Lietuvoje stebimas nerimą keliantis reiškinys - sodybų tuštėjimas. Šis procesas kelia daug klausimų apie jo priežastis ir galimas pasekmes šalies ekonomikai, demografijai ir socialinei gerovei. Aptarkime pagrindinius veiksnius, lemiančius šią tendenciją.
Per didelis gyventojų skaičius – žmogaus sprogimo paaiškinimas
Emigracija - viena svarbiausių priežasčių
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas DELFI konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje vyksta trečias ar ketvirtas istorijoje sodybų tuštėjimas. Tai yra tendencija, stebima ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje. Emigracija, anot jo, nebūtinai susijusi su pinigais: „Aš manau, kad labai svarbus saugumo jausmas. Socialinis saugumas visų pirma susijęs su teisingumo jausmu. Galbūt aš mažiau uždirbsiu, bet jausiuosi gerai visuomenėje, kurioje matysiu, kad priimami teisingi sprendimai, kur nėra protekcionizmo, kur negaunu darbo dėl to, kad turiu giminių“.
Filosofas Gintautas Mažeikis teigia, jog tuštėjimo priežastys valstybėje suvokiamos per naiviai. Labiausiai veikia prieštaravimas: žmonių lūkesčiai didėja, o galimybės juos patenkinti mažėja. Kęstutis Girnius teigia, kad Lietuvoje vyksta tai, ką Europos šalys patyrė prieš 7 dešimtmečius: kaimo tuštėjimas.
Mūsų problema yra ta, kad mes iš savo kaimų keliaujame į kitų šalių miestus. Jauniems žmonėms, kurie regionuose neturi jokios veiklos, verslo, būti ten bus visiškai neįdomu. K. Girnius pasisako, kad Lietuvoje nesistengtume išlaikyti regionus, nesistengtume išlaikyti žmones, kad jie gyventų Joniškyje, o kurtume tokias vietas, kurios yra natūrali traukos vieta ir ten galima gana padoriai gyventi.
Tuštėjantis kaimas Lietuvoje. Šaltinis: LRT
Ekonominės priežastys
V. Vasiliauskas sutiko, kad dėl didėjančių kainų didėja ir pajamų nelygybė, o tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, socialinę įtampą. Anot jo, prie pajamų nelygybės prisideda ir trečdalį viso bendrojo vidaus produkto sudaranti šešėlinė ekonomika. Jis teigia, kad reikalingas regioninės politikos pergalvojimas, investicijas reikėtų koncentruoti į kelis pasirinktus regionus, o ne išskaidyti po visą šalį.
Mažėjant gyventojų, nyksta ir infrastruktūra: ambulatorijos, pašto skyriai, mokyklos ir t.t. Kai mažėja visa ši infrastruktūra, žmonės turi rinktis. Jeigu nėra mokyklos ar darželio, reikia kažką galvoti, kažkur kitur judėti.
Nedidelės galimybės įsidarbinti
Esu ne kartą rašęs, kad Lietuvos savivaldos problema yra ta, kad vietos lyderiai yra visiškai nesuinteresuoti pritraukti investicijas iš Lietuvos ir užsienio, kad miesteliuose rastųsi šiokios tokios gamyklėlės, kuriose būtų bent po 100 darbo vietų. Mažesnę dalį sudaro didžiųjų prekybos centrų darbuotojai. Tačiau įvertinus tokią išklotinę, įjungus smegenis tampa akivaizdu, kad jaunimėliui ten vietos nėra. Jauniems žmonėms tai nėra patrauklu.
Anot D. Byčiuvienės, viena moteris norėjo įkurti kepyklėlę, bet nuomos kainos ir mokesčiai norą užgesino.
Demografinės tendencijos
Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė daktarė Filomena Kavoliūtė tvirtina, kad skelbiamas skaičius, jog Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį išnyko maždaug 4 tūkst. kaimų, nėra tikslus. Anot jos, bene pusė jų išnyko dar prieš nepriklausomybę, tiesiog nebuvo spėta jų išbraukti iš sąrašų.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Daugirdas teigia, kad kaimas visą laiką rėmėsi tik žemės ūkiu. Anksčiau, norint išlaikyti ūkį, reikėjo daugybės pagalbininkų, kuriuos dabar pakeitė speciali technika. Dėl šios priežasties kaime paprasčiausiai mažėja darbo.
Gyvenviečių reforma sovietmečiu
V.Daugirdas nurodo, kad dar sovietmečiu buvo įvykdyta gyvenviečių sistemos reforma. Dalis gyvenviečių buvo dirbtinės, priaugintos arba naujai sukurtos. Dabar vyksta savotiškas grįžimas į natūralią padėtį. Ypač liūdnai atrodo tos gyvenvietės, kur stovi kokie du ar trys nedideli daugiabučiai, o aplink daugiau nieko nėra. Tai vadinamos pagalbinės gyvenvietės.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas kaime. Šaltinis: Statistikos departamentas
Žmonės nebėra tokie sėslūs, prisirišę prie savo krašto, jie natūraliai pasirenka, kur norėtų gyventi, dažniau keičia savo gyvenamą vietą. Be to, vyksta vertybių kaita, kuri nulemia ir kitus gyvenimo pasirinkimus: „Dar viena priežastis, sakyčiau, irgi giluminė - vyksta vertybių kaita. Niekas nebenori sunkiai ir ilgai dirbti, kad susikurtų gerovę, nori visko greitai, iš karto.“ Dėl šios priežasties, tvirtina V.Daugirdas, kyla ir emigracijos pasekmė - žmonės ieško geresnių gyvenimo sąlygų.
Žagarės pavyzdys
Prieš šimtmetį 14 tūkstančių gyventojų turėjusi Žagarė (Joniškio rajonas) dabar skaičiuoja vos 1700 „dūšių“. Miestelyje į mažesnę parduotuvę kartais per pusvalandį neužsuka nė vienas žmogus, o didžiausią judėjimo iliuziją sukuria darbininkai, tiesiantys vandentiekio ir kanalizacijos tinklus.
Seniūnijos socialinės darbuotojos Irenos Čerkauskienės duomenimis, gimusių šiais metais, dešimt. Kas savaitę šarvojami vidutiniškai du žmonės, o būta, kad per septynias dienas laidojo šešis.
Pagrindinė kryptis Žagarėje - prekyba. Nedidelės maisto prekių parduotuvės savininkė Danutė Byčiuvienė atvirai svarsto, ar pajėgs išlaikyti ją iki pensijos. Pati šeimininkė, pati pardavėja, pati ir valytoja. Per pusvalandį, kol kalbamės, į parduotuvę užsuka tik vienas vyriškis. Per dieną miesto centre esančią parduotuvę aplanko nuo 50 iki 100 pirkėjų. Kai prieš dvejus metus atsidarė prekybos centras „Norfa“, iš mažųjų parduotuvių klientų srautas nutekėjo.
Žagarietis visuomenininkas, žinomas „puodų namo“ savininkas Edmundas Vaičiulis, sako norėjęs įkurti sporto klubą, bet negauna patalpų. Jis įsitikinęs - Žagarėje niekas nepasikeis, kol į rajono Tarybą nepateks bent keli vietiniai atstovai. E. Vaičiulis vadovaujasi Latvijos pavyzdžiu, kur atkurta ikikarinė sistema. Jis primena, kad Žagarė visada riedėjo žemyn, kai prarasdavo savivaldą.
Žagarės seniūnijoje 2014 metų liepos 1 dieną nedarbas siekė 16,6 procento (Joniškio rajono vidurkis 10,9 procento). Į Žagarės gimnaziją 2013-2014 mokslo metais rugsėjo pirmąją atėjo 327, baigė mokslo metus 314 mokinių. Dalis vaikų su šeimomis emigravo.
Žagarės problemos iliustracijose
| Problema | Aprašymas |
|---|---|
| Nedarbas | Aukštas nedarbo lygis, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. |
| Emigracija | Jaunimas išvyksta ieškoti geresnių galimybių. |
| Infrastruktūros trūkumas | Nėra sporto klubų, kepyklėlių ir kitų verslų. |
| Savivaldos problemos | Vietos valdžia nepakankamai rūpinasi investicijų pritraukimu. |
Galimi sprendimai
V. Vasiliauskas teigia, kad reikalingos struktūrinės reformos, apie kurias nuolat kalbame, kurias rekomenduoja įvairios tarptautinės organizacijos. Tiesiog reikia atskiras sritis reformuoti ir mažinti tą pajamų nelygybę.
V. Vasiliauskas svarstė, kad trūkstant darbo jėgos, Lietuvoje reikėtų spręsti ir „imigracijos baubus“. T.y. atsikratyti stereotipų apie imigrantus, peržiūrėti darbo leidimų tvarką, mažinti su jais susijusią administracinę naštą. Protinga imigracijos politika būtų skatintina.
K. Girnius teigia, kad Lietuvos savivaldos problema yra ta, kad vietos lyderiai yra visiškai nesuinteresuoti pritraukti investicijas iš Lietuvos ir užsienio, kad miesteliuose rastųsi šiokios tokios gamyklėlės, kuriose būtų bent po 100 darbo vietų.
F.Kavoliūtės teigimu, nors procesas ir nesustabdomas, būtina išsaugoti Lietuvos vietovardžius. Iki šiol, jeigu kaime nebelikdavo gyventojų, jis būdavo panaikinamas. F.Kavoliūtės įsitikinimu, vietovė privalo išsaugoti savo pavadinimą.