Ekonominis sunkmetis statybų ir nekilnojamojo turto plėtotojams smogė labiau, nei jie tikėjosi. Pranešimus apie sunkumų kamuojamą vieną didžiausių šalyje statybų bendrovių "Ranga IV" papildė žinia apie įmonės "Vilmestos statyba" bankrotą. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, per praėjusius metus vien Vilniaus mieste iškeltos 185 bankroto bylos, per pirmas dvi šių metų savaites - net 14.
Specialistų vertinimu, bankrotas yra lengvesnis kelias atsikratyti rūpesčių ir išvengti kai kurių įsipareigojimų. Kitas kelias - restruktūrizacija. Ją paskelbusios įmonės siekia išvengti bankroto ir išsaugoti veiklą. Įmonės restruktūrizacija apibūdinama kaip procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis. Pirmiausia atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą.
Restruktūrizacija ar bankrotas: ką pasirinkti?
Nuo 2001 m. kovo, kai buvo priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, Lietuvoje buvo inicijuoti tik 29 restruktūrizavimo procesai, iš kurių baigti tik 5. "Suprantama, iškelti restruktūrizavimo bylą yra labai sunku. Įtakos turi ne tik sudėtinga įstatymo taikymo procedūra. Klausimus pradėti restruktūrizaciją būtina spręsti greitai. Vis dėlto bankroto procedūrų administratorius tikino, jog dirbdamas statybų sektoriuje nepradėtų jokio ilgalaikio projekto nė su viena statybų bendrove, jei ji šiuo metu nepradėjusi restruktūrizacijos.
Viena priežasčių, dėl ko sunkiai kelią skinasi restruktūrizacija, dažnai nurodomas bankų nenoras pritarti šiai procedūrai. Esą hipotekiniai kreditoriai nėra pernelyg suinteresuoti verslo išsaugojimu ir restruktūrizacija, nes dažniausiai jų reikalavimai apsaugoti įkeistu bendrovės turtu. Iškėlus restruktūrizavimo bylą jiems nebebūna mokamos palūkanos už suteiktus kreditus.
Tačiau advokatų kontoros "Baranauskas ir Valčiukas Hansa Law Offices" advokatas Dalius Baranauskas nemano, jog bankams įmonių restruktūrizavimas gali kelti rūpesčių. "Tais atvejais, kai įmonės sunkumai yra iš tikrųjų laikini dėl objektyvių priežasčių - susiklosčius nepalankioms rinkos sąlygoms, pasikeitus vadovams, neturintiems tinkamos patirties - ir jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos, restruktūrizavimas yra priimtinas visiems kreditoriams, taip pat bankams. Jo teigimu, netiesa, kad restruktūrizacijai labiausiai prieštarauja bankai. Priešingai, bankams daug naudingesnė įmonės restruktūrizacija nei bankrotas.
Bankai pajamas gauna ne tik iš palūkanų už suteiktus kreditus, bet ir iš įmonių pinigų apyvartos sąskaitose, įmonės darbuotojų pinigų apyvartos asmeninėse jų sąskaitose. "Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad įmonė, nenutraukusi savo veiklos, gali pelningiau parduoti savo turtą, kad ir įkeistą kreditoriams. Restruktūrizuojama įmonė gali sulaukti investuotojo, matančio ilgalaikę perspektyvą. Įmonės bankroto atveju toks investuotojas paprasčiausiai pigiai nusipirktų įmonės turtą ir pradėtų naują veiklą.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad bankroto atveju didžioji įmonės turto dalis paskiriama administravimo išlaidoms atlyginti. O restruktūrizavimo atveju administravimo išlaidos apmokamos iš tęsiančios veiklą įmonės lėšų ir didesnė turto dalis gali būti paskirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Bendrovės "Ranga IV" rinkodaros direktorė Dita Purlienė, laukdama teismo sprendimo dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo, viliasi, jog sprendimas bus teigiamas. "Manau, kad visi turėtų suprasti, jog nenorime vengti atsakomybės ir nenorime nutraukti veiklos.
"Vilmestos statybos" vadovas Vaclavas Romanovskis yra minėjęs, jog nemato prasmės tęsti veiklą, todėl pasirinko bankrotą. Dienraščio žiniomis, ši įmonė liko skolinga ne tik tiekėjams. "Negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiuo metu įmonės dažniau renkasi bankrotą, o ne restruktūrizaciją. Reikia nepamiršti ir to, kad ne tik nuo įmonės norų priklauso, kokia procedūra jai bus pritaikyta. Reikia atsižvelgti ir į įmonės veiklos pobūdį, turimą turtą, įsipareigojimus, atsižvelgti, ar įmonė yra nutraukusi veiklą ar ne, vadovų suinteresuotumą išsaugoti verslą ir darbo vietas.
Jis pabrėžė, jog tais atvejais, kai įmonės vadovai iš tikrųjų nori ir gali tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas bei atsiskaityti su kreditoriais, restruktūrizacija yra viena iš išeičių. Iškėlus bankroto bylą kreditoriai savo lėšų, išskyrus įkeisto turto turėtojus ir valstybines institucijas, paprastai neatgauna. Restruktūrizuojant kreditoriai, atsisakę dalies savo reikalavimų arba sutikę tuos reikalavimus atidėti kokiam nors terminui, turi galimybę atgauti visą skolą. "Klausimai, ar įmonė turi bankrutuoti ar ją galima restruktūrizuoti, turi būti sprendžiami įmonės vadovų su jos kreditoriais.
Tačiau dabar daugeliu atveju kreditoriai, tarp jų ir bankai, apie įmonės bankrotą sužino tik iš teismo ar administratoriaus pranešimų.
A energinė klasė - ateities standartas
2016-ieji pažymėjo privalomąją naujai statomų daugiabučių energinę A klasę. Nors ateinančiais metais dar dygo B klasės pastatai, tačiau leidimus naujoms statyboms gavo tik A klasės projektai. Tokio tipo būstas nuo kitų kategorijų skiriasi energijos sunaudojimu ir gerokai sumažina šildymo sąskaitas.
"Mes išeiname į erą, kurioje pamiršime šildymo išlaidas, nes A klasės būstas sunaudos net 60 procentų mažiau energijos, negu namas, atitinkantis B klasę", - teigė bendrovės "Eika" plėtros departamento direktorius M.Žibūda. Pasak jo, tai ir yra didysis kokybės šuolis, nes gyvenantiems naujos kartos būstuose žmonėms jau nebebus tokios svarbios šildymo išlaidos.
A klasės būstas išsiskiria nauja vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija), kuri leidžia šviežiam orui nuolat cirkuliuoti visuose kambariuose. Rekuperacija užtikrina, kad didžioji dalis iš kambario šalinamo oro šilumos bus grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama įeinančiam orui pašildyti. "Minimaliai šildomi jūsų namai jau bus šilti arba šaltasis sezonas jums prasidės daug vėliau, nes jūs tiesiog jo nejausite, nors lauke jau spaus šaltukas. Užteks sandariai gyventi, ir tiek", - aiškino M.Žibūda.
Vilniuje jau stovi keletas A energinės klasės daugiabučių skirtingose miesto dalyse. Nors tokių projektų tėra keletas ir jie nesudaro net procento visų Lietuvoje plėtojamų statybos projektų, tačiau gyventojai vis dažniau domisi aukštos klasės pastatais. "Nors pirkėjai vadovaujasi tradiciniais kriterijais, tačiau pastato energinė klasė jiems taip pat yra svarbi, žinoma, ji turi įtakos kainai, nes šiuo metu A arba A+ energinio efektyvumo butai yra 10-15 procentų brangesni", - teigė "Ober-Haus" Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Per pastaruosius 2-3 metus pastebėta, kad kuo toliau, tuo labiau pirkėjai ima domėtis energetine pastato klase, tačiau dažniausiai skirtumų tarp A, B ar C klasių jie neįžvelgia, jiems labiau rūpi šildymo sąskaitos. "Energetiškai efektyvius daugiabučius tikrai galima vadinti populiariais, labiausiai galėčiau išskirti "Žalgirio namų" ir "Bajorų kalvų" projektus. Čia prekyba butais vyko ir vyksta tikrai sparčiai, bet tam įtakos turi ne vien energinė klasė, bet ir respektabilūs ir patikimi jų plėtotojai", - kalbėjo A.Šapoka.
NT plėtotojai - sunerimę
Nors pirmieji A klasės daugiabučių projektai jau yra įgyvendinti, nekilnojamojo turto plėtotojai nerimauja dėl, jų nuomone, sunkiai įgyvendinamų statybų reikalavimų, kurie privalomai įsigaliojo. "Šią diskusiją pradėjome jau prieš dvejus metus, kai tokie pastatai nebuvo privalomi, tačiau jau buvo pradėti statyti. Tuomet tai buvo teoriniai pamąstymai, tačiau dabar manome, jog kai kurie A klasės būsto reikalavimai yra pertekliniai", - kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Pašnekovo teigimu, A energinė klasė yra didelis kokybinis statybų šuolis, palyginti su B klase, jo nebuvo pereinant iš D į C ar iš C į B klases. "Nors energijos bus sutaupyta daug, tačiau tikslui pasiekti pasirinktos gana neadekvačios priemonės, kurios pabrangins statybų kainą. Prireiks gana didelių investicijų į pastatų sandarumą, inžinerinių sistemų įrengimą", - teigė M.Statulevičius.
Nors skaičiuojama, jog statybos gali pabrangti iki 15 procentų, tačiau tai nereiškia, jog visi nauji A klasės daugiabučiai bus gerokai brangesni už B klasės daugiabučius. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, jog B energinės klasės kokybės amplitudė - taip pat gana įvairi, todėl statybos gali pabrangti ir 2-5 procentai. "Manome, jog dalį statybų sąnaudų prisiims ir plėtotojai, nes šiuo metu vyksta didžiulė konkurencija - vien Vilniuje dabar įgyvendinama apie 100 naujų projektų. Panašu, kad kitais metais šie skaičiai bus mažesni, tačiau ne kartais, o procentais", - pridėjo M.Statulevičius.
Šiuo metu pagrindiniai iššūkiai, su kuriais teks susidurti NT plėtotojams, yra techninės A klasės daugiabučių statybos subtilybės ir padidėsianti statybos bei butų kaina. "Kitą arba dar kitą savaitę planuojame oficialiai kreiptis į Aplinkos ministeriją ir inicijuoti diskusiją dėl naujų daugiabučių statybos reikalavimų", - teigė M.Statulevičius.
Ar mokėsime prižiūrėti tokį būstą?
Pasirinkimas nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu - didžiulis. Pirkėjai gali rinktis tiek mažaaukštę, tiek daugiaaukštę statybą bei norimą energinę klasę. Tačiau įsigijus A klasės būstą reikės mokėti jį prižiūrėti - valdyti išmaniomis technologijomis. "Gyvenant tokio tipo name reikės prižiūrėti ir rekuperatorių, keisti jo filtrus ir nenutraukti elektros energijos, nes uždarius langus ir išjungus vėdinimą, patalpoje greitai atsiras pelėsis", - pridėjo M.Statulevičius.
Pašnekovo teigimu, nors pirkėjus dar reikia šviesti šia tema, džiugu, kad jie domisi ir linkę investuoti į geresnę gyvenimo kokybę.
Nekilnojamojo turto rinka karantino metu
"Dar praėjusią savaitę viskas vyko sklandžiai, dažniau buvo kreipiamasi į plėtotojus internetu, telefonu, gerokai mažėjo apžiūrų skaičius. Žinoma, dabar, įvedus karantiną, situacija keisis. Tie, kurie jau apsisprendę ar susitarę dėl konkretaus būsto, viskas kaip ir aišku. Plėtotojams bus didesnis iššūkis ieškoti naujų klientų, reikės įdėti daugiau pastangų", - BNS sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Pasak jo, visi NT plėtotojai dirba, seka informaciją. M. Statulevičius pastebi, kad palankių paskatų numatyta ir Vyriausybės parengtame plane. "Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane numatyta daug svarbių sprendimų, iš kurių turbūt reikėtų paminėti būsto paskolų įmokų atidėjimą 3-6 mėnesiams netekus darbo, taip pat galimybę atidėti mokėjimus "Ignitis" grupei tiek gyventojams, tiek verslui", - sakė jis.
"Taip pat svarbus yra bankų reguliavimo pakeitimas, nes jie šiuo metu yra saugumo epicentras. Valstybė jiems siunčia žinią, kad nereikia įtempti raumenų, gąsdinti klientų, o skolinimas neturi mažėti, jog valstybė prisidės. Ta numatoma paramos ekonomikai pagalvė yra nemaža ir suteikia pasitikėjimo", - kalbėjo jis.
Būstų statybas ir pardavimus tęsia
Visi BNS kalbinti didieji NT plėtotojai teigė nestabdantys projektų ir tęsiantys būstų pardavimus, tiesa, nuotoliniu būdu. "Paskelbus karantiną, darbą maksimaliai organizuojame nuotoliniu būdu - telefonu arba kitomis technologinėmis priemonėmis. Statybų aikštelėse darbai vyksta laikantis saugos ir higienos reikalavimų", - BNS sakė bendrovės "Eika" generalinis direktorius Domas Dargis.
Pasak jo, beveik visi įmonės plėtojami projektai turi virtualios realybės modelius. "Galime padėti butą apžiūrėti virtualiai, turime sukūrę buto pasirinkimo testą, o jau įsigijusius būstą kviečiame jungtis prie išmanios platformos, kur yra visa informaciją apie įsigytą būstą", - sakė D. Dagis. Jis teigė, jog bendrovė kol kas neplanuoja jokių pokyčių darbuotojų atžvilgiu.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis BNS sakė nesijaudinantis dėl mažėjančių butų pardavimų. "Dėl butų, tai turėjome du baisius mėnesius - sausį ir vasarį, kai pardavėme du kartus daugiau butų, nei planavome. Tam, kad sustabdytume pardavimus, turėjome ne kartą kelti kainas, kitaip jau nieko nebeturėtume portfelyje. Tai, kad savaitę iš esmės neturime pardavimų, nekelia panikos. Dabar prioritetai kiti - bendraujame su klientais, o sandorius, jei dėl jų sutarsime, sudarysime vėliau", - kalbėjo A. Avulis.
Jis teigė manantis, kad situacija rinkoje nebus tokia bloga, kaip praėjusią ekonominę krizę. "Žinoma, visko bus, nes panikos nemažai, žmonės į tokius dalykus reaguoja jautriai. Manau, kad bus ir sutarčių nutraukimų, bet nematau tragedijos. Manau, kad esame išgyvenę sunkesnius laikus, kaip, pavyzdžiui, 2008 metų pabaigoje Rygoje mums teko nutraukti 90 proc. preliminarių sutarčių ir grąžinti avansus. Tuomet buvo sudėtinga", - pasakojo A. Avulis.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Citus" vadovas Mindaugas Vanagas BNS sakė, jog įmonė veiklos nestabdo, tačiau dalis darbuotojų nusprendė atostogauti. "Vis dėlto prireikė laiko persidėlioti prioritetus, priimti sprendimus, kuriuos darbus turime tęsti, o kuriuos - laikinai pristabdyti. Turime įvykdyti įsipareigojimus mūsų projektuose būstus įsigijusiems žmonėms, todėl beveik visas statybų skyrius - statybų, projektų vadovai, pirkimų vadybininkai - intensyviai dirba", - sakė jis.
Nedirba notarai, projektus pristato virtualiai
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Darnu group" generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė BNS sakė, jog pagrindinė problema plėtotojams šiuo metu - veiklą sustabdę notarai. "Nekilnojamojo turto srityje, kaip ir visi, taip pat patiriame nuostolių - notarinių sutarčių pasirašymas su klientais sustabdytas, turto įsigijimo ir pardavimo procesai nevyksta. Kol kas, laikydamiesi visų rekomendacijų, vykdome tik individualias būsto apžiūras, konsultuojame ir aptarnaujame klientus nuotoliniu būdu", - BNS sakė ji.
"Darnu group" vadovė tvirtino, jog įmonė neketina stabdyti statybos darbų. D. Dargio teigimu, notarams laikinai sustabdžius veiklą, bendrovė negali baigti milijoninės vertės sandorių ir šių lėšų panaudoti projektams tęsti. "Tikimės, kad bus rastas būdas atnaujinti notarų veiklą. Esame suplanavę butų pardavimo sutarčių už 18 mln. eurų - šie pinigai mums reikalingi tęsti pradėtus statybos darbus, finansuoti grupės veiklas", - sakė jis.
M. Vanago teigimu, dėl nedirbančių notarų plėtotojai negalės užbaigti bent 50 mln. eurų vertės būstų sandorių. "Reikėtų rasti būdus nestabdyti verslui svarbių viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, notarų darbo. Mūsų asociacijos duomenimis, apklausus dalį vystytojų, dėl notarų darbo sustabdymo, negalės būti pasirašyti sandoriai, kurių vertė - 50 mln. eurų", - sakė jis.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Galio group" generalinis direktorius Aisvidas Sriebalius BNS sakė, jog įmonei pirmajai teko išbandyti Vilniaus savivaldybės dėl karantino įvestą naujovę - pristatyti projektą visuomenei nuotoliniu būdu.
A. Sriebalius teigia, jog rinka jaučia neapibrėžtumą, nuo kurio trukmės priklausys, koks bus jo poveikis. "Visi susidūrėme su situacija, kokios nei verslas, nei gyventojai dar niekada nėra matę, todėl visi susiduria su tam tikrais iššūkiais. Didžiausias nežinomasis šioje visoje dėlionėje - kiek tęsis neapibrėžtumas, kadangi nuo to priklauso ir galimų grėsmių dydis bei priimami sprendimai. Viską atidžiai sekame, reaguojame į pokyčius, vertiname galimas rizikas ir sprendimo būdus", - sakė jis.
Svarstoma, ką daryti su viešbučiais
Pastaruosius kelerius metus NT plėtotojai aktyviai investavo į viešbučius. Paprastai jie išnuomoja specialiai pastatytus pastatus viešbučių valdytojams, kurie turi sutartis su tarptautiniais viešbučių tinklais.
"Viena iš sunkiausių temų, susijusi su viešbučiu, kuriame dirba apie 70 žmonių. Visą savaitgalį galvojome, ką daryti. Tai labai skausmingas klausimas ir dar nesame priėmę sprendimo. Jei mes tuos žmones atleisime, po trijų mėnesių surinkti tokią komandą bus labai sunku, o tam, kad mokėtume jiems atlyginimus, reikia ieškoti lėšų kitų įmonių rezervuose", - BNS sakė A. Avulis.
Pasak jo, būtent dėl viešbučių veiklos verslui reikėtų valstybės pagalbos. "Būtų gerai, kad viešbučio atveju pagelbėtų valstybė, nes dabartiniai siūlymai atleisti nuo komunalinių ar nekilnojamojo turto mokesčių yra kosmetiniai. Mes turime darbuotojus, bet jiems nėra darbo. Ir jeigu mes juos atleisime, jie eis į darbo biržą ir jiems išmokas mokės valstybė. O galėtų šią naštą dalintis verslas ir valstybė", - sakė A. Avulis.
D. Dargio teigimu, "Hilton" viešbutis sostinės centre šiuo metu veikia 5 proc. pajėgumu, tačiau jo veikla gali būti sustabdyta visai. Jis taip pat vylėsi, kad viešbučių sektorius sulauks valstybės pagalbos.
"Darnu group" vadovė S. Survilaitė-Mekionienė BNS sakė, jog bendrovė nusprendė sustabdyti valdomų viešbučių veiklą ir vieną jų pasiūlyti savivaldybei. "Akivaizdu, kad situacija yra labai sudėtinga, ir mūsų sektorius jau pajuto pirmąsias pasekmes. Savo valdomas sporto, maitinimo, viešbučių veiklas jau esame sustabdę. Tačiau esame pasiruošę perduoti viešbutį "Urbihop", o reikalui esant ir visą SEB areną, naudoti laikinam žmonių izoliavimui ar net laikinai ligoninei įkurti. Šiuo metu tariamės su Vilniaus savivaldybe", - sakė ji.
Anot "Darnu group" vadovės, bendrovė viešbutį savivaldybei siūlo neatlygintinai, o į jo pritaikymą investuotų savo lėšas.
tags: #bloga #zinia #nekilnojamojo #turto #pletotojams