė pakeisti planus ir išsaugoti pastatus, o jeigu ne, ar būtų įmanoma gyventojams tinkamai išaiškinti, kaip gauti kompensaciją už prarastą turtą. K. Mažeika teigė, kad kas vyksta su „Rail Baltica“ projektu yra regiono tragedija. Teko susitikti su ūkininkais, kurių griaunamos sodybos, ūkiniai pastatai, kuriems imtos paskolos dar neišmokėtos, perskiriami namai.
Ministras tikino, kad komandos ir ministerijos atstovai jau lanko ir toliau lankys gyventojus, kad išsiaiškintų kiekvieną situaciją ir atsakytų į visus galimus klausimus. Jeigu dar yra nesilankyta ir ypač jeigu savivaldybė rodo iniciatyvą, tai komanda ir ministerijos atstovai tikrai atvažiuos, kad atsakytų į visus klausimus, įskaitant individualius ir pažiūrėtų kiekvieną vietą.
Taip pat ministras paminėjo, kad „Rail Baltica“ projekto statybos link Panevėžio vyksta, nors susiduriama su sunkumais. Toliau prioritetas yra išperkamos žemės, komerciniais pagrindais, dar ne paėmimo būdu, aplink Kauną ir link Lenkijos sienos, kad galėtume greičiau pradėti statyti sudėtingesnius infrastruktūros objektus, viadukus, tiltus, nelaukiant, kol turėsime visą projektą.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ - didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje - 392 km, Latvijoje - 265 km, Estijoje - 213 km.
„Rail Balticai“ dar trūksta milijardų – jų Baltijos šalys drauge prašys Briuselyje
Sodybų savininkų patirtys
Šimtametė sodyba bus paaukota geležinkelio tiesimui. Liudvinavo seniūnijos Nartelio kaime pati pirmoji sodyba prie kelio patenka į geležinkelio trasą. Prieš penkiasdešimt metų statytame name 81 metų Petronė Mereckienė gyvena viena, vyras miręs. Moteris girdėjo, kad sodyba dėl geležinkelio tiesimo bus paimta, kad turės kažkur išsikelti, bet per daug nesuka galvos. Namai ne tik jos, bet ir sūnų, tad marti viską tvarko.
„Nežinau, kiek už mano namus išmokės, bet neįstengsiu nusipirkti kitų, nes išmoka teks dalintis su vaikais, jie irgi sodybos paveldėtojai. Kur gyvensiu, negalvoju.
Kaimynystėje gyvenantis 56 metų Vytenis Biskys džiaugiasi, kad jo namai išliks, bet visą aplinkui žemę paima statybos reikmėms. 20 arų namų valdos, 60 arų dirbamos žemės.
Gedimino gatvės pabaigoje gyvenantis Vidmantas Budrys išgirdęs žinią, kad jo namų negriaus, šeimininkas dar vis negalėjo tuo patikėti. Jo namą, Marijampolės savivaldybės administracijai derantis su projektuotojais, pavyko išsaugoti.
74 metų Vidmantas Budrys sodyboje Gedimino gatvėje gyvena su žmona. Sako - tai jo tėviškė, čia gimęs, augęs ir pasenęs. Aišku, dabar sodyba išpuoselėta, namas perstatytas, pritaikytas gyventojų patogumui. Viskas padaryta savo rankomis. Kaip įstengėme, taip kūrėmės, mums smagu čia gyventi.
Sodyba didelė: pirtis, tvenkinys, garažai, šiltnamis. Viskas savo rankomis padaryta. Ir vieta puiki. Gyveni mieste, bet jautiesi lyg kaimo vienkiemyje. Sodas, medžiai per tiek metų suaugę.
Europinės vėžės geležinkelio statyba paliečia ir Triobiškių kaimo Krėvos gatvėje esantį naujakurių kvartalą. Namai čia pastatyti maždaug prieš ketverius-penkerius metus. Vieno namo gyventoja jau žino, kad dėl geležinkelio bus nugriautas kaimyno namas priešais, šalia esančio gyventojo bus nurėžta dalis tvoros.
Liudvinavo seniūnijoje Turgalaukio kaime pirmuoju numeriu pažymėtas namas taip pat bus nugriautas dėl tiesiamos geležinkelio jungties. Erdvus vienkiemis su sodu, tvenkiniu, gyvūnais.
Šeimininkai sako, kad namas daugiau kaip šimtą metų skaičiuoja. Čia gyvenę seneliai, tėvai, paskui auginti vaikai, dabar anūkai svečiuojasi. Tikėjausi, kad ir mano vaikai čia galės gyventi. Aišku, namas perstatytas, šiuolaikiškai sutvarkytas. Nežinojome, kad jis patenka į geležinkelio teritoriją ir bus griaunamas, pirminis projektas buvo ne toks. Moteris pasakojo, kad nežinodami, jog sodyba bus griaunama, vasarą dar priestatą pasistatė, stogą uždengė.
Pasak Aldonos, jų sodybos vieta - ypatinga, didžiulis vienkiemis, aplinkui laukai, puikus privažiavimas, sutvarkytas kelias. Aldona neslepia, kad nuo įtampos pašlijo sveikata, saujomis geria vaistus ir barniai namuose kyla dėl menkniekių, nes visų nervai ištampyti.
Aldona su baime laukia sodybos vertinimo, nes tik tuomet žinos, kokius kitus namus pajėgs susikurti. O kol kas gyvena šiandiena, lanko visokie prisiminimai, susiję su čia nugyventais metais, norisi kuo daugiau iš to laiko atsiminti ir išsaugoti.
Rail Baltica maršrutas
Kompensacijos už žemę
Dėl „Rail Baltica“ europinės vėžės statybų planuojant nusavinti maždaug 2,5 tūkst. žemės sklypų, susisiekimo viceministras sako, kad turto savininkams bus atlyginta ne mažesne nei rinkos verte, tačiau dėl moralinės žalos kompensavimo pažadų kol kas nedalija.
Yra daromi du turto vertinimai: atkuriamosios ir realios rinkos vertės ir kuri yra didesnė suma, žmogui būtinai šita suma bus išmokama. Jis aiškino, kad atkuriamoji turto vertė nustatoma masinio vertinimo metu, kurį atlieka Registrų centras, tuo metu rinkos vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai.
Tuo metu moralinės žalos atlyginimas, R. Žiobako teigimu, yra „naujas elementas“, atsiradęs diskusijose dėl atlyginimo žmonėms už turto nusavinimą būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje. "Mes stebėsim, kaip pavyks Krašto apsaugos ministerijai (KAM) susitarti su Kapčiamiesčio bendruomene ir tikrai stebėsime šitą dedamąją (moralinę žalą - BNS)", - aiškino R. Žiobakas.
Viceministras pabrėžė, kad žemės paėmimo procedūros „Rail Baltica“ ruože Kauno ir Jonavos rajonuose prasidės dar šiemet. Per ateinančius dvejus metus numatoma visuomenės reikmėms paimti apie 279 esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 447 ha. Susisiekimo minsiterija jau registravo tokį projektą, jį turi patvirtinti Vyriausybė.
Sklypus kitose savivaldybėse, esančiose tarp Kauno ir Vilniaus (Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono sav.), planuojama paimti atskiru Vyriausybės sprendimu nuo 2028 m.
Trakų rajono Kariotiškių bendruomenės pirmininkė Virginija Semenkovienė teigia, kad žmonės yra informuoti apie žemės nusavinimą, tačiau tuo yra nepatenkinti. Prižadėta, kad žmonėms bus sumokėta šios dienos rinkos kaina, bet ten žmonės įdėję savo pinigų (į turtą - BNS).
Protestai ir palyginimai su Kapčiamiesčio poligonu
Tuo metu Kapčiamiestyje sausio 24 d. suorganizuotas protestas dėl planuojamo steigti poligono. Sausio 24 d. suorganizuotas protestas dėl planuojamo steigti poligono. Palaikyti poligonui besipriešinančių gyventojų žmonės atvyko ir iš kitų miestų, Lenkijos. Protestuotojai susikibo į 8 kilometrų eilę. Kai kurie į protestą prieš valdžios planus atėjo su vėliavomis, lietuviška atributika - trispalvės šalikais.
Primename, kad planuojamas Kapčiamiesčio poligonas turėtų užimti beveik 15 tūkstančių hektarų plotą. Valdžia privalomai išpirks 13 sodybų, kurios patenka į raudonąją - šaudymo - zoną. Ieško, kaip atlyginti moralinę žalą Kapčiamiestyje.
Skaičiuojant, kiek pinigų turi būti sumokėta Kapčiamiesčio gyventojams, greičiausiai bus imamos atkuriamosios vertės arba rinkos kainos, o ne nekilnojamojo turto vertės, nurodytos Registrų centre. Visgi dažnas Kapčiamiesčio gyventojas kelia klausimą, ar valstybė kompensuos ne tik turto, bet ir moralinę sodybų vertę. Žmonės aiškina, kad šios sodybos buvo pastatytos jų protėvių ir su tokiu turtu yra skaudu atsisveikinti.
Sprendimą Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti poligoną, pernai sausį priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT). Šiai idėjai dar turi pritarti Seimas.
Šarūno Jasiukevičiaus nuomonė
Į skirtumą tarp dviejų didelių projektų ir kodėl vienas susilaukia pasipriešinimo, o kitas - ne, dėmesį atkreipė visuomenininkas, laidų vedėjas Šarūnas Jasiukevičius. „Rail Baltica - išpirkta 2500 sklypų, Kauno LEZ - išpirktas beveik visas kaimas, Vilniaus, Kauno, Panevėžio aplinkeliai. Kaunas - Varšuva magistralė... Kur protestai dėl sengirių, šventos protėvių žemelės ir šventų baidarių? Nėra ir nebus. Nes tai nėra strategiškai Lietuvos saugumui svarbūs projektai“, - feisbuke rašo jis.
Š. Jasiukevičius primena, kad Kapčiamiestyje valstybė privalomai išpirks 13 sodybų - tai yra beveik 36 kartus mažiau pastatų nei ketinama išpirkti dėl „Rail Baltica“ projekto. Tad Š. Jasiukevičius kelia klausimą, kas yra tikrieji protesto prieš Kapčiamiesčio poligoną iniciatoriai. Ir pats atsako: „Tie patys, gerai žinomi antivalstybininkai, rusijos palaikytojai, kovotojai už Ukrainos pasidavimą: švenčionienės, celofanai, janutienės, orlauskai, ragelskiai, jonaičiai, vidai ar tomai, olgos movčan (olivijos krasnickienės), kelertai ir kitas moralinis šiukšlynas. Neabejoju, kad dalyvautų ir Paleckis, jei nesėdėtų kalėjime.“
Todėl ši situacija, anot Š. Jasiukevičiaus, yra viena sėkmingiausių Rusijos psichologinių operacijų Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo, o tam įvykti leido dvi Lietuvos žvalgybos institucijos - Valstybės saugumo departmentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).
Anot Š. Jasiukevičiaus, nors geležinkelio vėžė taip pat svarbus strateginis objektas, jis nėra gynybinis. Antra, geležinkelis neis per Suvalkų koridorių, o Kapčiamiesčio poligonas bus būtent šalia jo. „Mano požiūriu, tai mūsų valstybės vieta, kurią reikia stiprinti, nes per ten mus pasiektų mūsų sąjungininkų pagalba“, - sako Š. Jasiukevičius.
Pašnekovo nuomone, visas šis ažiotažas dėl Kapčiamiesčio poligono yra sukurtas dirbtinai, o prie to daugiausiai „dirbo“ provokatoriai. „Tiesiog yra keli influenceriai, kurie skiria labai daug laiko, labai stengiasi kiršint žmones ir kalba ne faktais, o emocijomis, kad paveiktų tas auditorijas“, - įžvalgomis dalijasi Š. Jasiukevičius.
Teisiniai aspektai ir ginčai dėl žemės
Naujienų portalui tv3.lt advokatė Loreta Selilionė komentavo, kad galimi ginčai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, t.y. kai yra vykdomi ypatingos valstybinės svarbos projektai, yra gana dažni. Tokiu atveju, pasak advokatės, dažniausiai gyventojai bylinėjasi ne siekiant paneigti pagrindą turto paėmimui visuomenės poreikiams, o dėl per mažos piniginės kompensacijos už nuosavybės praradimą.
L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad turto savininkui už visuomenės poreikiams paimamą turtą privalo būti teisingai atlyginta, o teismuose turto savininkai neretai turi realių šansų padidinti siūlomos kompensacijos dydį.
Advokatė taip pat dar kartą primena, kad kompensacijos dydis tokiu atveju nustatomas atliekant individualų turto rinkos vertinimą ir yra vėliau įrašomas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį turto savininkui siūloma pasirašyti per 30 dienų.
Ginčas dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams kilo tarp Susisiekimo ministerijos ir kai kurių gyventojų. Viskas prasidėjo 2013 m., kai Seimas pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą kaip ypatingos valstybinės svarbos ir paskyrė Susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinanti. Dėl šių priežasčių Ministerija kreipėsi į atsakovus - gyventojus, kurių sklypai patenka į „Via Baltica“ darbų zoną.
Šis paaiškino, kad pagal Konstituciją visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Svarbu, jog nuosavybė gali būti paimama tik kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant.
Teismas nusprendė, kad Susisiekimo ministerija, paimdama žemę visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio rekonstrukcijai, nepažeidžia įstatymų.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas jau įpusėjęs. Žmonės su nerimu žvelgia į ateitį. Netenkantys sodybų gyventojai dar nežino, ar pavyks įsigyti namus naujose vietose, ar pakaks lėšų, ar bus gera gyventi, ar pajus, kad tai jau jų namai. Prarandantys žemes svarsto, kaip geležinkelio statybos palies jų kasdienę duoną - ūkininkavimą, privažiavimus prie namų, bendrą infrastruktūrą.
Ši sodyba bus nugriauta. Marijampolės savivaldybės Mokolų seniūnijos Turgalaukio kaime pirmuoju numeriu pažymėtas namas bus nugriautas dėl tiesiamos geležinkelio jungties.
Šeimininkai sako, kad namas skaičiuoja daugiau kaip šimtą metų. Iki kitų metų balandžio turime išsikraustyti. Turto įvertinimas jau buvo. Už sodybą man pervesta per 70 tūkstančių eurų, tačiau ne taip paprasta už tokią sumą įsigyti kitą namą. Be to, bute ji neišgyventų. Įpratusi laisvai, kur daugybė vietos, kiemas, sodas, medžiai laukai. Ir augintinių pilni namai: dvi katės, trys šuniukai, dar vienas lauke.
Įsigijo sklypą Kumelionių kaime ir bandys statytis namą. Tačiau kaip ir visi naujakuriai susiduria su didžiuliu biurokratizmu. Patys pirminiai būtiniausi darbai - geodeziniai matavimai, elektros įvedimas trunka ilgiausiai. Kur eisi - kaip į sieną. Iš valstybės jokios paramos, kad pagreitintų šias procedūras.
Pasak Aldonos, skaudu, kai netenki namų. Ir pikta. Moteris prisipažįsta vis pagalvojanti, ar negalėjo projektuotojai bent porą kilometrų tolėliau tą vėžę suprojektuoti, juk aplinkui laukai. Gyventoja neslepia, kad nuo įtampos ji pavargo, pašlijo sveikata, saujomis geria vaistus, nervai ištampyti. O vis tiek nieko nepakeisi.
Artimiausių Aldonos kaimynų sodyba taip pat patenka į geležinkelio statybų zoną ir bus nugriauta. Čia taip pat kelios kartos gyvenę.
Šeima nerimauja, kaip prasidėjus geležinkelio statyboms bus su privažiavimu prie namų. Dabar čia esantį visai neblogą kelią pats Lukas savo lėšomis pasidarė.
| Šalis | Geležinkelio linijos ilgis (km) |
|---|---|
| Lietuva | 392 |
| Latvija | 265 |
| Estija | 213 |
| Viso | 870 |